- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- AN2-451-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01540-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Advokatai
- Dovilė Aukštuolytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Ž. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 1 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, automobilių stovėjimo aikštelėje neįsitikino, kad manevruoti bus saugu ir kliudė stovintį automobilį „Ford C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kontakto metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, eismo įvykio metu automobiliui „Ford C-MAX“ padaryta žala (982,90 eurų). Nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, R. Ž. nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu R. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas.
3. Administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
4. Institucijos viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą, kuriuo R. Ž. administracinio nusižengimo byla būtų grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba skirta nuobauda ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.
4.1. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. Ž. nevykdė KET numatytų vairuotojo pareigų įvykus eismo įvykiui. Jo kaltė yra visiškai įrodyta, tačiau teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė neapklausęs pareigūnų, kurie pirmieji atvyko į eismo įvykio vietą, taip pat nekvietė kitų byloje minimų asmenų, o vadovavosi tik rašytiniais paaiškinimais. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. atstovė advokatė Dovilė Aukštuolytė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, jog yra susijęs su įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y., nori taip elgtis. Pabrėžiama, kad R. Ž. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės ir tyčios pasišalinti iš sukelto eismo įvykio vietos neturėjo. Priešingai, eismo įvykio vietoje jis laukė apgadinto automobilio savininko apie valandą laiko ir tik tuomet, kai nebegalėjo ilgiau laukti, neslėpdamas savo tapatybės, ant apgadinto automobilio priekinio lango paliko savo telefono numerį, tikėdamasis, kad savininkas jam paskambins ir susitars dėl eismo įvykio deklaracijų užpildymo. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus patvirtina ir liudytojo A. A. bei A. T. paaiškinimai. Nurodoma, kad į A. T. skambutį neatsiliepė, kadangi tuo metu vairavo, o vėliau apgadinto automobilio savininkui nepavyko perskambinti. Nežiūrint to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykio vietoje paliktu telefono numeriu policijos pareigūnas su juo susisiekė ir operatyviai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes. Tad akivaizdu, jog R. Ž. nesislėpė, nevengė atsakomybės, atlygino apgadinto automobilio remonto išlaidas, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jog R. Ž. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – tyčios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
9. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
10. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, be kita ko, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
11. Pirmosios instancijos teismo nutarimu R. Ž. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį bylos teisena nutraukta, nesant šio nusižengimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. 2019 m. birželio 1 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė stovintį automobilį „Ford C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kontakto metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, eismo įvykio metu automobiliui „Ford C-MAX“ padaryta žala (982,90 eurų). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo A. A. paaiškinimų matyti, kad po automobilių kontakto R. Ž. iš eismo įvykio vietos skubiai nepasišalino, ilgokai laukė apgadinto automobilio savininko, tačiau pastarojo nesulaukęs ant apgadinto automobilio priekinio stiklo paliko raštelį su savo telefono numeriu. Kad raštelis buvo paliktas, patvirtino ir automobilio „Ford C-MAX“ savininkas. Jis paaiškino, kad policijos pareigūnams apie eismo įvykį pranešė, kadangi paskambinus nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė. R. Ž. tvirtino, kad neatsiliepė, kadangi tuo metu vairavo. Nežiūrint to, kai po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, jis atsiliepė, kaltės dėl eismo įvykio neneigė, paaiškino visas įvykio aplinkybes, atsakomybės nevengė, atlygino apgadinto automobilio remonto išlaidas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ANK 426 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusižengimo tyčios turiniui nustatyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. Ž. elgesyje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio 2 dalies prasme. Nesant subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.