- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- II-31-583/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimu S.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2009 m. lapkričio 3 d. 13.40 val., kelio A12 30 – ajame kilometre, tikrinimo metu pasvėrus UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį „Scania R 143ML“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „ACKERMAN-FREUHAUF“, valstybinio ženklo numeris(duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Joniškio rajonas – Šilutės rajonas, vairuojamą J.J., nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji ašių apkrova yra 23.35 (8.9, 6.75, 7.7) tonos, ir tai 2,35 tonos viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ III skirsnio 3.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrovą – 21 tonos ir faktinė automobilio masė 42,95 tonos ir tai 2.95 tonos viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ I skirsnio 2.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą bendrą masę – 40 tonas.
J.J. vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. S.K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalias leistinas apkrovas ant ašių ir leidžiamą bendrą masę. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus. S.K. veika kvalifikuota pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1500 litų bauda.
Šalies argumentai
Skunde S.K. nurodo, jog 2009 m. lapkričio 3 d. vairuotojas J.J. važiavo automobiliu „Scania“ su puspriekabe į UAB „Skaistgirio skalda“, esančią Joniškio rajone parvežti dolomitinės skaldelės. Įvažiuojant į bendrovės teritoriją automobilis su puspriekabe buvo pasvertas stacionariomis ir sertifikuotomis svarstyklėmis, bendra transporto priemonės su priekaba masė buvo 16080 kg. Pakrovus krovinį automobilis vėl buvo pasvertas ir bendra transporto priemonės masė sudarė 36500 kg. Pagal svėrimo rezultatą (tuščios transporto priemonės ir pakrautos) skirtumą buvo nustatyta, kad į puspriekabę pakrauta 20.42 tonos krovinio. Grįžtant jis buvo sustabdytas Institucijos pareigūnų patikrinimui ir atliekant svėrimą jų svarstyklėmis, nustatyta, kad bendroji transporto priemonės masė yra 42.95 tonos, t.y. 2,95 tonos viršija maksimalią leistiną bendrą masę, o ašių grupės apkrova 23,35 tonos, tai yra, viršijo maksimalią leistiną normą 2,35 tonos. Vairuotojas nesutiko su svėrimo rezultatais, jam buvo nurodyta vykti į bendrovę „Nonfera“, Tauragės mieste ir pakartotinai pasverti transporto priemonę stacionariomis ir sertifikuotomis svarstyklėmis. Jų svėrimo metu nustatyta bendra masė 36420 kg. Teigia, jog Institucijos pareigūnai naudoja ne stacionarias svarstykles, kuriomis negalima vienu metu pasverti visos transporto priemonės (jų junginio). Iš svėrimo akto matyti, kad bendra transporto priemonės masė buvo pasverta atliekant 6 svėrimus (kiekvieną ašį atskirai). Nustatyti faktiniai ašių apkrovos svoriai ženkliai skiriasi, o tokie skirtumai atsižvelgiant į atstumus tarp ašių yra neįmanomi, todėl svėrimo rezultatus reikia vertinti kritiškai, juo labiau, kad pareigūnai atsisakė pakartotinai pasverti transporto priemonę. Šių ir kitų skunde išdėstytų motyvų pagrindu teismo prašo:
- Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82743-1 panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti, nes pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Pažymi, jog byloje nurodytoms svarstyklėms metrologinės patikros atlikti nereikia tol, kol nėra praėję dveji metai nuo jų pateikimo. UAB „Skaisgirio skalda“ ir bendrovės „Nonfera“ esančios svarstyklės ašių apkrovų nenustato ir jų atliktų svėrimo dokumentai pažeidėjo nekaltumo neįrodo, todėl atsakomybėn yra patrauktas pagrįstai ir prašo skundo netenkinti.
Institucijos atstovas Rimantas Stasys Stanevičius palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
S.K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai, bei leidimų vežti šiuos ribinius dydžius viršijančius krovinius išdavimo ir apmokestinimo tvarka yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o būtent 2002 m. vasario 18 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66, 2006 m. balandžio 20 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150.
Ginčijamame nutarime nurodyta, kad S.K. pažeidė Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio reikalavimus, numatančius, jog vežėjas privalo tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir krovinio vežimo sąlygas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatas, numatančias, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tai suderinus su kelio savininku ir gavus leidimą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyje, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse masėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto nuostatas, numatančias, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmės keliais tik gavus leidimą.
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l 23), tiek ginčijamame nutarime (b.l.21) nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu, sveriant transporto priemonę Scania R143ML, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Ackerman-Freuhauf, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad faktinė bendroji ašių grupės apkrova 23,35 (8,9, 6,75, 7,7) ir apkrova 2.35 tonos viršija maksimalią leistiną ašių apkrovą, o kelių transporto priemonės faktinis bendras svoris 42.95 tonos ir apkrova 2,95 tonos viršija maksimalią leistiną bendrą masę.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atvykus į UAB “Skaisgirio skalda“ įvardintoji transporto priemonė buvo sveriama neautomatinėmis ir sertifikuotomis svarstyklėmis (b.l.11-12). Teismui pateiktas svėrimo kvitas (b.l.10), kuriame nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. 12:46:47 val. sveriant transporto priemonę, jos faktinis svoris buvo 16,080 kg, o sveriant 2009 m. lapkričio 3 d. 13:58:02 val. faktinis transporto priemonės svoris - 36,500 kg. Liudytoju apklaustas vairuotojas J.J. paaiškino, kad atvykus į UAB „Skaisgirio skalda“ yra pasveriama tuščia transporto priemonė ir išspausdinamas kvitas. Tačiau pateiktame svėrimo kvite nurodytas svėrimo laikas neatitinka faktinio svėrimo laiko, kadangi svarstyklės nebuvo perprogramuotos žiemos laiko juostai, todėl faktinis laikas skiriasi 1 val. Tai, kad UAB „Skaisgirio skalda“ 2009 m. lapkričio 3 d. būtent 11:46 val. bei 12:58 val. buvo sveriama transporto priemonė Scania R143ML, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, patvirtina UAB „Skaisgirio skalda“ 2009 m. lapkričio 27 d. raštas Nr.96 (b.l.17) ir 2009 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 98 (b.l.94). Tai įrodo ir krovinio važtaraštis (b.l.14) bei sąskaita-faktūra (15), kurių išrašymo laikas yra 13:06 val.ir 13:07 val. (b.l.13-14). Kaip matyti iš Institucijos pareigūnų surašyto svėrimo akto, svėrimas atliktas 13:40 val., tai yra praėjus 33 min. nuo transporto priemonės svėrimo UAB „Skaisgirio skalda“. Liudytoju apklaustas J.J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad išvažiavus iš UAB „Skaisgirio skalda“ per 33 min. pasikrauti papildomai skaldos bei nuvažiuoti apie 30 km iki patikrinimo vietos yra neįmanoma. Be to, UAB“Skaisgirio skalda“ svėrimo kvitas yra pagrindas nustatyti pakrauto krovinio svorį, išrašyti krovinio važtaraštį, bei sąskaitą-faktūrą jo apmokėjimui.
S.K. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad Institucijos naudojamomis svarstyklėmis negalima vienu metu pasverti visos transporto priemonės. Bendra transporto priemonės masė buvo nustatyta sveriant ją 6 kartus, kiekvieną ašį atskirai. Sveriant puspriekabės ašių grupes nustatytas jų svoris ženkliai skiriasi : pirmos ašies svoris - 8.9 tonos, antros ašies svoris - 6,75 tonos, trečios ašies svoris - 7,7 tonos ir tai iliustruojama teikiama transporto priemonės fotografija. Tokie ženklūs skirtumai, atsižvelgiant į tai, kad atstumai tarp ašių yra nedideli, S.K. manymu, negalimi. Svoris ant ašių turi būti pasiskirstęs proporcingai didėjančia arba mažėjančia tvarka, todėl teigia, kad svėrimas buvo atliktas netiksliai. Analogiškai teisminio nagrinėjimo metu pažeidimo aplinkybes paaiškino ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius B.B. nurodydamas, kad neatitikimas tarp UAB “Skaisgirio skalda“ svarstyklių parodymų bei Institucijos pareigūnų naudojamų svarstyklių yra 6 tonos ir toks skirtumas gali atsirasti tik neteisingai sveriant. Institucijos naudojamos svarstyklės yra kilnojamos, kurioms padėti reikalinga speciali išlyginta vieta, sveriant ašis yra naudojami padėklai. Tai, kad netiksliai buvo pasverta įrodo tas faktas, kad ašių grupės apkrovos faktiniai svoriai negali skirtis 2 tonomis, kaip yra užfiksuota svėrimo akte. Kadangi puspriekabės rėmas yra ištisinis, neteisingai sveriant (neteisingai užvažiavus ant išlyginamojo kilimėlio, esant nelygiai dangai ir pan.) svoris pasiskirstė neproporcingai ant visų ašių ir iškraipė svėrimo rezultatą.
Liudytoju apklaustas Valstybinės kelių inspekcijos vyriausiasis specialistas A. V. paaiškino, kad jis 2009 m. lapkričio 3 d. J.J. vairuojamos transporto priemonės svėrimą. Sustabdžius transporto priemonę, vairuotojas pateikė važtaraštį, kuriame buvo nurodyta transporto priemonės bendra mase, kuri neviršijo leidžiamos maksimalios masės, tačiau pasvėrus ašis ir nustačius bendrą masę, ji viršijo leistinas normas. Teigia, kad dažniausiai važtaraščiuose nurodyta bendra masė sutampa su jų svėrimo rezultatais, tačiau kodėl šį kartą buvo kitaip paaiškinti negali. Svėrimą atliko laikantis svarstyklių naudojimosi instrukcijos, buvo naudojamos išlyginimo plokštės. Užvažiavus kiekvienai ašiai užfiksuojami svoriai, pabaigus svėrimą yra susumuojami svoriai ir išspausdinamas svėrimo kvitas. Liudytojo teigimu naudojamomis svarstyklėmis netiksliai pasverti neįmanoma, nebent nebūtų patiestos išlyginimo plokštės.
„HAENNI“ ratų apkrovos svarstyklių WL103 naudojimo instrukcijos 3.4.3.2 punkte nurodyta, kad ratai ašies, kuri bus matuojama turi būti užvaromi ant dviejų taisyklingai įrengtų svarstyklių tuo pačiu metu. Visas svarstyklių aukštis 17 atitinkamai 19 mm gali sukelti rezultatų netikslumus nepriklausomai nuo transporto priemonės tipo ir apkrovos. 3.4.3.3 punktas numato, kad apkrovos matavimai kai yra dvigubos ar trigubos ašių sistemos turi būti atlikti pagal 3.4.3.2 punktą, pagal kurį nepasverti daugeriopų ašių sistemos ratai turi būti paremti atramomis. B 2.1. punkte numatyta, kad pavyzdžiuose nurodytos stačiakampio formos plokštės po ratais atstoja rato apkrovos svarstykles, išlyginimo plokštes. Atskirai nuo išskirtinių atvejų, visada turi būti naudojamos dvi ar daugiau svarstyklių ir išlyginimui skirtos plokštės (pvz.autotransporto priemonės svėrimui su trimis ašimis turi būti naudojamos mažiausiai keturios svarstyklės ir išlyginimui skirtos plokštės). B 2.5.1 nurodyta kaip turi būti sveriamos autotransporto priemonės su 5 ašimis, kaip matyti turi būti naudojamos šešios svarstyklės ir išlyginimo plokštės. Šiame pavyzdyje nurodyta, kad jei netaisyklingai padėtos svarstyklės ir išlyginimo plokštės, parodomas per didelis svoris. 4 punkte išvardintos galimos klaidų priežastys ir viena iš jų kai nepasverti ratai yra neparemti ar atitinkamai neparemti. Rezultatas – rezultatų viršijimas sąlygotas autotransporto priemonės konstrukcijos.
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl svėrimo rezultatų, šių prieštaravimų nėra galimybių pašalinti ir bylą nagrinėjant teisme, kadangi transporto priemonės pakartotinis svėrimas nėra įmanomas, todėl teismas turi vadovautis tais duomenimis, kurie pateikti byloje. Byloje yra trys svėrimo aktai - 2009 m. lapkričio 3 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos svėrimo aktas Nr. 82743 (b.l.29), UAB „Skaisgirio skalda“ svėrimo aktai (b.l.11-13), UAB „Nonfera“ svėrimo aktas (b.l.18-19). Visų svėrimų metu naudotos svarstyklės yra metrologiškai patikrintos, dėl jų atitikties Metrologijos įstatymo nuostatoms abejonių nekyla. UAB „Skaisgirio skalda“ svėrimo aktai (b.l.11), bei pateikta 2009 m. gruodžio 30 d. pažyma Nr. 98 (b.l.94), krovinio važtaraštis (b.l.14), PVM sąskaita faktūra (b.l.15), bei pinigų apmokėjimo kvitas (b.l.16) patvirtina, kad UAB „Meliovesta“ nupirko 20.42 tonos dolomitinės skaldelės frakcija 0/5 ir bendra transporto priemonės masė buvo 36500 kg. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonė buvo papildomai pakrauta po atlikto svėrimo ir krovinį lydinčių dokumentų surašymo. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Nonfera“ svėrimo aktas, kuriuo nustatyta, jog transporto priemonė su kroviniu sveria 36420 kg. Minimas kontrolinis svėrimas atliktas transporto priemonei dar neparvykus į paskirties vietą, todėl nėra pagrindo teigti, kad dalis krovinio galėjo būti nukrauta. Kaip teisminio nagrinėjimo metu nurodė apklaustas liudytojas J.J., jam vykstant į pasikrovimo vietą jis matė transporto inspekcijos pareigūnų postą, todėl žinodamas apie kontrolę jis net nebūtų rizikavęs vežti sunkesnį krovinį nei leistina. Todėl pakrovimo vietoje pakrovus apie 20 tonų, jis akivaizdžiai buvo įsitikinęs, kad transporto priemonė su kroviniu sveria tik apie 36 tonas ir būtent dėl to nesutiko su transporto inspekcijos pareigūnų kontrolinio svėrimo rezultatais. Minimo krovinio 1 tona kainuoja 7 litus, todėl akivaizdu, kad pačio krovinio vertė negali būti motyvu papildomai pasikrauti transporto priemonę po atlikto svėrimo, nelegaliai vežant nepajamuotą krovinį.
Kaip nustatyta iš 2009 m. lapkričio 3 d. svėrimo akto (b.l.29) sveriant priekabos ašis akivaizdžiai netolygiai pasiskirstė ašių apkrovos svoris – pirmosios ašies 8.90 tonos, 2 ašies 6.75 tonos, 3 ašies 7.70 tonos. Ašys pagal puspriekabės konstrukciją yra viena šalia kitos, todėl akivaizdus svorių skirtumas tarp pirmos ir antros ašies (2.15 tonos) gali būti sąlygotas transporto priemonės ir priekabos konstrukcijos ypatumų, sąlygotas techninės būklės arba svėrimo ypatumų. Šios aplinkybės administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nevertintos. Taipogi analizuojant ratų apkrovos svarstyklių WL103 „HAENNI“ naudojimo instrukciją, nustatyta, kad 4.1.6 punkte nurodoma, jog jei nepasverti ratai yra neparemti ar tinkamai neparemti, svėrimo parodymas – rezultatų viršijimas; pagal 4.2 punktą įtakos svėrimui turi ir statinė trintis autotransporto pakaboje. Iš instrukcijos B skyriaus „Klaidų šaltiniai pasireiškiantys per autotransporto priemonių pakabas“ akivaizdu, kad objektyviausi svėrimo rezultatai užfiksuojami sveriant visą ašių grupę iš karto (B2.5.1). Sveriant kiekvieną ašį atskirai svėrimo rezultatas priklauso nuo eilės faktorių, tame tarpe ir kaip paremti nepasverti ratai. Apklausus liudytoju A.Vanagą, pastarasis patikino teismą, kad jo manymu svėrimas buvo atliktas laikantis visų instrukcijos reikalavimų. Tačiau šios aplinkybės nešalina kilusių byloje prieštaravimų dėl svorio nustatymo.
Todėl esant aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad institucijos atstovams be jokio motyvuoto teisinio pagrindo atsisakius atlikti pakartotinį svėrimą, juolab pateikus krovinį lydinčius dokumentus, kuriais buvo patvirtinama apie faktinį transporto priemonės svorį 36 500 kg. (b.l.11-19) ir tokiu būdu nepašalinus kilusių abejonių, 2009 m. lapkričio 3 d. svėrimo aktas Nr. 82743 negali būti teisiniu pagrindu administracinei atsakomybei atsirasti ir konstatuojama, kad kaltinimas įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, negali būti grindžiamas duomenimis ir įrodymais, dėl kurių vertinimo kyla pagrįstų abejonių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad S.K. veika, numatyta ATPK 145 straipsnio 2 dalyje yra inkriminuota grindžiant veikos įvykdymą prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2009 m. lapkričio 27 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šios veikos įvykdymo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
S. K. skundą patenkinti.
2009 m. lapkričio 27 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82743-1, kuriuo S. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.