Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000 m. spalio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2) 2003 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laivės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė.

3) 2005 m. balandžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

4) 2006 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, jam paskirta 85 parų arešto bausmė.

5) 2006 m. gruodžio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams.

6) 2012 m. kovo 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

7) 2014 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8) 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta 43 parų arešto bausmė. 2015 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės skirtos 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo ir 2012 m. kovo 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.

9) 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M., 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 00.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą L. V. atžvilgiu, o būtent: būdamas vonios patalpoje, suėmęs nukentėjusiąją už pečių, tyčia ją trenkė ne mažiau 10 kartų į sieną ir nemažiau trijų smūgių kumščiu sudavė jai į veido sritį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugriebęs už plaukų trankė jos galvą į sieną, nuo smūgių L. V. nukritus ant grindų, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, spyrė jai ne mažiau penkių kartų į abiejų kojų šlaunų sritį, sugriebęs už plaukų, kėlė ją nuo grindų, išpešdamas plaukus, tokiu būdu smurtiniais veiksmais padarydamas L. V. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kairio momens srityje, dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies apatiniame voke, rankose, krūtinėje, kojose, viso padarydamas 29 poodines kraujosruvas, kurios padarytos mažiausiai 29 smūgiais, tai yra padarydamas nukentėjusiajai L. V. nesunkų sveiktos sutrikdymą.

Šiais veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 1906/2024 (02) patvirtinta, jog nukentėjusioji L. V. patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti sužalojimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo T. M. veiksmų pasekmė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis T. M. smurtavo nukentėjusiosios L. V. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 00.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą, o būtent: būdamas vonios patalpoje, suėmęs nukentėjusiąją už pečių, tyčia ją trenkė ne mažiau 10 kartų į sieną ir nemažiau trijų smūgių kumščiu sudavė jai į veido sritį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugriebęs už plaukų trankė jos galvą į sieną, nuo smūgių L. V. nukritus ant grindų, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, spyrė jai ne mažiau penkių kartų į abiejų kojų šlaunų sritį, sugriebęs už plaukų, kėlė ją nuo grindų, išpešdamas plaukus, tokiu būdu smurtiniais veiksmais padarydamas L. V. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas kairio momens srityje, dešinėje kaktos pusėje, dešinės akies apatiniame voke, rankose, krūtinėje, kojose, viso padarydamas 29 poodines kraujosruvas, kurios padarytos mažiausiai 29 smūgiais, tai yra padarydamas nukentėjusiajai L. V. nesunkų sveiktos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios L. V. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. leido laiką su T.. 00.40 val. T. ją suėmė už pečių, už megztuko, tempė link kambario. Vėliau nutempė iki vonios ir pradėjo smurtauti. Pirmiausiai T., suėmęs ją už pečių, trankė į sieną. Sutrenkė į sieną ne mažiau 10 (dešimties) kartų. Tikslios smurto eigos nepamena, tačiau atsimena, kad T. vonioje kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai į galvos sritį, tai yra į veidą - po dešiniąja akimi du kartus ir į kaktą (vieną kartą). Po to rankomis sugriebęs už plaukų, tampė; suėmęs rankomis už galvos, trankė jos galvą į vonios patalpos sieną Nuo smūgių jai nukritus ant grindų, T. kojomis ne mažiau 5 (penkių) kartų įspyrė į šlaunis. Po to T. suėmęs ją už plaukų, pakėlė nuo grindų. Keldamas išpešė kuokštą plaukų. Nuo T. suduodamų smūgių, tempimo už plaukų, jai labai skaudėjo, trumpam neteko sąmonės. Jai norint išsikviesti pagalbą telefonu, T. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat liudytojo T. Š. parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 00.40 val., būdamas namuose išgirdo didelį triukšmą bute, esančiame virš liudytojo buto. Girdėjosi moteris klyksmas, šūksniai. Moteris šakė, kad jai skauda. Girdėjosi garsas, lyg kristų daiktai. Triukšmas truko apie 10 minučių. Išgirdęs moters klyksmą - apie 00.49 val., liudytojas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Taip pat protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja L. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 00.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), draugas T. M., buto vonios kambaryje bei svetainės/miegamojo kambaryje kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai į galvą, tuomet rankomis suėmęs už plaukų tampė, suėmęs rankomis už galvos trankė į vonios patalpos sieną, po ko jai nukritau ant žemės pastarasis kojomis spardė į šlaunų galinę pusę, nenustatytą kiekį kartų, bet tikrai ne mažiau nei penkis kartus, po to suėmęs už pečių trankė mane į sieną ne mažiau negu dešimt kartų. Man dėl šių atliktų jo veiksmų labai skaudėjo, buvau trumpam netekusi sąmonės. Taip pat norint išsikviesti pagalbos T. M. atėmė mano mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo T. M. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2024 m. rugsėjo 2 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat tai, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog T. M. atlygino žalą nukentėjusiajai L. V., 2025 m. vasario 27 d. gautas elektroninis laiškas iš L. V. (elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog T. M. pretenzijų neturi, žalą atlygino. Kauno teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 24 d. pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35448-24 dėl L. V. sužalojimo ir gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nes Žalų išieškojimo informacinės sistemos duomenimis įtariamasis T. M. 2025 m. sausio 17 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 222,43 Eur dydžio žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybę laikytina, tai jog nusikalstamą veiką padarė veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, paskutinį kartą 2015 m. sausio 18 d. Kaltinamasis administracine tvarka per paskutinį vienerių metų laikotarpį nėra baustas, Respublikinio priklausomybės ligų centre – nesigydė, nesilankė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikoje Kauno sektoriuje nesigydė, nesilankė, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamu nėra.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką– nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių –laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 75 parų areštas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu ir T. M. skiriama 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, atlygino žalą nukentėjusiajai L. V. bei Kauno teritorinei ligonių kasai. Duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė atidėti bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas, nesumenkinant nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų, vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Baudžiamojo proceso išlaidų nenustatyta. Nukentėjusioji L. V. atsisakė 2 200 civilinio ieškinio, nurodė, kad kaltinamasis žalą atlygino. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio atsisakymas priimamas, procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl 222,43 Eur žalos atsisakė, nurodė, kad kaltinamasis atlygino žalą, yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio atsisakymas priimamas, procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam T. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti T. M. 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Priimti civilinės ieškovės L. V. civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.