Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-80-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
II-80-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00224-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pareiškėjas
E. S.
Nukentėjusysis
L. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-80-878/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00224-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 7 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant pareiškėjai E. S.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. P.,

nukentėjusiajam L. S., jo įgaliotai atstovei advokatei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. M. 2019 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2111-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. M. 2019 m. birželio 7 d. nutarimu E. S. nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 14.50 val. L. S. negalėjo patekti į jam teisiškai priklausančią būsto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kadangi negalėjo atsirakinti šio buto durų, nes, kaip jis įtaria, E. S., norėdama jo neįleisti į jam teisiškai priklausančią būsto dalį, yra pakeitusi buto durų spyną, kur jo raktas nuo spynos netinka, jam neduoda nuo durų spynos rakto. Tuo E. S., vykdydama savavališką tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-2).

Šalies argumentai

Pareiškėja E. S. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjo T. M. 2019 m. birželio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2111-2019.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. rašytiniu susitarimu L. S. įsipareigojo bute lankytis tik ją apie tai įspėjęs prieš 2 valandas, tačiau to nepadarė ir 2019 m. balandžio 3 d. į butą atvyko be jokio įspėjimo ir apie tai jos neinformavęs. L. S. turi atskirą raktą nuo bendro buto lauko durų ir, net nesant jos namuose, jis laisvai gali patekti į butą, tą patvirtina jo paties pasirašytas 2018 m. liepos 4 d. pakvitavimas. L. S. 2019 m. balandžio 3 d. nepateko į butą todėl, kad tuo metu namuose viena buvusi nepilnametė dukra K. S. duris laikė užrakintas iš vidaus esančia spyna, išsigandusi tėvo, jo neįsileido į namus, nes pamanė, kad L. S. atėjo jos pasiimti ir prievarta išsivežti iš buto. Dukra tėvo bijojo, nes jis kartą jai pareiškė, kad ją išsiveš kažkur iš jos namų, baimę paskatino ir L. S. dukrai 2019 m. sausio 16 d. atsiųsta SMS žinutė: „Iš tėtės tik pinigų turbūt reikia, daugiau nieko, net nepasiilgsti“. Dukra pareiškėjai apie tai, kad L. S. veržiasi į butą, pranešė SMS žinute, nurodydama „Mama, tėtis už durų“. Gavusi iš dukros SMS žinutę, paskambino L. S., paklausė, kodėl jis atvyko neįspėjęs. L. S. melavo, kad ją įspėjo atsiųsdamas SMS žinutę, nors jokios SMS žinutės E. S. negavo. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YTR-5515-179/2019 nuspręsta, kad L. S. dukrą lankys tik kas antrą mėnesio savaitgalį, o tai akivaizdžiai neatitinka jo apsilankymo 2019 m. balandžio 3 d. Policijos tyrėjas šį faktą nutarime nuslėpė, o patį nutarimą priėmė remdamasis įtarimais, o ne patvirtintais faktais. L. S. apklausos metu pats patvirtino, kad 2019 m. balandžio 3 d. jam atvykus į butą, ten buvo tylu, tokiu laiku dukra turėjo būti mokykloje, o ne namuose. Kyla klausimas, kokiu tikslu jis atvyko į butą, jei ne aplankyti dukros, nes bute nėra nei jo daiktų, nei dar ko nors. Be to, L. S. žino, kad jos bute yra įrengtas išmanusis durų skambutis su vaizdo kamera, per kurį dukra iš kambario mato, kas yra atėjęs prie buto durų. Dukra 2019 m. balandžio 3 d. mokykloje buvo iki 13.30 val., o vėliau pareiškėjos prašymu išleista į namus. Policijos tyrėjai, tirdami L. S. pareiškimą, 2019 m. gegužės 21 d. buvo atvykę į dukros mokyklą ir, kaip teigia jos mokytoja, nustatę apie vaiko lankomą prailgintą grupę, padarė klaidingą išvadą, kad L. S. apsilankymo bute metu dukra buvo mokykloje, o ne namuose. Pareiškėja 2019 m. birželio 17 d. gavo mokyklos direktoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad dukra 2019 m. balandžio 3 d. į namus jos prašymu buvo išleista 13.30 val. Vaiko buvimo vietą 2019 m. balandžio 3 d. tyrėjai galėjo nustatyti pagal dukros telefono buvimo vietą ir laiką, taip pat pagal prie (duomenys neskelbtini) namo esančių vaizdo kamerų įrašus matyti, kada dukra grįžo į namus, tačiau to nesiaiškino. L. S., slapčia verždamasis į butą, nevykdė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, pažeidė 2018 m. liepos 4 d. raštišką susitarimą, kurio originalas prijungtas prie Alytaus apylinkės teismo civilinės bylos Nr. YT-5515-179/2018 medžiagos ir įvertintas, teismui priimant byloje 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Tokiu atveju L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, be to, jis administracinio nusižengimo byloje davė melagingus parodymus, todėl jo veiksmuose yra ir ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Skundu prašo nutarimą, priimtą jos atžvilgiu, panaikinti, įpareigoti policiją pagal pateiktą medžiagą pradėti L. S. atžvilgiu administracinių nusižengimų teisenas pagal požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje bei 224 straipsnio 2 dalyje (b. l. 35-36).

Teismo posėdžio metu E. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad teismo sprendime naudojimosi bendrąja daline nuosavybe jai ir L. S. priklausančiu butu tvarka nenustatyta, o L. S. 2018 m. liepos 4 d. pasirašytame raštelyje šalių sutarta sąlyga L. S. lankytis bute po skyrybų, pranešant apie atvykimą prieš pora valandų, neaptarta. Nuo 2018 m. pradžios L. S. išėjęs iš namų ir butu nesinaudoja, jam buto raktus pareiškėja davė 2018 m. liepos 4 d., kai jie pasirašė minėtą raštelį. 2019 m. rugsėjo 5 d. L. S. filmavo buto raktus, tikrino, ar jo ir jos buto raktai tokie patys. Bute yra vienos rakinamos durys, viena spyna rakinama iš abiejų pusių, o apatinė spyna rakinama tik iš buto durų vidinės pusės, taip yra dėl vaiko saugumo. 2019 m. balandžio 3 d. bute buvusi dukra tėvui durų neatrakino, nes nuo jų su L. S. gyvenimo skyrium pradžios jis dukros nelankė, o išsituokiant nustatyta minimali bendravimo su vaiku tvarka kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje, būnant vaiko mamai, kol vaikas nepareikš kitokio noro, nes vaikas prarado ryšį su tėčiu ir jo bijo. Draudimo tėvui bendrauti su dukra nėra. Įvykio dieną, kai tėtis, nieko nepranešęs atėjo į butą, vaikas išsigando ir parašė pareiškėjai žinutę, kad tėtis už durų. Tada E. S. paskambino dukrai, sakė jai, kad neverktų, atidarytų duris. Dukra pasakė bijanti, tada E. S. pasakė, kad tuoj grįš. Kai ji po 5 min. grįžo namo, L. S. prie durų nerado. Ji paskambino pareigūnui M. Z., šis jai pasiūlė kreiptis į Vaiko teises, jei vaikas yra gąsdinamas ir bijo. Tada ji paskambino L. S. ir pasakė, kad jis išgąsdino vaiką, todėl ji kreipsis į vaiko teises. Norėjo, kad policija nustatytų, kur tuo metu buvo pareiškėjos telefonas, nes jos tikrai namuose nebuvo, bet pati policijai savo telefono išklotinių neteikė. Byloje pateiktuose duomenyse užfiksuotą L. S. 2019 m. balandžio 3 d. 12.20 val. priminimą žinute ji pati rašė, o 12.27 val. siųsto L. S. pranešimo negavo, nors nebuvo L. S. užblokavusi. Ji 2019 m. vasario 26 d. pasižadėjo atiduoti raktą L. S., bet šio pasižadėjimo neįvykdė, nes L. S. durų raktą turi. Raktą pažadėjo atiduoti tik dėl to, kad tuo metu į butą įėję šeši asmenys greičiau išeitų. Nurodė, kad spyna buvo sugadinta 2017 m., kai buvo kviesti policijos pareigūnai, ir tada L. S. buvo duotas raktas nuo apatinės spynos. Po to spyna sugedo 2018 m., buvo kviestas spynų meistras, bet spynos nekeitė, nes buvo brangu. Iš vidaus apatinė spyna rakinasi, iš išorės į ją buvo kažko pripilta ir nuo tada ji rakinama tik iš vidaus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į E. S. skundą nurodė, kad su juo nesutinka, skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas - tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir į prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Tai dėl E. S. padarytos veikos atsispindi surinktuose įrodymuose administracinės bylos medžiagoje. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėjo, kad L. S. atvykimo tikslas nebuvo aplankyti dukters, jos išgąsdinti ar daryti jai kitokį poveikį. L. S. norėjo patekti į jam teisiškai priklausančio buto dalį, prieš tai pagal bendrą susitarimą E. S. prieš dvi valandas telefonu išsiuntęs SMS žinutę, kurioje nurodė, kad atvyks. Dėl šio susitarimo tyrimo metu nebuvo pateiktas joks juridiškai patvirtintas dokumentas, o tik raštelis, kurį yra pasirašę abi pusės. L. S., negalėdamas patekti į jam teisiškai priklausančio buto dalį (paskambinus į duris, niekas buto durų neatidarė, raktas nuo buto durų spynos netiko ir buto viduje nesigirdėjo jokio garso), išėjo. Todėl E. S., tyčia nesudariusi sąlygų L. S. patekti į jam teisėtai priklausančią būsto dalį, savavališkai vykdė savo teisę, kurią ginčija L. S., nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti (b. l. 48-49).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą 2019 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog gavus L. S. pareiškimą, kad jis negali naudotis jam priklausančiu butu, buvo atliktas tyrimas, pradėta administracinio nusižengimo teisena. L. S. paaiškino, kad jis 2019 m. kovo 3 d. apie 12.30 val. buvo susitaręs su buvusia sutuoktine žinute, kad jis nori atvykti į butą. Apie tai, kad yra pakeista spyna, jis nežinojo. Jo turimas raktas netiko, todėl jis negalėjo patekti į butą. Mano, kad teiginys, kad namuose buvo išsigandęs vaikas, dėl to jo neįsileido, nėra teisingas. Pareiškėja nesidomėjo, kodėl buvęs sutuoktinis norėjo patekti į butą. Nėra duomenų, jog L. S. buvo informuotas, kad spyna sugedusi. L. S. apie tai, kad jo 2019 m. balandžio 3 d. neįsileido į butą, pranešė balandžio 17 d., tada buvo surašytas apklausos protokolas, įvykio dieną policijos pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą.

Nukentėjusysis L. S. teismo posėdyje parodė, jog 2019 m. balandžio mėn. informavo E. S. žinute, kad atvažiuoja į butą. E. S. tai žinojo, todėl galėjo tyčia dukrą iš popietinės grupės parsišaukti namo. Į butą jis atvyko apie 14 val. pasižiūrėti, kokia jo būklė, bei pasiimti savo asmeninių daiktų. Tą dieną buto durų jam niekas neatidarė. Apatinė spyna nesirakino, nors atrodė tvarkingai. Po 15.00 val. E. S. jam paskambino ir pagrasino rašysianti pareiškimą, kad jis gąsdina vaiką. Teismo patvirtinto sprendimo, kad jis turi informuoti E. S. apie ketinimą patekti į butą, nėra. Kai E. S. jam tada paskambino, sakė jai, kad nori patekti į butą, bet E. S. jam teigė, kad jis turi raktą. Jis liepos 4 d. buvo gavęs raktus, jais bandė rakinti durų spynas, tačiau tas raktas netiko. Jis irgi į butą buvo atėjęs su meistru, kuris sakė, kad čia ne tas raktas. Kol vyko skyrybų procesas, bute jis nesilankė. Pirmą kartą į butą atvyko vienas vasario mėn., bandė rakinti buto duris, bet jos nesirakino ir išvažiavo. Prie buto durų įrengta vaizdo kamera, todėl E. S. galėjo policijai pateikti vaizdo įrašą, kad vaikas tuo metu buvo mokykloje. Nurodė iki šios dienos negalintis patekti į butą.

Liudytojas policijos pareigūnas M. Z. parodė, kad tyrė L. S. pareiškimą, jog E. S. jo neįleidžia į jam priklausantį būstą. Dėl šio įvykio į L. S. ir E. S. butą nevyko. Anksčiau policija jau buvo kviesta dėl to, kad L. S. norėjo pasiimti asmeninius daiktus. Nuvykęs L. S. norėjo atsirakinti duris, rakino apatinę spyną, bet ši nesirakino, tada E. S. atrakino duris iš vidaus. L. S. tada nuėjo į kambarį pasiimti daiktų, bet E. S. neleido, motyvuodama, kad daiktai - ne jo vieno, tada L. S. viską filmavo, o E. S. draudė jam filmuoti. Tada L. S. prašė rakto nuo spynos, E. S. pažadėjo kitą kartą duoti tuos raktus. L. S. klausė dėl spynos, o E. S. lyg patvirtino, kad spyna pakeista. Jie sutarė, po kiek dienų ji padarys raktus. Prie policijos pareigūnų tada E. S. nedavė raktų L. S.. Tą kartą L. S. lyg drabužius pasiėmė iš buto. Balandžio 3 d. nebuvo įvykio vietoje, tą dieną jam galėjo skambinti L. S. ir E. S., E. S. tada sakė, kad atvyko L. S. ir gąsdina vaiką. Liudytojas jai nurodė, esant pažeidimų, kreiptis į Vaiko teises. Apie buto durų rakinimą E. S. jam nieko nesakė. L. S. irgi tada jam skambino ir sakė, kad jo vėl neįleidžia į būstą. Pasiūlė abiem geranoriškai susitarti.

Liudytojas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad buvo gautas pareiškimas, jog L. S. neįleidžiamas į butą. Buvo surašytas protokolas, bylos nagrinėjimo dieną atvyko E. S. ir pateikė papildomų įrodymų, gal nuotraukas, todėl nutarimas nebuvo priimtas. Buvo nuvykta į mokyklą, patikrintus nustatyta, kad E. S. dukra tuo metu turėjo būti mokykloje.

Liudytojas policijos pareigūnas R. T. parodė, kad jis dėl 2019 m. balandžio 3 d. įvykio rašė tarnybinį pranešimą. Pareiškėja paaiškino, kad buvo atvykęs buvęs vyras ir galimai išgąsdino vaiką. Dėl to mokykloje buvo kalbėta su mokytojomis, aiškintasi, kokiu laiku tą dieną mergaitė buvo mokykloje. Prailgintos grupės mokytoja vaiko dalyvavimą žymi žurnale, ir ji paaiškino, kad balandžio 3 d. žurnale nėra pažymėta, jog mergaitė tokiu metu nebuvo mokykloje. Taip pat mokytoja nurodė, kad žurnale nežymi, jeigu vaiką išleidžia anksčiau.

Liudytojas policijos pareigūnas G. S. parodė, kad pavasarį, metų pradžioje pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, budėtojo nurodymu, nes pranešėjas neįėjo į namus pasiimti daiktų. Su M. Z. nuvyko nurodytu adresu, prie buto durų stovėjo L. S. ir gal du vyrai. L. S. pasakė, kad negali atrakinti buto durų, nes pakeista spyna. Pareigūnai paskambino E. S., ši įsileido juos į butą, ten L. S. pradėjo rinktis asmeninius daiktus. Nepamena, ar prie jų L. S. bandė rakinti durų spyną. Liudytojas suprato, kad netiko raktas, nes buvo pakeista spyna. E. S. lyg sakė, kad ji turėjo teisę pakeisti spyną, nes tai jos butas. Trumpai buvo aiškinamasi, kad pakeista spyna, po to L. S. buvo įleistas susirinkti daiktus. Nematė, ar E. S. L. S. davė raktą. Negirdėjo, ar buvo kalbama apie durų gedimus. E. S. ir L. S. tarpusavy kalbėjosi, vienus daiktus E. S. leido L. S. pasiimti, kitų neleido, sakė, kad jie ne jo. Aiškinosi dėl buto, kam jis priklauso.

E. S. 2019 m. balandžio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (b. l. 3).

L. S. 2019 m. kovo 6 d. pareiškimu pranešė Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad jo buvusi sutuoktinė E. S. nesuteikia galimybės jam naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes ji yra pakeitusi spyną ir neduoda jam rakto. Butas teismo padalintas pusiau (b. l. 4).

Apklausos protokole užfiksuota, jog L. S. parodė, kad 2019 m. sausio pabaigoje įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo jam ir E. S. pusiau padalintas bendras turtas - butas (duomenys neskelbtini). L. S. 2019 m. vasario 26 d., nuvykęs į butą su policijos pareigūnais, norėdamas pasiimti asmeninius likusius daiktus, pamatė, kad bute pakeista spyna. E. S. prie pareigūnų teigė, kad jie rakina ne tą spyną, po to ji pažadėjo per savaitę L. S. pateikti durų raktą, kuriuo šis galėtų atrakinti duris. Iki šiol jam E. S. raktų nepateikė ir jis negali patekti į butą. Maždaug prieš pusmetį jis buvo kreipęsis į policiją dėl analogiško įvykio, todėl E. S. jam buvo davusi raktą ir jiedu pasirašė raštelį, jog jis raktą gavo ir be jos žinios bute nesilankys iki teismo. Tačiau šiuo metu, jau įsigaliojus teismo sprendimui, ji yra vėl pakeitusi spyną. Nors ir buvo prieš savaitę įspėta, kad duotų jam raktus, tačiau savo žodžio nesilaiko ir nesuteikia galimybės naudotis jam priklausančiu turtu (b. l. 5-6).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 28 d. išrašas patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso E. S. ir L. S. (b. l. 7).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5515-179/2018 nuspręsta nutraukti L. S. ir E. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų L. S. ir E. S. 2018 m. gruodžio 7 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1.-5.3. punktais pareiškėjai patvirtino, kad gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise: tai 4 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. 1197-3002-0016:0106, esantį (duomenys neskelbtini), ir susitaria jį pasidalinti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį, t. y. L. S. ir E. S. asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo kiekvienam lieka ½ dalis 63,34 kv. m bendro ploto buto su ½ dalimi 3,99 kv. m rūsio, unikalus Nr. 1197-3002-0016:0106, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat šios sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktais šalys patvirtino, kad po santuokos nutraukimo kartu rūpinsis dukters K. S. auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvaus dukters auklėjime, kas antrą mėnesio savaitgalį L. S. bendraus su dukra K. S. dukters gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai, iki vaikas pareikš norą vienas bendrauti su tėvu ir išvykti iš savo gyvenamosios vietos, ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatoma (b. l. 13-15). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

Išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro patvirtina, kad 2019 m. vasario 26 d. 8.07 val. policijos komisariate įregistruotas pranešimas, kad kreipėsi L. S., prašydamas policijos pareigūnų pagalbos, kad užtikrintų viešąją tvarką, nes nori pasiimti asmeninius daiktus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė E. S., kuri įsileido į vidų. L. S. bandant pasiimti daiktus, ji nurodė, kad daiktai yra įgyti santuokos metu ir nėra po skyrybų padalintas bendrai įgytas turtas. Šiems asmenims buvo išaiškinta, kad kai turtas bus padalintas teismo, tada galės pasiimti jam priklausančius daiktus. L. S., pasiėmęs savo asmeninius daiktus, išvyko. Pareiškimas negautas (b. l. 17-18).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. Z. komisariato viršininkui 2018 m. kovo 28 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2019 m. vasario 26 d. kartu dirbant su tyrėju G. S., apie 8.10 val. buvo gautas iškvietimas nuvykti (duomenys neskelbtini), kur asmuo nori pasiimti asmeninius daiktus ir reikalinga užtikrinti viešąją tvarką. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo pasitiko L. S., kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo buvusi sutuoktinė E. S., jis iš to buto nori pasiimti savo asmeninius daiktus, ir paprašė užtikrinti viešąją tvarką, kad jo E. S. neapkaltintų nebūtais dalykais. Kartu nuvykus į tą butą, duris atidarė E. S.. L. S. norėjo pasiimti bute buvusius įrankius bei kitus daiktus. E. S. nurodė, kad daiktai yra įgyti santuokos metu ir yra bendras turtas, kuris nepadalintas teismo, ir šių daiktų ji neleis L. S. pasiimti, leis jam pasiimti tik asmeninius daiktus. L. S. pasiėmė savo asmeninius daiktus. Taip pat L. S. nurodė, kad butas perpus priklauso jiems abiem, ir E. S. pareikalavo duoti nuo buto durų raktą, kad jis galėtų į jį kada nori patekti. E. S. nurodė, kad su L. S. yra pasirašytas susitarimas, kad jis, norėdamas patekti į butą, turi ją informuoti iš anksto, nors jokio dokumento nė vienas nepateikė. Abiem asmenims buvo paaiškinta, kad ginčai, kylantys dėl turto, nagrinėjami civilinio proceso tvarka teisme ir, jeigu butas priklauso abiem asmenims, tai abu asmenys juo gali naudotis ir jų teisės negali būti suvaržytos. E. S. su L. S. sutarė, kad raktą nuo buto durų spynos jam pateiks per savaitę. L. S., pasiėmęs savo asmeninius daiktus, išvyko (b. l. 14).

Apklausos protokole 2019 m. balandžio 17 d. užfiksuoti L. S. parodymai, kad jis 2019 m. balandžio 3 d. apie 12.30 val. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. 8 611 25123 į buvusios sutuoktinės E. S. mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą, kad turi prieš dvi valandas ją informuoti, jai parašė SMS žinutę, nurodydamas, kad atvyksta į butą (duomenys neskelbtini), kurio pusė priklauso jam. Apie 14.50 val. atvykęs į butą, turėdamas nuo buto durų raktus, negalėjo atrakinti buto durų apatinės spynos, kadangi, jo manymu, ši spyna yra E. S. pakeista, kad jis negalėtų patekti į jam priklausančio būsto dalį. Apie tai informavo policiją. Apie 15.10 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino E. S. ir pasakė, kad ji kreipsis į vaikų teises, nes jis gąsdina jų 9 metų dukrą K. S.. Norėjo paklausti, kodėl negali patekti į jam priklausančio būsto dalį, nors pagal susitarimą prieš daugiau nei dvi valandas įspėjo ją, kad atvyks, bet E. S. į kalbas nesileido, vis kartodama, kad jis gąsdina vaiką, todėl kreipsis į vaikų teises. E. S. piktybiškai jam kenkia, vykdydama savo tariamas teises ir neleisdama jam patekti į teisiškai priklausančią būsto dalį, kurioje yra jo asmeninių daiktų - akordeonas, įvairių įrankių statybos ir būsto remontui daryti, dviratis ir kitų, kurie buvo palikti daugiau kaip prieš metus, kai vyko skyrybų procesas. Skyrybų proceso metu E. S. buvo pakeitusi spyną, kad jis negalėtų patekti į butą, nors teismas dar nebuvo padalinęs jų bendro turto. Vėliau ji padavė raktus, ir jis parašė susitarimą, nurodydamas, kad raktus atgavo ir, norėdamas patekti į butą, E. S. informuos prieš dvi valandas. Vėliau ji vėl pakeitė spyną, kad jis negalėtų patekti į butą. Kad skyrybų procesas įvyktų greičiau, jis teisme, galvodamas, kad išsiskirs taikiai ir nebus problemų, pasakė, kad kilnojamas ar asmeninis turtas yra pasidalintas ir pretenzijų neturi, galvodamas, kad savo asmeninius daiktus pasiims vėliau. Nors prieš atvykdamas prieš dvi valandas įspėdavo E. S., tačiau atvykęs negalėdavo patekti į buto vidų, nes raktas netikdavo ir jis negalėdavo atrakinti durų. Į parašytas SMS E. S. neatsakydavo. Ir toliau ji vengia, kad jis patektų į būstą, vis keldama įvairias skirtingas priežastis ir pastoviai meluodama bei gąsdindama jį įvairiomis valstybinėmis įstaigomis - policija ar vaikų teisėmis bei kitomis (b. l. 19-20).

Apklausos protokole užfiksuoti E. S. parodymai, kad ji atsisako ką nors paaiškinti apie šį įvykį, nes jos buvęs sutuoktinis L. S. policijai pateikė melagingus faktus. Bute nėra pakeistos spynos, tik yra viena vidinė spyna, kuri užrakinama ir atrakinama iš vidaus. Jos iš išorės negalima atrakinėti, kadangi jos užraktas iš išorės yra sugedęs ir ji nesirakina. Viršutinė spyna rakinama ir iš vidaus, ir iš išorės, ji nėra pakeista ir L. S. nuo jos raktą turi. Nevengia jo įleisti į būstą, nors jis jos niekada iš anksto nėra prašęs, kad įleistų, atvykstant pagal bendrą rašytinį sutarimą jis iš anksto turi su ja suderinti, o to nebuvo ir ji jokių SMS žinučių dėl to negavo (b. l. 21).

Šalies argumentai

E. S. 2019 m. gegužės 7 d. prašyme panaikinti administracinį nurodymą nurodė, kad jis pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu surašytas nepagrįstai, šio nusižengimo nepadarė, nes 2019 m. balandžio 3 d. L. S. į butą nepateko galimai todėl, kad pametė raktą arba tyčia nurodė, kad jam neperdavė rakto. Buto raktą L. S. gavo iš jos pasirašytinai, tą patvirtina 2018 m. liepos 4 d. pakvitavimas. L. S. į butą jo nurodyta data nepateko ne dėl rakto neturėjimo, o todėl, kad jo bijodama neįsileido namuose buvusi viena dukra (b. l. 22).

Žemesnės instancijos teismas

L. S. 2018 m. liepos 4 d. rašteliu patvirtino gavęs buto (duomenys neskelbtini) raktus, pretenzijų neturi, asmeninius daiktus atgavo. Kol vyksta ištuokos procesas, jis bute lankysis tik iš anksto pranešęs E. S.. Po skyrybų praneš pora valandų prieš ateidamas (b. l. 23).

Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. S. 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad Veiklos skyriuje yra atliekamas tyrimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 19098726607 pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes 2019 m. kovo 6 d. gautas L. S. pareiškimas, jog buvusi sutuoktinė E. S. nesuteikia galimybės patekti į judviejų butą, esantį (duomenys neskelbtini), pakeitusi lauko durų spynas. 2019 m. balandžio 25 d. E. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, E. S. administracinio nurodymo neįvykdė, 2019 m. gegužės 15 d. atvykusi į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pateikė naujų įrodymų, t. y. į jo tarnybinį elektroninį paštą persiuntė dvi nuotraukas kaip įrodymą, kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 15 val. ji buvo darbo vietoje, o ne namuose, kur tuo metu buvo dukra K. S.. Siekiant pilnai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nutarimas byloje priimtas nebuvo, o bus atliekamas papildomas E. S. nurodytų aplinkybių patikslinimas (b. l. 24).

SMS žinutė, siųsta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio turėtoja įrašyta kaip (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 3 d. 15.06 val. siuntė žinutę ,,Mama tetis uz duru“ su jaustukais, simbolizuojančiais išgąstį“. Telefono skambučių žurnalas patvirtina, kad 2019 m. balandžio 3 d. 12.58 val. gautas skambutis, kurio trukmė 8 sekundės; 15.06 val. fiksuotas išeinantis skambutis, kurio trukmė 39 sekundės (b. l. 25-27).

L. S. 2019 m. gegužės 15 d. policijos pareigūnui M. Z. el. paštu persiuntė susirašinėjimo su „Stasione“ ekrano fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad jis 2019 m. kovo 5 d. klausia, kada gaus raktą, nurodo, kad laikas baigiasi, kovo 6 d. nurodo, kad rakto negavo, „Stasionė“ atrašo: ,,turi“, jis atrašo: ,,ne“, 2019 m. kovo 15 d. vėl klausia, kur buto raktas, atsakymo negauna, tik 2019 m. balandžio 3 d. 12.20 val. „Stasionė“ rašo priminimą: ,,į butą ateidamas turi pranešti prieš dvi valandas. Bute tavo daiktų nėra, nes prieš teismą padalinta!! Už policijos trukdymą laukia atpildas. Vaiko nematęs virš metų ir nesirūpini jos auklėjimu, o už tai taip pat laukia baudos“. L. S. 2019 m. balandžio 3 d. 12.27 val. parašo, kad atvažiuoja (b. l. 28, 29).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. 2019 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. kovo 6 d. buvo gautas L. S. pareiškimas, pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. balandžio 3 d. apie 14.50 val. atvykęs buvusios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) pasiimti bute esančių savo daiktų, į butą nepateko, nes buvusi jo žmona E. S. pakeitė durų spyną, o jam paskambinus į šio buto duris, viduje jokio garso nesigirdėjo, kad kas nors būtų namuose, kadangi, jo turimomis žiniomis, dukra tuo metu turėjo būti mokykloje prailgintoje grupėje. Tyrimo eigoje E. S. teigė, kad jos dukra buvo namuose. Nustatyta, kad K. S. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl 2019 m. gegužės 21 d. buvo nuvykta į šią mokyklą, siekiant išsiaiškinti, ar K. S. 2019 m. balandžio 3 d. apie 14.50 val. buvo šioje mokykloje. Mokykloje prailgintos grupės mokytoja L. J. pažiūrėjo mokyklos prailgintos grupės mokinių lankomumo žiniaraštį ir pasakė, kad K. S. 2019 m. balandžio 3 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje prailgintoje grupėje buvo ir kad tą dieną prailgintą grupę vedė mokytoja K. K., paaiškino, kad šiuo metu ši mokytoja serga ir jos mokykloje nėra. Todėl šiai mokytojai buvo paskambinta į jos asmeninį mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ji teigė tiksliai negalint pasakyti, ar K. S. buvo, tačiau paaiškino, kad visi vaikai, kurie dalyvauja prailgintoje grupėje, žymimi lankomumo žurnale, ir jei ten pažymėta, kad K. S. buvo prailgintoje grupėje 2019 m. balandžio 3 d., tai reiškia, buvo (b. l. 30).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos 2019 m. birželio 17 d. pažyma Nr. S-130, adresuota E. S., patvirtina, kad K. S. 2019 m. balandžio 3 d. buvo mokyklos pailgintos darbo dienos grupėje nuo 12.50 iki 13.30 val. Po to mokinė buvo išleista į namus mamos prašymu (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos E. S. skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu Institucijos 2019 m. birželio 7 d. nutarimu E. S. nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad 2019 m. balandžio 3 d. apie 14.50 val. L. S. negalėjo patekti į jam teisiškai priklausančią būsto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kadangi negalėjo atsirakinti šio buto durų, nes, kaip jis įtaria, E. S., norėdama jo neįleisti į jam teisiškai priklausančią būsto dalį, yra pakeitusi buto durų spyną, kur jo raktas nuo spynos netinka, jam neduoda nuo durų spynos rakto. Tuo E. S., vykdydama savavališką tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-2).

ANK 518 straipsnis numato atsakomybę už savavaldžiavimą - savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Teismo vertinimu, E. S. veiksmai, sukeliant kliūtis L. S. pateikti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį, sudaro pagrindą konstatuoti jos tyčinę kaltę savavaldžiavus ir jos veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos E. S. interesų, neleidžia skundžiamą institucijos nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo pareiškėjos veiksmuose, kurių pareiškėjos skunde ir teismo posėdyje nurodyti argumentai nepaneigia.

Pareiškėja kaltinama tuo, kad savavaldžiavo vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida, t. y. kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi. Šiuo atveju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5515-179/2018 nuspręsta nutraukti L. S. ir E. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų L. S. ir E. S. 2018 m. gruodžio 7 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1.-5.3. punktais pareiškėjai patvirtino, kad jiems priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 4 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pasidalina lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį, t. y. L. S. ir E. S. asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo kiekvienam lieka ½ dalis 63.34 kv. m bendro ploto buto su ½ dalimi 3.99 kv. m. rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Po santuokos nutraukimo pareiškėjams atitekusios daiktinės teisės į ½ dalį buto kiekvienam išviešintos viešajame Nekilnojamojo turto registre (b. l. 7). Taigi, teisę gyventi ir naudotis padalintu butu bei laisvai į jį pateikti turi tiek E. S., tiek ir L. S.. Vien aplinkybė, jog L. S. bute negyvena ir juo nesinaudoja, objektyviai nesukūrė pareiškėjai nuosavybės teisės į visą butą ir nesudarė pagrindo jai manyti, jog ji turi teisę sudarinėti kliūtis L. S. laisvai patekti į jam nuosavybės teisėmis priklausančią buto dalį. Byloje pateiktu dar iki pareiškėjos ir L. S. santuokos nutraukimo pasirašytu 2018 m. liepos 4 d. rašteliu L. S. įsipareigojo bute po santuokos nutraukimo lankytis tik iš anksto pora valandų prieš ateinant pranešęs E. S., (b. l. 23). Toks buvusių sutuoktinių susitarimas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu nėra patvirtintas (b. l. 13-15). Teismas pažymi, kad pareiškėjos ir L. S. santuoka nutraukta minėtu teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d. Teismo sprendime nenustatyta naudojimosi butu tvarka, nenustatytas laikas, kada ir kaip L. S. gali naudotis savo nuosavybe, taigi, nėra jokio pagrindo pareiškėjai manyti, kad L. S. negali patekti į butą be jos žinios. Be to, pažymėtina ir tai, kad L. S. netgi savo valia pats laikėsi to teismo nepatvirtinto susitarimo, nes bylos duomenys (b. l. 29) patvirtina, kad jis 2019 m. balandžio 3 d. 12.27 val. parašė E. S. sms pranešimą, kad atvažiuoja, o į butą jis atvyko tik už pustrečios valandos, t. y. 14.50 val. Pareiškėja teigia, kad būtent šios sms žinutės ji negavo, nors pati teisme patvirtino, kad nebuvo savo telefone užblokavusi L. S. skambučių ar pranešimų, jos telefonas veikė, ji gavo sms pranešimą nuo dukros, pati iš to paties telefono tą dieną 12.20 val. rašė L. S. priminimą, kad jis prieš ateidamas į butą, turi pranešti prieš 2 valandas. Teismas netiki šia pareiškėjos versija apie negautą sms pranešimą, nes akivaizdu, kad jokių techninių kliūčių šiam pranešimui, išsiųstam L. S. pareiškėjos telefono numeriu, gauti nebuvo, be to, pareiškėja, turėdama visas galimybes pateikti savo mobiliojo telefono tos dienos ryšių suvestinę, tyrėjams pateikė tik dukros jai 15.06 val. siųsto sms pranešimo fotokopiją ir atskirai dar pateikė žurnalo duomenis apie tos dienos skambučius 15.06 val. ir 12.58 val., ji laiku nesikreipė į savo mobiliojo ryšio operatorių gauti objektyvius duomenis apie savo pačios telefono ryšių sujungimus 2019 m. balandžio 3 d., taigi, savo versijos niekaip nepagrindė. Tačiau teismas vis dėlto pažymi, kad netgi toks iki Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo padalintas bendras turtas tarp šalių, nenustatant jokios naudojimosi juo tvarkos, sudarytas susitarimas jokios teisinės galios, šalims nesutariant dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu butu, neturi.

Taip pat visiškai nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad ji nėra kalta dėl to, jog L. S. nepateko į butą, nes jo neįleido bute buvusi mažametė dukra. Pažymėtina, kad ne šalių vaikas, o būtent pareiškėja, faktiškai viena iš buto bendrasavininkių besinaudojanti šiuo butu, turi užtikrinti, kad kitas buto bendrasavininkis bet kuriuo atveju galėtų patekti į jam nuosavybe priklausantį butą. Tai pareiškėjos pareiga užtikrinti, kad abi buto lauko durų spynos veiktų tinkamai ir būtų galima butą atrakinti iš lauko, o šių spynų raktai būtų pateikti bendrasavininkiui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką, nebuvo nustatytas joks draudimas L. S. bendrauti su šalių nepilnamete dukra, taip pat santuokos nutraukimo metu teismas nenustatė jokių grėsmių vaikui iš L. S. pusės. Pati pareiškėja, be jos deklaratyvių teiginių, taip pat nepateikė duomenų, kad L. S. būtų uždrausta patekti į butą tuo metu, kai jame yra šalių vaikas, ar kad L. S. keltų kokią nors grėsmę vaiko saugumui. Pareiškėjos teiginius, kad dukra bijo tėvo, nes jis kažkada yra sakęs dukrai, jog ją išsiveš, ar tai, jog dukra bijo tėvo dėl to, kad jis yra parašęs jai žinutę, jog iš tėvo turbūt reikia tik pinigų, o jo net nepasiilgsta, teismas vertina kaip visiškai deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus. Be to, vertinant tai, kad L. S. pareiškėjai apie savo atvykimą pranešė 12.27 val., dukra tą dieną buvo pailgintos darbo dienos grupėje, tačiau pačios pareiškėjos prašymu ji nuo 13.30 val., tai yra pareiškėjai jau žinant apie būsimą L. S. atvykimą į butą, buvo išleista namo, ir būtent dukros baime pareiškėja aiškina L. S. neįleidimą į butą, teikia rimtą pagrindą manyti, kad pati pareiškėja, sužinojusi apie L. S. ketinimą atvykti, tyčia dukrai nurodė eiti namo, kad vėliau galėtų L. S. kaltinti dukros išgąsdinimu ir jo neįleisti į butą. Teismo vertinimu, pareiškėja savo savanaudiškiems tikslams manipuliuoja vaiku, siekdama įgyvendinti savo tariamą teisę neįleisti L. S. į bendra daline nuosavybe esantį butą. Tą patvirtina ir pačios pareiškėjos, ir nukentėjusiojo L. S. bei liudytojo M. Z. parodymai, kad sužinojusi iš dukros apie L. S. atvykimą, ji pirmiausia skambino policijos pareigūnui M. Z. ir jam teigė, kad atvykęs L. S. gąsdina vaiką, paskui skambino L. S. ir vėlgi analogiškai ne aiškinosi dėl L. S. įleidimo į butą, o jam grasino rašysianti pareiškimą, kad jis gąsdino vaiką. L. S. analogiškai nurodė ir savo 2019 m. balandžio 17 d. paaiškinime policijai (b. l. 19-20). Iš esmės analogiškai teigė ir liudytojas R. T., parodęs, kad, tiriant įvykį, E. S. teigė, kad atvykęs buvęs sutuoktinis išgąsdino vaiką. Tačiau duomenų, kad realiai pareiškėja būtų kreipusis dėl būtent vaiko išgąsdinimo, kokios nors grėsmės jam sukėlimo, vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, nėra. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog L. S. į butą neįsileido dukra, kad policijos pareigūnai, tirdami administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino, ar iš tiesų dukra tuo metu buvo namuose ir kt., neturi jokios reikšmės jos veikos kvalifikavimui kaip savavaldžiavimui, nes ne pareiškėjos ir L. S. dukra turi pareigą užtikrinti, kad L. S. galėtų be kliūčių patekti į jam daline nuosavybės teise priklausantį butą, o pati pareiškėja.

Byloje neginčijama, kad L. S. 2019 m. balandžio 3 d. atvykus į butą, buto durų jam niekas neatidarė, į butą jis nepateko. Pareiškėja, sužinojusi, kad L. S. jau yra atvykęs prie buto durų, nepasirūpino, kad jis nekliudomai patektų į butą, o priešingai - jam paskambinusi ne kvietė atvykti jau jai esant namuose, o grasino pareiškimo dėl dukros gąsdinimo rašymu. Pareiškėja teigė, kad L. S. turi raktus nuo buto durų, tačiau jos aiškinimu teismas netiki, nes pati pareiškėja nurodė, kad iš išorės galima atsirakinti tik vieną buto durų spyną, teigė, esą apatinė spyna gali būti atrakinta tik iš vidaus, nes ji sugadinta. Tokių teiginių apie spynos sugadinimą pareiškėja taip pat niekuo neįrodė, be to, jos pareiga yra užtikrinti, kad buto bendrasavininkis L. S. bet kokiu atveju turėtų galimybę nekliudomai patekti į butą, taigi, ji privalo ir pasirūpinti, kad buto durų abi spynos funkcionuotų tinkamai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog, nors pareiškėja teigė, kad ji buto durų spynos nepakeitusi nuo 2018 m. liepos 4 d., kai L. S. davė buto durų spynų raktus, 2019 m. vasario 26 d. L. S. su turimais raktais negalėjo atsirakinti buto durų, o kartu buvę policijos pareigūnai G. S. ir M. Z. parodė, jog tada E. S. patvirtino, kad spyna pakeista, ir jos raktus žadėjo L. S. duoti kitą kartą. Iš L. S. pateikto susirašinėjimo su E. S. matyti, kad L. S. 2019 m. kovo 5 d., kovo 6 d., kovo 15 d. sms žinutėmis klausia E. S., kada jis gaus raktą, tačiau jokių E. S. atsakymų dėl rakto jam realaus davimo nėra. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teismui netikėti nukentėjusiojo L. S. parodymais, kad jam E. S. iki 2019 m. balandžio 3 d. nebuvo davusi buto durų apatinės spynos rakto, tuo tarpu pareiškėjos parodymai, jog ji 2019 m. vasario 26 d., girdint policijos pareigūnams, L. S. pažadėjo duoti pakeistos spynos raktą tik todėl, kad norėjo, jog visi atvykę asmenys greičiau iš buto išeitų, yra neįtikinantys, nenuoseklūs ir nelogiški, nes akivaizdu, kad siekdama, jog atvykę policijos pareigūnai, L. S. ir kiti kartu buvę asmenys išeitų iš buto, ji būtų galėjusi paprasčiausiai, matant pareigūnams, pakeistos spynos raktą iškart ir paduoti L. S..

Įvertinus bylos duomenis, teismui nekyla abejonių, jog pareiškėja, siekdama L. S. neįleisti į jam teisiškai priklausančią būsto dalį, tyčia sudarė jam kliūtis į jį patekti ir tokiu būdu savavaldžiavo, vykdydama savo tariamą teisę į butą. Tai, kad pareiškėja buvo sudariusi kliūtis L. S. patekti į butą, patvirtino pats L. S. bei liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. Z., R. S. ir R. T., kurie taip pat nurodė, kad tokie L. S. pareiškimai dėl kliūčių sudarymo patekti į butą yra daugkartiniai. Netikėti šių liudytojų – policijos pareigūnų - parodymais teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kad jų parodymus patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose detaliai nurodytos E. S. padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 14, 24, 30).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju, išnagrinėjus skundą, nenustatyta, kad Institucijos pareigūnas būtų nesurinkęs visų reikalingų įrodymų, nevertinęs surinktų įrodymų ir padaręs jais nepagrįstas išvadas. Skundžiamame nutarime išanalizuoti surinkti įrodymai, jie tinkamai įvertinti, ir jais remiantis priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas dėl pareiškėjos kaltės.

Nors ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas E. S. surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nutarimu ji taip pat nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, neturintis reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui, ir laikytina, kad E. S. nubausta pagal ANK 518 straipsnį.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėja E. S. pagrįstai buvo Institucijos pripažinta kalta dėl savavaldžiavimo ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Taip pat pažymėtina, kad Institucija tinkamai įvertino ir visas nusižengimo aplinkybes bei byloje surinktus E. S. charakterizuojančius duomenis bei tinkamai individualizavo jai skirtiną nuobaudą, todėl švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Skundu pareiškėja prašė ir įpareigoti policiją pagal pateiktą medžiagą pradėti L. S. atžvilgiu administracinių nusižengimų teisenas pagal požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje bei 224 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 642 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kokius sprendimus gali priimti apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, t. y. minėta įstatymo norma nenumato galimybės teismui išnagrinėjus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pradėti administracinio nusižengimo teiseną suinteresuoto asmens, šiuo atveju, nukentėjusiojo, atžvilgiu, todėl šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.

Nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė V. T. prašė iš pareiškėjos priteisti 100 EUR nukentėjusiojo L. S. patirtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Byloje pateikė advokato orderį dėl atstovavimo L. S. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad L. S. advokatei sumokėjo 100 eurų (b. l. 58, 59).

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK straipsnio 2 dalis numato galimybę pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjos skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta savavaldžiavus administracinio nusižengimo byloje ir padariusi žalą nukentėjusiojo L. S. teisėms ir teisėtiems interesams, nepagrįstas, pareiškėja nubausta pagal ANK 518 straipsnį pagrįstai, taigi, yra pagrindas iš pareiškėjos E. S. priteisti L. S. 100 eurų teismo išlaidų (ANK 666 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi, 647 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. M. 2019 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2111-2019 palikti nepakeistą ir pareiškėjos E. S. skundo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos E. S. 100 (vieną šimtą) eurų nukentėjusiajam L. S. jo patirtoms teismo išlaidoms atlyginti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Inga Liubinienė