- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-15
- Bylos Nr.
- A-756-42-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 2005/05-4R-264. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalies normos, kuria nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos, atitikimo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsniui bei teisinės valstybės principui (b. l. 68 – 69). Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 21 d. padavė prašymą asmeniškai institucijos vadovui Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento potvarkio dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūros pateikimo. Dėl šio prašymo atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris O. M. 2005 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (1D-3050/03)-2D-5993 pareiškėją informavo, kad prašymai ir skundai, kurių turinys yra įžeidus, nenagrinėjami. Komisija, išnagrinėjusi jo 2005 m. gruodžio 19 d. skundą dėl minėto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos rašto, 2006 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2005/05-4R-264 bylą nutraukė. Pareiškėjas teigė, jog kilęs ginčas ne dėl aktų teisėtumo, o dėl jų nepateikimo. Atsakovo kancleris nepateikė prašomų dokumentų bei jo rašte nenurodyta, ar tokie dokumentai apskritai yra priimti. Be to, neteisėtą ir nepagrįstą atsakymą davė asmuo, kurio įgaliojimai yra neaiškūs (nepaskelbti institucijos vadovo teisės aktai, nustatantys jo kompetenciją). Atsakovo kanclerio rašte nėra nurodyta apie prieinamas sprendimo apskundimo galimybes, sprendimas nepagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs pareiškėjo skundą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir 2006 m. rugsėjo 14 d. priėmęs sprendimą (administracinė byla Nr. I-1021-14-2006). Šį sprendimą pareiškėjas yra apskundęs apeliaciniu skundu, ir jis dar nėra išnagrinėtas. Pareiškėjo prašomus pateikti dokumentus ir jų kopijas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui minėtoje byloje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, reikalavimą suformulavo Lietuvos Respublikos Prezidentui, t. y. įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą pateikti pareiškėjo reikalaujamus potvarkius, bet tokių reikalavimų nagrinėjimas pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį nepriskirtinas Komisijai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 40.4 punktu, Komisija bylą pagal pareiškėjo skundą kaip jai nežinybingą nutraukė pagrįstai. Komisijos sprendime aptartas informacinio rašto trūkumas dėl nenurodytos tokio rašto apskundimo tvarkos šiuo atveju sprendimo teisėtumui esminės reikšmės neturi, nes šis raštas iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė teisinių motyvų, kuriais remiantis būtų grindžiamas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismui abejonių dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies atitikimo nurodytoms Konstitucijos normoms nekyla, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas (Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., 64 str. 1 d.).
Teismas, be to, nurodė, kad atsakovo paminėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas ne dėl to paties dalyko, ne tuo pačiu pagrindu ir ne tarp tų pačių šalių nei šioje byloje, todėl tokie atsiliepimo argumentai yra nepagrįsti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir patenkinti skundą, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnį, 87 straipsnio 4 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
2. Teismui buvo pagrindas priimti atskirąją nutartį ar kreiptis į prokurorą (ABTĮ 108, 109 str.).
3. Teismo posėdžio protokolą pasirašė neturintis teisės pasirašyti asmuo (ABTĮ 83 str. 4 d.).
4. Atsakovas atstovautas netinkamai.
5. Proceso šalimi nepagrįstai neįtrauktas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
6. Nepagrįstai atmestas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.
7. Nenurodyta, į kokią instituciją reikėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos Prezidento neveikimo (ABTĮ 37 str. 3 d., 102 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo reikalavimų.
2. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos, todėl teismas pagrįstai pašalino iš atsakovų Respublikos Prezidentą.
Motyvuojamoji dalis
3. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestas pagrįstai, kadangi pareiškėjas nepagrindė jo teisiniais motyvais, o teismui nekilo abejonių dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies konstitucingumo.
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas formuluoja naujus reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo byla pagal pareiškėjo 2005 m. gruodžio 19 d. skundą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmų nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.
Administracinių ginčų komisijų veiklą reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Įstatymo 9 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei ABTĮ 29 straipsnį Komisija nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje nurodytų ginčų (bylų) ir gavusi tokį skundą (prašymą) priima sprendimą nutraukti bylą kaip nežinybingą (Nuostatų 40.4 p.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių bylų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento veiklos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skundė Lietuvos Respublikos Prezidento neveikimą, todėl Komisija bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė pagrįstai.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl minėtos ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai (ABTĮ 4 str. 2 d.). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalį teismų kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Teismų įstatymo IV skyriaus normose įtvirtinta, kad administraciniai teismai nagrinėja tas bylas, kurios įstatymų yra priskirtos jų kompetencijai.
Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti savo funkcijas (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 1 patvirtintus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatus Prezidento kanceliarija, vykdydama jai pavestus uždavinius: organizuoja Respublikos Prezidento, Prezidento kanceliarijos raštvedybą, saugo Respublikos Prezidento dekretų ir potvarkių rengimo dokumentus ir originalus (6.3 p.), nustatyta tvarka nagrinėja gautus piliečių ir kitų asmenų prašymus ir skundus, apibendrina juose keliamas problemas (6.9 p.). Prezidento kanceliarijai vadovauja Prezidento kanceliarijos kancleris, kuris sprendžia Prezidento kanceliarijos kompetencijai priskirtus klausimus, atsako už visą Prezidento kanceliarijos darbą (Prezidento kanceliarijos nuostatų 9, 13.1 p.). Šių teisės normų pagrindu darytina išvada, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris O. M. , 2005 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (1D-3050/03)-2D-5993 (b. l. 6) atsakydamas į pareiškėjo 2005 m. lapkričio 21 d. prašymą, veikė savo kompetencijos ribose. Ta aplinkybė, kad rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjui minėtą raštą įstatymų nustatyta tvarka apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o vėliau ir teismui, ir šią savo teisę pareiškėjas realizavo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinę bylą dėl pareiškėjo skunde pareikšto reikalavimo Lietuvos Respublikos Prezidentui nutraukė (b. l. 65). Išnagrinėjęs pareiškėjo R. A. atskirtąjį skundą, Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (b. l. 133-135). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įtraukimo proceso šalimi šioje byloje buvo išspręstas, tad dar kartą nagrinėti šį klausimą nėra pagrindo.
Atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais (ABTĮ 49 str. 2 d.). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją byloje atstovavo J. K. ir D. V. (b. l. 66), pateikę Prezidento potvarkių kopijas (b. l. 63, 64). 2006 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento potvarkiu Nr. 174 Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė J. K. įgaliota atstovauti teismuose Prezidentui, o 2005 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento potvarkiu Nr. 135 Prezidento patarėjas D. V. įgaliotas teismuose atstovauti Prezidentui ir Prezidento kanceliarijai. Minėtos teisės normos ir Lietuvos Respublikos Prezidento potvarkių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad
atstovauti atsakovą pirmosios instancijos teisme buvo įgaliotas tik E. V. , o J. K. tokių įgalinimų neturėjo. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, priimdamas šį procesinį dokumentą, J. K. teismo posėdyje duotu paaiškinimu kaip įrodymu teismas nesirėmė, tad J. K. dalyvavimas teismo posėdyje pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pagal ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas arba jo pavedimu teisėjas pranešėjas bei teismo posėdžio sekretorius. 2006 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio protokolą pasirašė posėdžio pirmininkė, teisėja M. Povilaitienė (b. l. 70). Tik teismo posėdžio protokolo dalį, kurioje užfiksuota, jog teismo sprendimą paskelbė bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narė teisėja H. Zaikauskaitė, pasirašė teisėja H. Zaikauskaitė (b. l. 70). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks procesinės teisės normos netinkamas taikymas nėra esminis, nes jis priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturėjo, pareiškėjo teisių nepažeidė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja tų pareiškėjo apeliaciniame skunde iškeltų naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, atsakė į visus pareiškėjo skundo reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priimtas sprendimas atitinka ABTĮ 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teismas esminių procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.), jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.