Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-312-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
1S-312-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00596-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-312-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00596-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 93-923 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas 2012-01-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo; 2012-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. areštu 45 paroms. 2012-06-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimo bausmė pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nuosprendį subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesiai 19 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-12-04).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-12-09 nutarimu Nr. 93-923 nutarta netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. S. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2015-01-15 nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas sprendė, kad įvertinus nuteistojo elgesį, nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų, nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų rekomendacijų.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. S. skundu prašo tenkinti jo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, įvertinęs eilę svarbių, BVK 157 straipsnio 1 dalyje išdėstytų kriterijų, turėjo išspręsti klausimą, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jei Komisija šių kriterijų tinkamai neišnagrinėjo. Teismas tinkamai neišnagrinėjo jo skundo dėl Komisijos nutarimo. Komisijos nutarime nėra išdėstyta kiekvieno Komisijos nario pozicija dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip užkertant kelią į nutarimo apskundimą. Iš nutarimo turinio darytina išvada, jog visi komisijos nariai buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą vien todėl, kad jis gali nusikalsti, nors pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema. Komisijos nutarimas yra nelogiškas, nes nurodžius, jog jo elgesys yra pozityvus, socialiniai ryšiai su artimaisiais šilti, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi nuteistasis neįvykdė Komisijos skirtų rekomendacijų.

Svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą nebuvo atsižvelgta, jog jis tik nepilnai įvykdė Komisijos įpareigojimus, o jo padarytas vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidimas (papeikimas) neturi įtakos lygtinio paleidimo taikymui.

Teismas visiškai neatsižvelgė, jog jis yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, į žemą pakartotinio nusikaltimo riziką, tvirtus socialinius ryšius, garantuotą darbą įmonėje „C. Co“, siekį grįžti mokytis į VGTU ir tikslą sukurti šeimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. S. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. S. jau yra atlikęs daug didesnę, nei įstatyme nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą klausimą, tačiau nėra vieno iš formaliųjų pagrindų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje – nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Taigi, jau vien ši priežastis sudaro sąlygas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

BVK 111 straipsnis numato, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Viena pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų yra laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o šią pareigą nuteistasis ignoravo net du kartus. Paskutinįjį kartą drausmine nuobauda už vidaus taisyklių nesilaikymą baustas būtent Komisijos paskirtų socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, paskirtų Komisijos 2012-06-12 nutarimu, įgyvendinimo laikotarpiu – 2014-07-31. Ši aplinkybė paneigia nuteistojo argumentus, kad jis yra pasiryžęs keisti savo elgesį teigiama linkme ir sėkmingai įsilieti į visuomenės gyvenimą. Priešingai, toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau nuteistajam nustatytų pareigų ignoravimas, paskirta nuobauda neleidžia sutikti, kad jo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti ir sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodytos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, kurios pažymėtos ir Komisijos nutarime, todėl nėra pagrindo sutikti su A. S., jog šios aplinkybės liko neįvertintos. Tai, kad nuteistasis vieną kartą skatintas, mokėsi, išlaikė socialinius ryšius, turi realių galimybių įsidarbinti, kuria kitus socialius planus, nesuteikia absoliutaus pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslų siekimas gali būti vykdomas neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę, teismas vertina, kad tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. A. S. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelis smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Netrukus po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos sutrikdymą, A. S. pasikėsino padaryti dar vieną nusikalstamą veiką – plėšimą, už kurį buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu. Taigi, vien jau ši aplinkybė leidžia abejoti, kad nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo ir švelnesnių bausmės sąlygų. Ir nors nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau vis dar išlieka eilė kriminogeninių veiksnių, pažymėtų Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, kurie rodo išliekantį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tarp jų ir sunkus, pavojingas nusikaltimas, turėjęs sunkių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.

Atmestinas ir nuteistojo argumentas, jog Komisijos nutarime privalėjo būti išdėstyta kiekvieno jos nario pozicija dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 34 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. O kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, Komisijos posėdžio protokolo, kuriame nurodyta, kaip balsavo kiekvienas Komisijos narys, visi šeši Komisijos nariai balsavo „prieš“ lygtinio paleidimo taikymą. Protokolą pasirašė visi Komisijos nariai, taigi Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Nuostatuose nėra reikalaujama, kad Komisijos nariai turi išaiškinti savo poziciją atskirai. Be to, Nuostatų 36.9 punktas nurodo, kad komisijos narys dėl priimto nutarimo gali pareikšti atskirąją motyvuotą nuomonę, tačiau nė vienas narys jos nepareiškė. Konstatuojama, kad, priimant Komisijos nutarimą, procesinių pažeidimų padaryta nebuvo, jis yra teisėtas ir teismas neturi pagrindo juo nesivadovauti.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad spręsdamas klausimą dėl A. S. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neįvykdė socialinės reabilitacijos programos rekomendacijų, visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos, socialinio tyrimo išvadas bei kitų svarbių aplinkybių visumą ir pagrįstai nusprendė, kad lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis yra atlikęs beveik visą bausmę, tačiau jis neatitinka formalaus bei materialaus lygtinio paleidimo pagrindų.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi formaliojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas netaikytinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė