- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2-2301-291/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02466-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- G. Z.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis
- Kategorijos
- 44.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo atstovui advokatui D. S.
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Z. prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 70877,02 Lt sumą, kurią sudaro 69,600 Lt draudimo išmoka ir 1277,02 įstatyminės palūkanos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2013 m. balandžio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė automobilio BMW 3er Reiche (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį nuo visų rizikų (Kasko draudimas). Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0427314 buvo nurodyta, kad automobilis draudžiamas laikotarpiui nuo 2013-04-10 iki 2014-04-09, kitos esminės sąlygos: automobilio draudimas rinkos verte ir 400 Lt besąlyginė išskaita. 2013 m. gegužės 13 d. apie 2.00 val. automobilis sudegė ir buvo nepataisomai sugadintas. Duomenų, kad automobilis būtų padegtas tyčia nėra, todėl įtariama, jog jis užsidegė dėl elektros instaliacijos gedimo. Dėl šio įvykio vyko tyrimas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyboje ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą, iš kurio matyti, kad dėl ginčo įvykio aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl įvykio jis kreitėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką. 2014 m. sausio 15 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad draudimo išmoka dėl automobilio sunaikinimo jam nebus mokama, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 17.3.6. p. pagrindu, kuris numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas pateikė klaidinančia, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Atsakovas nurodęs, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl to, jog iki 2013-05-13 įvykusio gaisro buvo nukirpta laidų pynė ir automobilio variklis negalėjo būti užvedamas. Tačiau jis automobiliu naudojosi nuo pat jo įsigijimo momento, t.y. nuo 2013-01-16 kai nusipirko iš L. P.. Pastarasis automobilį Lietuvoje pirmą kartą įregistravo 2012-12-11d. Tą pačią dieną automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“, kuri konstatavo, jog automobilio techninė būklė atitinka jai keliamus reikalavimus. 2012-12-17 automobilis užsidegė arba galimai buvo tyčia padegtas, tačiau vėliau visiškai suremontuotas autoservise. Ieškovas jį įsigijęs visiškai suremontuotą ir tvarkingą. Norėdamas apdrausti automobilį ieškovas jį pristatęs į UAB „Aivex“, kurios specialistai apžiūrėjo ir įvertino automobilio apsaugos sistemas. Taip pat jis automobilį pristatęs ir UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ ir jam buvo išduotas naujas techninės apžiūros ataskaitos egzempliorius. 2013-04-10 automobilis BMW 3er Reiche buvo apdraustas pas atsakovą. Automobiliu naudojosi ir pats ieškovas ir jo brolis G. Z.. Paskutinį kartą ieškovas juo važiavo 2013-05-09, tą dieną jis automobilį pastatęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno, kieme. Naktį kaimynai jam pranešę, jog dega jo automobilis. Nors gaisras buvo užgesintas, automobilis sugadintas nepataisomai. Apie visas aplinkybes jis informavo draudimo bendrovę, nieko nenuslėpdamas ir nieko neklaidindamas, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog jis pateikė bendrovei neteisingą, melagingą ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo nurodytu antru pagrindu, dėl ko buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, t.y. jog jis nevykdęs Draudimo taisyklių reikalavimo ir be draudiko leidimo pardavęs vieną iš automobilio užvedimo raktų. Tačiau jis nebuvo informuotas, jog jam draudžiama parduoti vieną iš automobilio užvedimo raktų ir, kad jis bus reikalingas atsakovui sprendžiant dėl draudiminių išmokų išmokėjimo. Pagal Draudimo taisyklių 7.1.1.p. šiuo atveju automobilis buvo apdraustas rinkos verte. Draudimo taisyklių 14.1.1.p. nustatyta, kad kai automobilis apdraustas rinkos verte, žalos dėl automobilio sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo įvykio. Po 2013-05-13 gaisro apžiūrėjęs automobilį, specialistas konstatavo, jog jo remontas ekonomiškai netikslingas. Automobilio vertinimo ataskaitoje specialistas nurodė, jog automobilio rinkos vertė prieš 2013-05-13 gaisrą buvo 73200Lt, o likutinė vertė -3200Lt. Išskaičius Draudimo polise numatytą 400Lt besąlyginę išskaitą, ieškovas pageidauja, jog jam būtų priteistais atsakovo 69600Lt draudimo išmoka. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo įstatymines 2 proc. metines palūkanas nuo 2013-11-11 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014-03-25 ir jų dydis 1277,02Lt.
Ieškovo atstovas advokatas Nerijus Jurčiukonis prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas D. S. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog draudimo bendrovė atsisako išmokėti ieškovui draudiminę sumą dėl to, jog ieškovas nevykdė savo pareigos nurodyti teisingas aplinkybes apie įvykį, atvirkščiai- jis pateikė melagingą informaciją apie įvykio aplinkybes. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas. Dėl to ypač svarbu, kad ne tik sudarant sutartį, bet ir ją vykdant, šalys viena kitai atskleistų visą reikšmingą informaciją, o įvykus draudiminiam įvykiui- išsamiai ir sąžiningai pateiktų informaciją apie įvykį, dėl jo kilusias pasekmes. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu Šiuo atveju ieškovas šios pareigos nevykdė, nes teikė melagingą informaciją apie įvykio aplinkybes. Specialistų tyrimo išvados ir gamintojo atstovo pažyma patvirtina, kad automobilio būklė ir naudojimosi šiuo automobiliu aplinkybės negalėjo būti tokie, kokias nurodo ieškovas. Be to ieškovas neteisingai nurodęs aplinkybes apie antrąjį automobilio gaisrą, taip melagingai teigė, jog automobilis po pirmojo gaisro buvo pilnai atstatytas ir buvo naudojamas. Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjas pateikė atsakovui melagingą informaciją apie įvykio aplinkybes. Specialistų tyrimo metu nustatyta, kad automobilis, pirmą kartą degęs 2012-12-17, nebuvo atstatytas iki būklės, leidžiančios užvesti variklį ir važinėti šia transporto priemone arba automobilį eksploatuojant po pirmojo gaisro atsirado esminis gedimas, kurio neatstačius automobiliu buvo neįmanoma naudotis pagal paskirtį. Ieškovas pateikė atsakovui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad automobilis buvo važiuojantis ir buvo 2013-05-09 ieškovo atvairuotas į jo namo kiemą. Atlikus ieškovo pateikto „BMW“ rakto tyrimą, nustatyta, kad tuo raktu automobilis buvo paskutinį kartą užvestas 2012-12-16, t.y. dar iki pirmojo gaisro. Sužinojęs šią aplinkybę, atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pateiktų tyrimui antrąjį raktą, tačiau ieškovas be atsakovo sutikimo antrąjį automobilio užvedimo raktą buvo pardavęs. Ieškovas, nepateikdamas draudikui antrojo rakto, tyčia darė kliūtis įvykio aplinkybių tyrimui, nes žinojo, kad rakte yra informacija apie naudojimąsi automobiliu. Automobilis iki antrojo gaisro nebuvo apžiūrėtas techninės apžiūros centre. Ieškovas tik paėmė iš bendrovės UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatą, kuris išduodamas neapžiūrinti automobilio. Taisyklių 12.1.5. p. nustato, kad draudėjas turi teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui. Taisyklių 17.3.1 p. nustato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2 - 12.1.13, 12.2 - 12.4, 14.1.6 punktuose numatytų pareigų. Taisyklių 17.3.6. p. suteikia atsakovui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Taisyklių 12.3 p. draudžia ieškovui remontuoti ar kitaip naudoti transporto priemonę nesant išankstinio raštiško draudiko nurodymo. Ieškovo pareiga nurodyti tikrąsias aplinkybes apie naudojimąsi automobiliu ir įvykį yra reikšminga draudikui, nes suteikia galimybę atsakovui nustatyti draudžiamojo įvykio buvimą, žalos dydį, turi įtakos draudiko galimybėms nustatyti kaltus asmenis ir pareikšti jiems subrogacinį ieškinį, užkerta galimybes įvykio inscenizavimui. Šiuo atveju tikrosios įvykio aplinkybės liko nežinomos, nes ieškovas trukdė tyrimui ir neleido nustatyti kaip tiksliai automobilis atsirado įvykio vietoje ir kokia buvo jo būklė. Ieškovas nevykdė tarpusavio pasitikėjimo pareigos ir vengė bendradarbiavimo ir kooperavimosi nuostatų tiriant automobilio padegimo faktą, todėl prašo ieškinį atmesti, priteiti atsakovui EB "ERGO insurance SE" iš ieškovo G. Z. 2200 Lt (637 EUR) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fortūnos žiedas“ v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-152/2007).
Šalys neginčija, jog 2013 m. balandžio 10 d. ieškovas G. Z. su atsakovu ERGO Insurance SE Lietuvis filialu sudarė automobilio BMW 3er Reiche (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį nuo visų rizikų (Kasko draudimas) (1 t, 7-15 b.l.). Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0427314 buvo nurodyta, kad automobilis draudžiamas laikotarpiui nuo 2013-04-10 iki 2014-04-09. Tačiau tarp šalių iškilo ginčas dėl to ar ieškovas atskleidė atsakovui teisingas aplinkybes apie antrąjį gaisrą, ar automobilis po pirmojo gaisro buvo pilnai atstatytas ir kaip buvo naudojamasi automobiliu iki gaisro. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas turi nustatyti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja.
Bylos dokumentais nustatyta, jog 2013-05-13 apie 02.00val. (duomenys neskelbtini) namo kieme degė automobilis BMW 3er Reiche ( valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą buvo iškviesti Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, kurie gaisrą užgesino. 2013-05-21 Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio inspektoriaus D. Z. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio automobilio padegimo, kadangi tuo metu nebuvo gauta duomenų, jog automobilis buvo padegtas tyčia. Tačiau 2013- 12-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės nutarimu buvo panaikintas 2013-05-21 nutarimas ir priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 187str.2d. požymius. Kadangi ieškovas automobilį buvo apdraudęs, jis kreipėsi į draudimo bendrovę, t.y. atsakovą dėl draudimo išmokos. 2014-01-15 pranešimu atsakovas informavo ieškovą, jog draudimo nemokės, kadangi draudėjas pateikė draudimo bendrovei melagingą informaciją apie įvykio aplinkybes, t.y. suteikė neteisingą informaciją, jog automobilis po 2012-12-17 gaisro buvo atstatytas iki būklės užvesti variklį ir važinėti šia transporto priemone, ir kad automobilis 2013-05-09 buvo ieškovo atvairuotas į namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas, be atsakovo sutikimo pardavęs antrąjį automobilio užvedimo raktelį, tuo pažeisdamas Draudimo taisyklių 12.3p. nuostatas. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką Draudimo taisyklių 17.3.6p. pagrindu, kuris numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką jeigu draudėjas pateikė klaidinančią , neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Tačiau ieškovas neigia šias aplinkybes, nurodydamas, jog automobilis, kurį jis nusipirko 2013-01-16 iš L. P. buvo važiuojantis ir techniškai tvarkingas, nes po pirmojo gaisro 2012-12-17, automobilis buvo visiškai suremontuotas automobilių servise. Važiuojantį ir techniškai tvarkingą automobilį ieškovas pristatęs į UAB „Šiaulių techninės apžiūros centras“ ir jam buvo išduotas naujas techninės apžiūros ataskaitos egzempliorius jo vardu, kadangi automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2012-12-11. Taip pat ieškovas kreipėsi į draudimo brokerius dėl automobilio apdraudimo. 2013-04-10 draudimo brokerė A. K., kartu su kitu specialistu A. L. apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo ir apdraudė, išrašydama draudimo polisą. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, jį galima užvesti ir nebuvo jokių kliūčių jo apdraudimui, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti A. K. ir A. L.. Ieškovas automobiliu naudojosi, juo važinėjo iki 2013-05-09, kai jį pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme. Tai, jog automobilis buvo važiuojantis, stovėdavo ir gatvėje ir kieme, jog juo naudojosi ieškovas ir jo brolis teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas S. K., (duomenys neskelbtini) namo gyventojas. Jis taip pat parodė, jog matė per langą kaip degė ieškovo automobilis. Teismas mano, kad reikšmės, kada buvo nukirpta automobilio laidų pynė šiuo atveju neturi, nes automobilis buvo apdraustas nuo bet kokios rizikos, ir jau vien laidų nukirpimas būtų turėjęs būti traktuojamas kaip draudiminis įvykis. Atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką kaip vieną iš atsisakymo pagrindų nurodė Draudimo taisyklių 17.3.6p., kuriame nurodyta, jog draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė Draudimo taisyklių 12.1.2.-12.1.13., 12.2 -12.4 ar 14.1.6p. reikalavimų. Ieškovas kaltinamas pažeidęs Draudimo taisykles, parduodamas vieną iš automobilio užvedimo raktų. Teismas mano, jog šiuo atveju, ieškovas parduodamas užvedimo raktą, kuriuo naudojosi iki automobilio gaisro tik apsunkino savo padėtį įrodinėjant, jog automobilis buvo veikiantis ir važiuojantis. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 dalis). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o tai suponuoja draudiko sąžiningumą sutartiniuose santykiuose (CK 6.158 straipsnis). Draudimo santykiuose atsakovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo. Šioje byloje, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių atleisti jį nuo savo įsipareigojimo mokėti draudimo išmoką, t.y. nepakanka įrodymų, jog ieškovas suklastojo arba pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, todėl ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo tenkintinas.
Pagal Draudimo taisyklių 7.1.1p. automobilis buvo apdraustas rinkos verte. Draudimo taisyklių 14.1.1.p. nustatyta, kad kai automobilis apdraustas rinkos verte, žalos dėl automobilio sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo įvykio. Po 2013-05-13 gaisro buvo konstatuota, jog automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, tam neprieštaravo ir atsakovas. 2013-05-21 automobilio vertinimo ataskaitoje specialistas padarė išvadą, kad automobilio vertė prieš 2013-05-13 gaisrą buvo 73200Lt, o likutinė vertė – 3200Lt( t.1, b.l. 23-82). Atsižvelgiant į specialisto išvadą, išskaičius Draudimo polise numatytą 400Lt besąlyginę išskaitą, ieškovui priteistina 20173,91 Eur ( 69600Lt) draudimo išmoka.
Pagal LR CK 6.210 str.1d. terminą praleidęs skolininkas kreditoriui privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal Draudimo taisyklių 15.1.1p. draudimo išmoka ieškovui turėjo būti sumokėta per 7 dienas nuo tos dienos kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo įvykį. Tenkintinas ieškovo prašymas ir priteistinos palūkanos iš atsakovo nuo 2013-11-11 ( kai buvo gautas Priešgaisrinės ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrų tyrimo centro 2013-11-04 ekspertizės aktas) iki ieškinio pateikimo dienos-2014-03-25. Priteistų palūkanų dydis 370,15 Eur (1277,02Lt) ( nuo 20173,91Eur ( 69600Lt) – 5 proc. palūkanos už 134 pradelstas dienas, skaičiuojant 2,76Eur ( 9,53Lt) dydžio dienos palūkanų sumą)
LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas, pateikiant ieškinį teismui pagal LR CPK 33str.1d.1p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 616,32 Eur (žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo.
LR CPK 98str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas ir jo atstovas teismui tokių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo (į.k. 302912288) 20173,91 Eur (dvidešimt tūkstančių šimtą septyniasdešimt tris eurus devyniasdešimt vieną euro centą) ( 69600Lt) draudimo išmokos, 370,15Eur ( tris šimtus septyniasdešimt eurų, penkiolika euro centų) (1277,02Lt) įstatyminių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo (į.k. 302912288) 616,32Eur ( šešių šimtų šešiolikos eurų, trisdešimt dviejų euro centų) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.