Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovas ir ieškovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5Ps-N-16-1404, pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo 203,93 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, skaičiuojamą nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos iki jų grąžinimo nuomotojui momento, bei kitus mokesčius pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas. Patalpos atsakovui buvo perduotos 2016 m. rugsėjo 1 d. pasirašius nekilnojamųjų daiktų ir inventoriaus priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovui už patalpų nuomą, komunalines ir kitas paslaugas apmokėti nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo išrašytos sąskaitos 2 339,86 Eur sumai, kuri iki šios dienos yra neapmokėta. Nustatytu terminu atsakovui neatsiskaičius su ieškove, ji remdamasi šalių pasirašyta sutartimi, paskaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. 151,71 Eur. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo 2016 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 5Ps-N-16-1404, 2016 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamųjų daiktų ir inventoriaus priėmimo-perdavimo aktas, 2018 m. sausio 22 d. įspėjimas dėl skolos išieškojimo, 2018 m. kovo 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, 2018 m. kovo 16 d. delspinigių apskaičiavimo aktas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, darytina išvada, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove už patalpų nuomą, todėl pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 339,86 Eur skolos už patalpų nuomą, komunalines ir kitas paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.530 straipsnis).

Šalys sutartimi gali sulygti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, jai iš atsakovo priteistini 151,71 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo nesumokėtos 2 339,86 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. kovo 16 d. (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis, prašo iš atsakovo priteisti 8 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Be to, Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų nustatyti, jog atsakovas garažą ir tris sandėliavimo patalpas išsinuomojo verslo tikslais, savo profesinei veiklai vykdyti ar pan., vienok ir tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra susitarta dėl pradelsto mokėjimo atveju taikytino palūkanų dydžio. Kadangi teismas nenustatė, kad ieškovę ir atsakovą saistė komerciniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp dviejų ūkio subjektų, konstatuotina, jog ieškovė Įstatymą palūkanų skaičiavimui pritaikę nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, 8 procentų dydžio metinių palūkanų norma mažintina ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur, ieškovė prašo priteisti šią sumą. Atsižengiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl nepagrįsto ieškovės reikalavimo priteisti Įstatyme numatyto dydžio palūkanas, ieškinys šioje dalyje netenkintinas ir 40 Eur suma iš atsakovo nepriteistina.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė priteisti 56 Eur sumokėto žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 98 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistinos 55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 2,33 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „NT Valdos“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 339,86 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 86 centus) skolos, 151,71 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 71 centą) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.