Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-10-22 · Administracinė byla Nr. A-822-1251-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
A-822-1251-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Anatolijus Baranovas
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus Gabijos gimnazijos, Vilniaus
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybes administracijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos
Administracine byla Nr. A822-1251/2009Procesinio sprendimo kategorija 30 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Rai˛io (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailes ˇalimienes (pranešeja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei O. A., treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus Gabijos gimnazijos atstovei V. K., treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus ˇveryno gimnazijos atstovei D. ˇ.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, treciuju suinteresuotu asmenu Vilniaus ˇveryno gimnazijos bei Vilniaus Gabijos gimnazijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 13 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prašyma atsakovui Vilniaus miesto savivaldybes administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus Gabijos gimnazija, Vilniaus ˇveryno gimnazija) del ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškejas) kreipesi i teisma su prašymu ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu pakeisti 2008 m. baland˛io 7 d. isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 bei 17 eiluciu tas dalis, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese, t.y. nustatyti klasiu komplektu skaiciu, nekomplektuojant Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klasiu.

Šalies argumentai

Prašyme nurode, kad gincijamos 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 ir 17 eiluciu dalys, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 ir 5-8 klasese, prieštarauja Lietuvos Respublikos teises aktams. Bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie ribotai savarankišku savivaldybiu funkciju, kurias igyvendindama savivaldybe turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo ir igyvendinimo laisve. Pagal Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkta gimnazijoje gali buti vykdomos šios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Nei viena iš skund˛iamame sprendime paminetu gimnaziju neatitinka LR Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punkte nurodytu išimtiniu atveju, todel jose negali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (b. l . 2-4).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktorius su prašymu nesutiko ir atsiliepime nurode, kad Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 ir 5-8 klases komplektuojamos, nes kitose Pašilaiciu seniunijoje esanciose mokyklose, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas lietuviu mokomaja kalba, mokiniu skaicius labai didelis, išnaudotos visos patalpos. Del šiu prie˛asciu perkelti 1-4 ir 5-8 klases i kitas mokyklas nera galimybiu. Artimiausios kitu Vilniaus miesto seniuniju mokyklos yra gana toli. Jose taip pat mokosi pakankamai daug mokiniu. Leidimas komplektuoti minetas klases sudarytu salygas mokiniams saugiai ir per trumpiausia laika pasiekti ugdymo istaiga, nes mokykla butu šalia namu. Laiduotu galimybe Pašilaiciu ir greta esanciu seniuniju vaikams rinktis norima ugdymo istaiga: gimnazija ar vidurine mokykla lietuviu mokomaja kalba, leistu gimnazijai dirbti pilnu pajegumu - neatsirastu laisvu mokymosi vietu. Nebutu salygojamas mokytoju darbo kruvio suma˛ejimo, neipareigotu gimnazijos apriboti „mokinio krepšelio“ lešas.

Nurode, kad Vilniaus ˇveryno gimnazijoje 5-8 klases komplektuojamos, kadangi ˇveryno seniunijoje nera kitu pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa lietuviu kalba vykdanciu mokyklu, kuriose gali mokytis mokiniai iki 18 metu. Artimiausios kitu Vilniaus miesto seniuniju mokyklos yra gana toli ir jose mokosi pakankamai daug mokiniu. Leidimas komplektuoti minetas klases sudarytu salygas mokiniams saugiai ir per trumpiausia laika pasiekti ugdymo istaiga nes mokykla butu šalia namu. Laiduotu galimybe ˇveryno ir greta esanciu seniuniju vaikams rinktis norima ugdymo istaiga lietuviu mokomaja kalba, leistu gimnazijai dirbti pilnu pajegumu - neatsirastu laisvu mokymosi vietu. Nebutu salygojamas mokytoju darbo kruvio suma˛ejimo, neipareigotu gimnazijos apriboti „mokinio krepšelio" lešas.

Atsakovo teigimu, Švietimo istatymo 41 straipsnio norma kaip tik leid˛ia atskirais atvejais vykdyti akredituotas vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas. Pabre˛ia, kad Švietimo istatymo 41 straipsnyje nera išaiškinta savoka „atskirais atvejais“, istatyme taip pat nera nurodyta kokia institucija kokiu teises aktu turetu išaiškinti kada gimnazijoje gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programa, todel mano, kad mokyklos steigejui suteikta teise paciam spresti ši klausima. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu tinklo kurimo taisykliu 11 punkte išvardinti tam tikri atvejai, kai gimnazijose vykdomos pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ir pirminio profesinio mokymo programos. Mokyklu tinklo kurimo Taisyklese nera konkreciai draud˛iama vykdyti pradinio, pagrindinio, vidurinio etc. mokymo programu gimnazijose kitais atvejais, todel, manytina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtintos Mokyklu tinklo kurimo taisykles, budamos poistatyminiu teises aktu, nepaneigia mokyklos steigejo teises, nustatytos istatymu, atskirais atvejais spresti ši klausima (b. l. 31-33).

Tretysis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija su prašymu sutiko ir praše ji tenkinti. Paaiškino, kad skund˛iamo 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 ir 17 eiluciu dalys prieštarauja Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies, Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 9, 11 ir 32 punktu reikalavimams. Vadovaujantis Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tam tikrais atvejais gimnazijoje gali buti vykdoma vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Pa˛ymejo, kad švietimo ir mokslo ministro 1999-05-14 isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje numatyta, jog jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003-09-01 privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas (b. l. 26-28)..

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkricio 13 d. sprendimu pareiškejo skunda tenkino. Ipareigojo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu pakeisti 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ dali ( isakymo priedo 2 bei 17 eiluciu dalys), kuria Vilniaus Gabijos gimnazijoje nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5-8 klasiu komplektu skaicius, t.y. nustatyti klasiu komplektu skaiciu, nekomplektuojant Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje -5 klasiu.

Teismas pa˛ymejo, kad pagal 1994-07-07 Vietos savivaldos istatymo Nr. I-533 (nauja istatymo redakcija nuo 2000-10-27) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkta vaiku, jaunimo ir suaugusiuju bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie priskirtuju (ribotai savarankišku) savivaldybiu funkciju, kurias atlikdama savivaldybe igyvendina istatymus ir ju pagrindu priimtus kitus teises aktus, atsi˛velgdama i vietos salygas ir aplinkybes (Vietos savivaldos istatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Savivaldybes tarybos funkcijos bendrojo lavinimo organizavimo srityje detaliau reglamentuojamos Švietimo istatymo (nauja istatymo redakcija nuo 2003-06-28) (toliau - Istatymas) 59 straipsnio 1 dalyje, kurioje tarp kitu šiame straipsnyje paminetu savivaldybes atstovaujamosios institucijos funkciju, nurodoma, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija vykdo valstybine švietimo politika savivaldybeje, formuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikianciu mokyklu tinkla, steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas. Pagal Istatymo 60 straipsnio 1 dalies 1 punkta mokyklos steigejas u˛tikrina valstybines švietimo politikos vykdyma, istatymu, Vyriausybes nutarimu, švietimo ir mokslo ministro isakymu ir kitu teises aktu, reglamentuojanciu mokyklu veikla, vykdyma mokykloje. Taigi atsakovas, organizuodamas vaiku bendraji lavinima Vilniaus miesto savivaldybeje, turi ribota sprendimu iniciatyvos, priemimo bei igyvendinimo laisve, todel privalo igyvendinti teises aktu, reglamentuojanciu šiu savivaldybes funkciju igyvendinima, reikalavimus. Istatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ketveriu metu pradinio ugdymo programa vykdo mokyklos – dar˛eliai, pradines ir kitos mokyklos. Vadovaujantis Istatymo 10 straipsnio 3 dalimi, pagrindinio ugdymo programos I dalis apima ketveriu metu pagrindinio ugdymo turinio koncentra, II dalis – dveju metu pagrindinio ugdymo turinio koncentra. Pagrindinio ugdymo programa arba jos dali vykdo gimnazijos, vidurines, pagrindines, jaunimo, profesines ir kitos mokyklos. Baigtinis galimu vykdyti gimnazijoje ugdymo programu sarašas nurodomas Istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkte, pagal kuri gimnazijoje gali buti vykdomos šios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Istatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo tvarka tvirtina Vyriausybe.

Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu (toliau - Taisykles) 9.5 punkte nurodoma, kad gimnazijose vykdoma vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos II dalis arba vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo II dalies ir tarptautinio bakalaureato programos, o šiu Taisykliu 11 punkte nurodomi išimtiniai atvejai, kuriems esant gimnazijoje gali buti vykdoma pradinio (1-4 klases) ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases): 1) gimnazijose, skirtose specifiniu gabumu mokiniams iš visos šalies mokyti (Taisykliu 11.2 punktas); 2) gimnazijose, kuriose yra vykdoma vidurinio ugdymo programa su profesines mokyklos ivertintu ir pripa˛intu profesinio mokymo programos moduliu (...) (Taisykliu 11.3 punktas); 3) gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu, savivaldybes gimnazijose, isteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jeigu pagal steigimo sandori susitarta, kad pritrukus iš Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eto gimnazijai skiriamu mokymo lešu (...) tradicine religine bendruomene ar bendrija prideda savo lešu (Taisykliu 11.4 punktas).

Sistemine Istatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio . 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisykliu 9.5, 11 punktu nuostatu analize leid˛ia teismui padaryti išvada, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija turi teise formuoti pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla ne savo nuo˛iura, o tik esant tam tikriems išimtiniams atvejams, kuriuos nustato Vyriausybe. Todel, Vilniaus Gabijos gimnazijoje pradinio ugdymo (1-4 klases) ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases), o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases) gali buti vykdoma tik esant nors vienam Taisykliu 11 punkte nurodytam atvejui.

Nustate, kad Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje mokymas vyksta mokomaja lietuviu kalba (b. l. 17). Iš atsakovo ir treciuju suinteresuotu asmenu - Vilniaus ˇveryno gimnazijos, atstovu paaiškinimu ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos 2008-08-20 rašto “Del Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 pakeitimo“ (b. l. 13-15) turinio teismas nustate, kad atsakovas, leisdamas 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopos pirmas – ketvirtas ir penktas – aštuntas klases, sieke patenkinti gyventoju poreikius, sudaryti galimybes šalia nurodytu gimnaziju gyvenantiems vaikams pasirinkti norima ugdymo istaiga - gimnazija lietuviu mokomaja kalba ir mokytis artimiausioje gimnazijoje. Kaip viena iš pagrindiniu prie˛asciu nurode Pašilaiciu seniunijoje esanciu mokyklu, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas lietuviu mokomaja kalba, labai dideli mokiniu skaiciu bei pilna patalpu išnaudojima. Teige, kad minetas isakymas leistu Gabijos ir ˇveryno gimnazijoms dirbti pilnu pajegumu – neatsirastu laisvu mokymosi vietu, nebutu salygojamas mokytoju darbo kruvio suma˛ejimas, neipareigotu gimnaziju apriboti „mokinio krepšelio“ lešas. Tarp Taisykliu 11 punkte paminetu išimtiniu atveju, kuriems esant gimnazijose gali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, tokie pagrindai (atvejai) – siekis sudaryti moksleiviams galimybe pasirinkti arba mokytis artimiausioje gimnazijoje bei lešu taupymas – nera numatyti.

Švietimo ir mokslo ministro 1999-05-14 isakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinio koncentrus (išskyrus menu gimnazijas), nuo 2003 m. gimnazijos steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetes mokyklos (išskyrus menu gimnazijas), apimancios III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I-IV gimnazijos klases), arba kaip autonomiški profesiniu ar aukštesniuju mokyklu skyriai, o jau gavusias gimnazijos statusa vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigejai ne veliau kaip iki 2003-09-01 privalo reorganizuoti i keturmetes gimnazijas. Šioje koncepcijoje taip pat nurodoma, kad bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klases) gali tureti tik atokios gimnazijos nedidelese gyvenvietese.

Lietuvos Respublikos Teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu 1994-07-19 istatymo 1 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybes. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietoves skirstomos i miesto ir kaimo gyvenamasias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovems priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovems priskiriami miesteliai ir kaimai. Gabijos ir ˇveryno gimnaziju buveines yra Vilniaus mieste ir tose paciose savivaldybese kaip ir kitos mokymo istaigos, kuriose nurodytu gimnaziju moksleiviai gali testi mokymasi. Ivertines, kad savivaldybiu teritorijose tarp mokyklu dislokacijos atstumai nera labai dideli, teismas konstatavo, kad moksleiviai neabejotinai turi galimybe pasirinkti kitas, netoli nuo šiu gimnaziju nutolusias ir esancias toje pacioje gyvenamojoje vietoveje bei pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali rusu bei lenku kalba vykdancias mokyklas, todel atmete atsakovo argumenta, jog nesukomplektavus Gabijos ir ˇveryno gimnazijose isakyme nurodytu klasiu, bus apribotos Istatymo moksleiviui suteiktos teises – teise pasirinkti švietimo programa vykdancia mokykla (Istatymo 27 straipsnio 2 dalis), teise mokytis gimtaja kalba (Istatymo 30 straipsnio 2 dalis).

Teismas pa˛ymejo, kad nei viena iš isakyme paminetu gimnaziju neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu išimtiniu atveju, todel šiose gimnazijose negali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, t. y. jose negali buti komplektuojamos bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ugdymo pakopos pirmos – ketvirtos ir pagrindinio ugdymo pakopos penktos – aštuntos klases.

Vadovaujantis Istatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, savivaldybes taryba turi teise formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinkla tik Taisykliu 11 punkte numatytais atvejais. Kadangi šioje byloje tokiu atveju nenustatyta, ir nei Istatymas, nei Vietos savivaldos istatymas, nei joks kitas teises aktas nesuteikia savivaldybes tarybai teises savivaldybes teritorijoje savo nuo˛iura formuoti pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinklo, teismas konstatavo, kad atsakovas 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 ir 17 eiluciu dalimis 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijai leides komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ugdymo pakopos pirmasias – ketvirtasias klases ir pagrindinio ugdymo pakopos penktasias – aštuntasias klases, o Vilniaus ˇveryno gimnazijai leides komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktasias – aštuntasias klases, pa˛eide Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu 11 punktu reikalavimus. Todel atsakova ipareigojo pakeisti 2008-04-07 isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 bei 17 eiluciu tas dalis, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima.

1. Mano, kad Švietimo istatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punktas leid˛ia gimnazijai vykdyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, o tai reiškia, kad gimnazijose gali buti formuojamos klases, kuriose mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, t.y. ir 1-4 bei 5-8 klases, kas buvo leista Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2008-04-07 isakymu Nr. 30-693. Atsi˛velgdamas i mineto straipsnio turini, daro išvada, kad mokyklos steigejui suteikta teise paciam spresti klausima del klasiu, kuriose mokoma pagal pradinio ugdymo programa, formavimo.

2. Teigia, kad vertinant susidariusia situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu, atsi˛velgiant i Švietimo istatyme itvirtinta reikalavima laiduoti optimalu švietimo tinkla, pakeitus Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693, butu pa˛eistos didelio skaiciaus mokiniu, ju tevu (globeju) teises rinktis pageidaujama švietimo istaiga, taip pat gimnaziju mokytoju teise tureti pakankama pamoku kruvi. Tevai ar kiti teiseti vaiko atstovai turi teise dalyvauti parenkant vaikui švietimo istaiga, mokymosi forma bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, isitikinimus ir t.t. Mano, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir padare nepagrista išvada, jog pakeitus Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693, nebus pa˛eid˛iamos mokiniu ir ju tevu ir gimnazijos mokytoju teises ir teiseti interesai (Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Švietimo istatymo 27 straipsnis, 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnis, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Mano, kad Teismas nepagristai konstatavo, jog Gabijos bei ˇveryno gimnazijos neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu išimtiniu atveju. Tinkamai ivertinus, ar Gabijos ir ˇveryno gimnaziju moksleiviu gyvenamojoje vietoje yra kitu atitinkamu mokyklu, vykdanciu pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, galima taikyti Taisykliu 11.4 punkte nustatyta išimti, kad tam tikrais atvejais pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos vykdomos savivaldybes ar valstybes gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu.

4. Atkreipia demesi, kad Administracijos direktoriaus isakymas Nr. 30-693 2008-2009 mokslo metais yra ivykdytas ir 1-4 bei 5-8 klases yra sukomplektuotos. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 45 str. švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikejo iforminami rašytine sutartimi, kuri gali buti nutraukiama tik joje nurodytais pagrindais. Teismas sprendime visiškai neatsi˛velge i mokiniu, ju tevu ir pedagogu teisetus lukescius, kuriuos tenkina Administracijos direktoriaus isakymas Nr. 30-693. Mano, kad tuo budu teismas pasisake del i byla neitrauktu asmenu teisiu ir pareigu (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 142 str. 2 d. 2 p.). Teismui ipareigojus pakeisti Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693, iš Vilniaus Gabijos ir ˇveryno gimnaziju 1-4, 5-8 - klasiu mokiniu teise rinktis norima švietimo istaiga yra atimama. Pirmosios instancijos teismo sprendima palikus nepakeista, butu neaišku, kaip šis teismo sprendimas turi buti igyvendinamas, t.y. nuo kada turi buti neformuojamos 1-4 bei 5-8 klases. Pa˛ymi, kad ipareigodamas pakeisti Administracijos direktoriaus isakyma Nr. 30-693 teismas taip ir nenurode imperatyvios teises normos, kuri draustu gimnaziju steigejui gimnazijose formuoti klases, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programa. Teismas taip pat nepateike argumentu, kokias neigiamas pasekmes galetu sukurti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu Nr. 30-693 duotas leidimas Vilniaus Gabijos gimnazijoje formuoti 1-4 bei 5-8, o ˇveryno gimnazijoje 5-8 klases.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus ˇveryno gimnazija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima. Apeliaciniame skunde nurodo:

1. Teismas, patenkindamas prašyma ir priimdamas sprendima, netinkamai interpretavo ir taike Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio nuostatas ir neatkreipe demesio, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimas Nr. 745 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mano, kad ivykd˛ius toki sprendima butu pa˛eista asmenu konstitucine prievole, numatyta Konstitucijos 41 straipsnyje, – privalomas mokslas, nes šiai pareigai vykdyti nebutu sudarytos palankios salygos ir pa˛eistos vaiku teises.

2. Pabre˛ia, kad turi buti atsi˛velgiama i mokiniu, ju tevu (globeju) teise rinktis pageidaujama švietimo istaiga, taip pat gimnaziju mokytoju teise tureti pakankama pamoku kruvi. Teismo sprendimas, ipareigojantis nekomplektuoti 5 klasiu Vilniaus ˇveryno gimnazijoje prieštarauja Vaiko teisiu konvencijai, kadangi 5-8 klasiu mokiniams nera sudaryta galimybe pasirinkti, t.y. mokytis ju gyvenamojoje vietoje. Toks teismo sprendimas pa˛eid˛ia vaiko teises ir neu˛tikrina jo interesu apsaugos, ma˛ina mokymo prieinamuma.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gegu˛es 14 d. isakymu Nr. 655 patvirtinta Gimnazijos koncepcija, kuri yra rekomendacinio pobud˛io. Šis dokumentas tik nurodo bendrasias gaires tesiant švietimo reforma bet nereglamentuoja klasiu formavimo gimnazijose tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybe, priimdama sprendima, vertino tai, kad, vykstant mokyklu tinklo pertvarkai dar nera išsprestas klausimas del esamu ir busimu ˇveryno gimnazijos 5 - 8 klasiu mokiniu mokymo salygu. Todel negaledama pasiulyti alternatyvos nesiry˛o nekomplektuoti 5-8 klasiu ˇveryno gimnazijoje. Tai vertinant nera teisinio pagrindo išformuoti esama mokymo sistema.

4. Pa˛ymi, kad Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 10 straipsnio 3 punkte yra numatyta, kad ir gimnazijos vykdo pagrindinio ugdymo programas (5-8 klases ir 9-10 arba gimnazijos I ir II klases). To paties istatymo 41 straipsnio, nustatancio mokyklu grupes ir tipus, 7 dalies 2 punktas konkretizuoja, kokias ugdymo programas gali vykdyti gimnazija. Šiame istatyme nurodoma, kad gimnazijoje gali buti vykdomos abi dalys pagrindinio ugdymo programu „atskirais atvejais“. Taciau istatymas nepateikia savokos „atskirais atvejais“ išaiškinimo, o pareiškejas nenurode imperatyvios teises normos, draud˛iancios gimnazijos steigejui leisti formuoti 5- 8 klases.

Gabijos gimnazija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir byla gra˛inti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Apeliacinis skundas grind˛iamas argumentais, iš esmes analogiškais pateiktiems atsakovo apeliaciniame skunde.

Atsiliepimas

Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu (t. 2, b. l. 12 - 16) prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Nesutinka, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu „Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu“ 11.4 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pabre˛ia, kad švietimo sistema grind˛iama testinumo principu, todel tiek Švietimo istatymo, tiek Vyriausybes nutarimo nuostatos, nustatancios, kad atskiru tipu mokyklose gali buti vykdomos tik konkrecios ugdymo programos, jokiu budu nereiškia, kad ribojama asmens teise i privaloma moksla. Pa˛ymi, kad remiantis Švietimo istatymo 61 straipsnio 4 dalies bei ABTI 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad gimnazijos bendruomenes byloje buvo atstovaujamos tinkami, todel nera pagrindo teigti, kad teismas pasisake del i byla neitrauktu asmenu teisiu. Be to, atkreipia demesi, kad Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-981 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu plano 28 ir 37 eilutese buvo numatyta, jog iki 2008-09-01 bus ivykdyta minetu gimnaziju reorganizacija. Mokyklos bendruomenei ˛inant apie ši sprendima, nera pagrindo manyti, kad buvo pa˛eisti mokiniu, ju tevu bei pedagogu teiseti lukesciai. Pa˛ymi, kad sistemiškai aiškinant Švietimo istatymo 10 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas, darytina išvada, jog gimnazijose gali buti vykdoma tik pagrindinio ugdymo programos II dalis. Savivaldybes taryba, nustatydama, kokios ugdymo programos gali buti vykdomos gimnazijose, nera visiškai savarankiška, ir atvejus, kada gali buti vykdoma pagrindinio ugdymo programos I dalis, nustato ne mokyklos steigejas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Atkreipia demesi, kad Švietimo istatymo 29 straipsnyje itvirtinta teise rinktis mokykla ar ja keisti nera absoliuti, o yra salygojama daugybes faktoriu (esamo švietimo istaigu tinklo, vaiko am˛iaus ir kt.). Ši teise turi buti derinama ir su savivaldybes pareiga formuojant mokyklu tinkla vykdyti teises aktu keliamus reikalavimus.

Vilniaus Gabijos gimnazija atsiliepime (t. 2, b. l. 17 – 21) prašo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos ir Vilniaus ˇveryno gimnazijos apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepime iš esmes kartoja apeliacinio skundo argumentus.

Vilniaus ˇveryno gimnazija atsiliepimais (t. 2, b. l. 22 – 24, 25 – 27)) palaiko Vilniaus Gabijos gimnazijos bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos apeliacinius skundus argumentais, analogiškais pateiktiems Vilniaus ˇveryno gimnazijos apeliaciniame skunde.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i Vilniaus ˇveryno gimnazijos bei Vilniaus Gabijos gimnazijos apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 28 – 29) juos prašo tenkinti bei kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu iširti, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu „Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu“ 11.4 punkto atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu (t. 2, b. l. 30 – 34) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Pa˛ymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintu „Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu“ 11.4 punktas nustato atskirus atvejus, kada gimnazija gali vykdyti pradinio ir pagrindinio ugdymo programa – jei gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu ar tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu, savivaldybes gimnazijose, isteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jei pagal steigimo sandori susitarta, kad pritrukus iš Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eto gimnazijai skiriamu mokymo lešu pagal Moksleivio krepšelio ir sutartiniu moksleiviu skaiciavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. bir˛elio 27 d. nutarimu Nr. 78, tradicine religine bendruomene ar bendrija prideda savo lešu. Atsi˛velgiant i tai, kad Taisykliu 11.4 punkte nurodytas sarašas yra baigtinis, o be Vilniaus ˇveryno gimnazijos ir Vilniaus Gabijos gimnazijos Vilniuje yra mokyklu, igyvendinanciu vidurinio ugdymo programas, minetoms gimnazijoms Taisykliu 11.4 punktas netaikytinas. Taip pat mano, kad 1-4 ir 5 klasiu neformavimas Vilniaus Gabijos gimnazijoje, 5 klasiu neformavimas Vilniaus ˇveryno gimnazijoje nepa˛eid˛ia mokiniu bei tevu teises dalyvauti pasirenkant ugdymo programa, mokykla (Švietimo istatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalys, 29 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai ivertinus Švietimo istatymo 9 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir Taisykliu 9.5 ir 11.4 punktu nuostatas, darytina išvada, kad savivaldybes atstovaujamoji institucija neturi teises formuoti pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmaja dali teikianciu gimnaziju tinklo savo nuo˛iura, o tai privalo daryti vadovaudamasi Taisykliu nuostatomis. Atlikus Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-981 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrojo plano 1 priedo Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gairiu (toliau – ir Gaires) analize, matyti, kad 2005 m. Vilniaus miesto savivaldybes taryba pripa˛ino, kad Vilniaus Gabijos gimnazija ir Vilniaus ˇveryno gimnazija neatitinka Taisykliu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. bir˛elio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintu „Bendrojo lavinimo specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklu, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriteriju“ nuostatu. Atkreipia demesi, kad atsi˛velgiant i ABTI 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevertintini apeliantu argumentai del politinio ir ekonominio skund˛iamo isakymo tikslingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konsta tuoja:

IV.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos apeliacini skunda tenkinti, treciuju suinteresuotu asmenu apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pareiškejas Vyriausybes atstovas Vilniaus apskrityje yra kreipesis i teisma su prašymu ipareigoti Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriu pakeisti 2008 m. baland˛io 7 d. isakymo Nr. 30-693 „Del klasiu komplektu skaiciaus Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokykloms nustatymo“ priedo 2 bei 17 eiluciu tas dalis, kuriose nustatytas klasiu komplektu skaicius 1-4 bei 5-8 klasese, t. y. nustatyti klasiu komplektu skaiciu, nekomplektuojant Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klasiu.

Administracinio ginco esme sudaro nustatymas, ar atsakovas pagal švietima reglamentuojancius teises aktus turejo pakankama pagrinda nustatyti klasiu komplektu skaiciu 1-4 bei 5-8 klasese Vilniaus Gabijos ir Vilniaus ˇveryno gimnazijose 2008-2009 mokslo metams. Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2005 m. gruod˛io 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybes bendrojo lavinimo mokyklu tinklo pertvarkos 2005-2012 metu bendrojo plano 1 priede išdestytu Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklu 2005-2012 metu steigimo, reorganizavimo, vidaus strukturos pertvarkos ar pertvarkymo gairiu 28 punkte numatyta iki 2008 m. rugsejo 1 d. Vilniaus Gabijos gimnazija reorganizuoti padalijant i dvi istaigas – Gabijos gimnazija, kurioje butu vykdomos II pakopos pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programos, ir Gabijos pagrindine mokykla, kurioje butu vykdomos pradinio, pagrindinio ugdymo programos; o pagal 37 punkta numatyta iki 2008 m. rugsejo 1 d. Vilniaus ˇveryno gimnazija reorganizuoti padalijant i dvi istaigas – ˇveryno gimnazija, kurioje butu vykdomos II pakopos pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo programos, ir ˇveryno pagrindine mokykla, kurioje butu vykdomos pradinio, pagrindinio ugdymo I pakopos programos.

Principines mokyklu pertvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos švietimo istatymo 44 straipsnis ,,Mokyklos, pagalbos istaigos pabaiga ir pertvarkymas“ (2004 m. bir˛elio 22 d. istatymo Nr. IX-2292 redakcija), kuriame yra nustatyta, kad savivaldybes taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiancias istaigas - pagal Vyriausybes nustatytus kriterijus (1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu (toliau - Taisykles) 29 punkte mokyklos organizacines veiklos pakeitimai (klasiu, grupiu, skyriu, filialu steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuviu kalba ar tautines ma˛umos kalba ivedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas) yra ivardijami kaip mokyklos vidaus strukturos pertvarkymas.

Taisykliu 9.5 punkte nustatyta, kad gimnazijose vykdoma akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos antroji dalis; arba akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir tarptautinio bakalaureato programos, o šiu Taisykliu 11 punkte (aktuali redakcija nuo 2008 m. baland˛io 2 d.) nurodomi išimtiniai atvejai, kuriems esant gimnazijoje gali buti vykdoma pradinio (1-4 klases) ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klases): 1) menu gimnazijose (Taisykliu 11.2 punktas); 2) gimnazijose, kuriose yra vykdoma vidurinio ugdymo programa su profesines mokyklos ivertintu ir pripa˛intu profesinio mokymo programos moduliu (...) (Taisykliu 11.3 punktas); 3) savivaldybes ar valstybinese gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nera kitu vidurinio ugdymo programa lietuviu arba tautines ma˛umos kalba vykdanciu mokyklu, savivaldybes gimnazijose, isteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jeigu pagal steigimo sandori susitarta, kad pritrukus iš Lietuvos Respublikos valstybes biud˛eto gimnazijai skiriamu mokymo lešu (...) tradicine religine bendruomene ar bendrija prideda savo lešu, nevalstybineje gimnazijoje, kurioje vykdomos vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos (...) (Taisykliu 11.4 punktas).

Iš nagrinejamoje byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad atsakovas, leisdamas formuoti 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopos pirmas – ketvirtas ir penktas – aštuntas klases, sieke patenkinti gyventoju poreikius, sudaryti galimybes šalia nurodytu gimnaziju gyvenantiems vaikams pasirinkti norima ugdymo istaiga - gimnazija lietuviu mokomaja kalba ir mokytis artimiausioje gimnazijoje. Kaip viena iš pagrindiniu tokio formavimo prie˛asciu nurodoma Pašilaiciu seniunijoje esanciu mokyklu, kurios vykdo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas lietuviu mokomaja kalba, labai didelis mokiniu skaicius ir pilnas patalpu išnaudojimas, be to remiamasi ir tuo, kad Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klasiu, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klasiu komplektavimas leistu Gabijos ir ˇveryno gimnazijoms dirbti pilnu pajegumu - neatsirastu laisvu mokymosi vietu, nebutu sudarytos salygos mokytoju darbo kruvio ma˛ejimui, gimnazijos nebutu ipareigotos apriboti „mokinio krepšelio“ lešas. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Taisykliu 11 punkte numatytiems išimtiniems atvejams, kuriems esant gimnazijose gali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, negali buti priskirti atvejai tokiais pagrindais kaip siekis sudaryti moksleiviams galimybe pasirinkti arba mokytis artimiausioje gimnazijoje bei lešu taupymas.

Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sprendimas komplektuoti Vilniaus Gabijos gimnazijoje 1-4 bei 5 klases, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klases, neatitinka Taisykliu 11 punkte nurodytu išimtiniu atveju, todel šiose gimnazijose negali buti vykdoma pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, t. y. jose negali buti komplektuojamos bendrojo lavinimo skyriaus pradinio ugdymo pakopos pirmos – ketvirtos ir pagrindinio ugdymo pakopos penktos – aštuntos klases.

Apeliaciniuose skunduose teismui yra nurodyta, kad atitinkamu klasiu neformavimas gimnazijos prieštarautu mokiniu, ju tevu ir pedagogu teisetiems interesams. Šiu argumentu pagristumas vertintinas taikant bendruosius visuomenes ir atskiru jos nariu (grupes) interesu derinimo ir individo teisiu (interesu) suvar˛ymo proporcingumo principus. Lietuvos Respublikos istatymai garantuoja šias esmines asmens teises švietimo srityje. Konstitucijos 41 straipsnis garantuoja teise i nemokama mokyma bendrojo lavinimo, profesinese bei aukštesniosiose mokyklose. Švietimo istatymo 25 straipsnis detalizuoja principine Konstitucijos nuostata, nustatydamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, u˛sienietis, turintis teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teise mokytis, igyti išsilavinima ir kvalifikacija (1 dalis), valstybe imasi priemoniu, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytusi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas (2 dalis), kiekvienam Lietuvos Respublikos pilieciui, u˛sienieciui, turinciam teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybe garantuoja pradini, pagrindini ir vidurini ugdyma (3 dalies 1 punktas). Švietimo istatymo nuostatose taip pat itvirtintos asmens teises gauti informacija, kuri padetu pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebejimus atitinkanti švietima ir jo teikeja, siekiama išsilavinima ir profesija; teise pasirinkti švietimo programas; teise rinktis valstybine, savivaldybes ar nevalstybine mokykla ir ja keisti; teise mokytis gimtaja ir valstybine kalba; teise mokytis tikybos ir t.t. Kartu Švietimo istatymas itvirtina principinius reikalavimus švietimo teikeju tinklui ir valstybes bei savivaldybes instituciju pareigas u˛tikrinant šiu reikalavimu igyvendinima: istatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo teikeju tinklo paskirtis - u˛tikrinti visiems Lietuvos Respublikos pilieciams ir u˛sienieciams, turintiems teise nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamuma, jo ivairove, galimybes mokytis visa gyvenima (1 dalis); savivaldybe privalo tureti pakankama pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programu teikeju tinkla, u˛tikrinanti asmenu ugdymasi ir ju teise mokytis valstybine kalba, bei pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianciu istaigu tinkla (6 dalis). Teiseju kolegija konstatuoja, kad minetos teises aktu nuostatos negarantuoja absoliucios asmens teises reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo istaiga nebutu reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktura, jeigu toks mokymo istaigos pertvarkymas nepa˛eid˛ia istatymo garantuotu asmens teisiu švietimo srityje. Vertinant nagrinejama situacija visuomenes ir asmens interesu derinimo aspektu darytina išvada, kad istatymo garantuotas visuomenes interesas tureti optimalu švietimo tinkla yra prioritetinis atskiru asmenu noro mokytis jiems patinkancioje mokykloje at˛vilgiu. Atsi˛velgiant i tai, nera pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Atsi˛velgiant i aukšciau mineta, treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus ˇveryno gimnazijos prašymas kreiptis i Konstitucini Teisma del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintu Mokyklu, vykdanciu formaliojo švietimo programas, tinklo kurimo taisykliu atitikties Konstitucijos 40 ir 41 straipsniams yra nepagristas.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. baland˛io 7 d. isakymas, kuri pareiškejas prašo ipareigoti pakeisti, yra skirtas tik 2008-2009 mokslo metams ir yra ivykdytas 2008-2009 mokslo metais, t. y. tais mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje buvo sukomplektuotos 1-4 ir 5-8 klases, o Vilniaus ˇveryno gimnazijoje - 5 klases, taip pat sudarytos mokymosi sutartys.

Vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija administracineje byloje Nr. A146–335/2008 pa˛ymejo, kad u˛ viešojo intereso apsauga valstybeje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybes (savivaldybiu) institucijos. Kaip ir prokuroro, kitu valstybes (savivaldybiu) instituciju teise kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo turi buti numatyta istatymu. Vyriausybes atstovui teise ginti viešaji interesa, kuri pa˛eid˛ia savivaldybes institucijos ar pareigunai, suteikta Lietuvos Respublikos savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio nuostatomis. Nagrinejamoje byloje Vyriausybes atstovas taip pat gina viešaji interesa Savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio prasme.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybiu administracines prie˛iuros istatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Vyriausybes atstovas, pri˛iuredamas, ar savivaldybes laikosi Konstitucijos ir istatymu, ar vykdo Vyriausybes sprendimus, tikrina, ar savivaldybes kolegialiu ir nekolegialiu administravimo subjektu teises aktai neprieštarauja istatymams, Vyriausybes nutarimams ir kitiems su istatymu igyvendinimu susijusiems centriniu valstybinio administravimo subjektu priimtiems teises aktams (1 punktas); kai savivaldybes administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir istatymu, nevykdo Vyriausybes sprendimu, šio istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos butu laikomasi, istatymai butu igyvendinti, o Vyriausybes sprendimai ivykdyti (2 punktas); neteisetus savivaldybes administravimo subjektu teises aktus šio istatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siulo panaikinti arba pakeisti (3 punktas); kai savivaldybes administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti gincijama teises akta, atsisako igyvendinti istatyma ar vykdyti Vyriausybes sprendima, kreipiasi i teisma (4 punktas).

Vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija administracineje byloje Nr. A822–65/2009 pa˛ymejo, kad pareiškejo, ginancio viešaji interesa, pareikšti materialiniai reikalavimai turi buti tinkami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Jei neteisetais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikra veikla, atlikti atitinkamus darbus ir pan., taciau šie administraciniai aktai dar nera realizuoti, ju panaikinimas ar pakeitimas leid˛ia u˛kirsti kelia neteisetai veiklai ir tuo paciu apginti viešaji interesa. Taciau jei neteiseti administraciniai aktai jau yra sukele materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamu materialiniu teisiniu padariniu pašalinimu, savaime neleistu apginti viešojo intereso. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad nagrinejamoje byloje svarbu nustatyti aplinkybes, patvirtinancias ar paneigiancias fakta, kad tenkinus pareiškejo prašyma bus apgintas viešasis interesas. Vyriausybes atstovo kreipimasis i teisma turi buti siejamas su pa˛eistu ar gincijamu teisiu arba istatymu saugomu interesu apgynimu.

Nagrinejamoje byloje pareiškejas siekia, kad 2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gabijos gimnazijoje ir Vilniaus ˇveryno gimnazijoje nebutu sukomplektuotos 1-4 ir 5-8 klases. Taciau šiuo metu 2008-2009 mokslo metai jau yra pasibaige, jau ipuseje netgi 2009-2010 mokslo metai, todel atitinkamu klasiu neformavimas 2008-2009 mokslo metams nebeimanomas. Taigi, pareiškejo keliamas reikalavimas nebesukuria jokiu teisiniu pasekmiu, kaip ju nesukurtu teismo sprendimas, kuriuo butu revizuojami atsakovo veiksmai. Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo metu buvo ˛inoma, kad 2008-2009 mokslo metai buvo ipuseje ir atitinkamos klases jau suformuotos, mokymosi sutartys jau buvo sudarytos. Tai reiškia, kad pareiškejo pareikšto reikalavimo išnagrinejimas negali apginti viešojo intereso, del to Vyriausybes atstovo pareiškimas negali buti tenkinamas. Del šios prie˛asties nagrinejamoje byloje tampa teisiškai nereikšminga apeliacinio skundo argumentu bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu del gincijamu atsakovo veiksmu (neveikimo) analize ir vertinimas.

Remdamasi išdestytu teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neivertines tos aplinkybes, kad pareiškejo pareiškimo tenkinimas nesukeltu teisiniu pasekmiu ir nebutu apgintas viešasis interesas, netinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, del to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 13 d. negali buti laikomas pagristu ir teisetu, tokiomis aplinkybemis atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, treciuju suinteresuotu asmenu apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, skund˛iamas teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (ABTI 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

nuspre n d ˛ i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos apeliacini skunda tenkinti, treciuju suinteresuotu asmenu Vilniaus ˇveryno gimnazijos bei Vilniaus Gabijos gimnazijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 13 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Pareiškejo Vyriausybes atstovo Vilniaus apskrityje prašyma atmesti.

Sprendimas neskund˛iamas.

TeisejaiAnatolijus BaranovasDainius Rai˛ysSkirgaile ˇalimiene