Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. įgalioto atstovo advokato Gintaro Griciaus pasirašytą pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių rajono žemėtvarkos skyriui, A. S.–M., Z. M., P. M., P. M., S. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl reikalavimo Nr. 2

2017 m. kovo 24 d. teismo posėdyje pareiškėjas A. M. ir jo atstovas advokatas Gintaras Gricius nurodė, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsniu atsisako reikalavimo Nr. 2 dėl praleisto įstatymo nustatymo termino atnaujinimo. Paaiškino, kad pareiškėjui žinomos CPK 294 straipsnyje numatytos ieškinio atsisakymo pasekmės, kad atsisakius ieškinio byla nutraukiama.

Pareiškimo reikalavimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius jo giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku bei visus kitus dokumentus reikalingus tam, kad atkurti nuosavybės teises į P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytą 5,29 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurią jis 1944 m. sausio 4 d. notaro patvirtintu testamentu paliko pareiškėjo tėvui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakymas priimtinas, šioje dalyje civilinė byla nutrauktina.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tam tarpe ir atsisakyti nuo ieškinio (pareiškimo) (CPK 13 str.; 42 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas laisva valia apsisprendė atsisakyti pareiškimo reikalavimo Nr. 2, teismui nurodė, kad CPK 294 straipsnyje numatytos pareiškimo atsisakymo pasekmės jam žinomos. Teismo vertinimu, pareiškimo reikalavimo Nr. 2 atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl konstatuotina, kad egzistuoja visos sąlygos priimti pareiškimo reikalavimo Nr. 2 atsisakymą ir bylą toje dalyje nutraukti (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl reikalavimo Nr. 1.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. prašė tenkinti jo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad palaiko pareiškime nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad niekuomet neabejojo, kad A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas, nes jis jį užaugino, juo rūpinosi, pripažino jį kaip sūnų, jis augo kartu su broliais ir seserimi šeimoje. Kodėl jo gimimo liudijime nėra įrašyta tėvo duomenų, jis paaiškinti negali, nes nežino. Pagrindas nustatyti tėvystę atsirado tuomet, kai 2016 m. liepos mėnesį jis padėdamas savo netikros sesers Zuzanos M. Š. vaikams tvarkyti reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į tėvo žemę, lankėsi Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriuje ir kalbėdamasis su specialistu sužinojo, kad jo tėvo A. K. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki šiol nėra patenkintas, nes nepateikti visi reikalingi dokumentai. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jis galėtų pretenduoti į jo tikrojo tėvo A. K. dėdės P. K. iki (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, kurią pastarasis testamentu paliko A. K..

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. M. atstovas advokatas Gintaras Gricius prašė teismo pareiškimą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. M. prašė teismo tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad tiek pareiškėjo, tiek jo tėvas buvo A. K., tačiau nei jo, nei pareiškėjo gimimo liudijimuose nėra įrašyta tėvo duomenų, kodėl taip atsitiko, nežino. Paaiškino, kad kartu su tėvais ir broliais, seserimi užaugo šeimoje, tėvai pripažino visus vaikus kaip savus ir jiems niekada nekilo jokių abejonių, kad A. K. nebuvo pareiškėjo ar jo tėvas. Nurodė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo sutarė visi bendrai, neprieštarauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos pareiškėjui A. M.

Suinteresuoti asmenys Z. M., P. M., P. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį pranešta tinkamai. Teismui pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas bei atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (el. bylos 88–91, 94–95 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir mirusysis A. K. yra tėvas ir sūnus, kadangi toks faktas jam reikalingas nuosavybės teisių atkūrimui į savo tėvo A. K. valdytą žemę.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008). Be to, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi šios sąlygos egzistuoja, nes pareiškėjo spėjamas tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), byla pradėta nagrinėti – 2016 m. lapkričio 29 d.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir ši sąlyga, nes mirus spėjamam pareiškėjo tėvui, kitokia tvarka kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, nėra galimybės nustatyti tėvystę.

Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, esančiu išaiškinimu, nagrinėdamas šią bylą teismas turi vadovautis 1969 m. gruodžio 2 d. galiojusio Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką; pripažino save vaiko tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001).

Pažymėtina, kad galioję anksčiau LTSR AT Prezidiumo 1969 m. gruodžio 2 d. Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10–11 straipsniai, LTSR 1969-07-16 įstatymo 10–11 straipsniai nustatė, kad vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 dienos iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, iš jos atimtos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, tėvystė gali būti nustatyta pagal tėvo pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka (LTSR civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis, turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymas). Remiantis bendru tėvų ar vaiko tėvo pareiškimu arba teismo sprendimu, kuriuo nustatytas tėvystės pripažinimo faktas, atliekama atitinkama registracija civilinės metrikacijos organuose ir vaiko tėvas įrašomas į vaiko gimimo liudijimą. Nustatyti tėvystę pilnamečiams asmenims leidžiama tik jų sutikimu. Nustatant tėvystę šio įsako 10 straipsnyje numatyta tvarka, vaikai turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų. Tais atvejais tarpusavio teisės ir pareigos tarp vaiko, gimusio iki 1968 metų spalio 1 dienos, ir tėvo, taip pat tėvo giminaičių laikomos atsiradusiomis nuo vaiko gimimo momento.

Iš byloje esančio pareiškėjo gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame 1960 m. balandžio 13 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M., A. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina įrašyta – S. M., S., duomenų apie tėvą nėra (el. bylos 9 lapas).

Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės 1948-1951 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos, išduotos 1997-02-18, išrašo matyti, kad 1949 m. kolūkyje „(duomenys neskelbtini)“ gyveno K. A., P. šeima, susidedanti iš jo paties, kaip šeimos galvos, M. S., S., kaip šeimininkės, (pareiškėjo motinos) ir vaikų: M. Z., S., M. G., A., M. D., V. (el. bylos 11 lapas). Iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-1962 ūkinių knygų kopijų apie A. K. ir S. M. šeimos sudėtį matyti, kad A. K. šeima susidėjo iš jo, M. S., kuri jau įvardijama kaip žmona, vaikų: M. Z., M. D., M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), A. (pareiškėjo), M. P., A., M. S., A., M. P., A. (el. bylos 12– 16 lapai). Iš apskaitos tarnyboje kortelės prie M. A., A. karinio bilieto, su vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad M. A., A. sūnus gim. (duomenys neskelbtini) buvo pašauktas į kariuomenę 1969 m., šeimyninė padėtis nevedęs, giminystės ryšiai: Tėvas K. A., P., gim. (duomenys neskelbtini), motina M. S., S., gim. (duomenys neskelbtini), broliai: M. P., A., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., A., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., A., gim. (duomenys neskelbtini), M. Z., A., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., A., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., A., gim. (duomenys neskelbtini), seserys: M. A., A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z., V., bei brolis M. D., V. (el. bylos 19–20 lapai).

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. K. nurodė, kad yra pareiškėjo pusseserė, jos mama buvo pareiškėjo krikšto mama. Liudytoja, būdama maža, lankydavosi pareiškėjo šeimoje, jį, kaip ir kitus pareiškėjo brolius ir seseris, užaugino tėvas A. K., tėvas visus vaikus pripažino, jais rūpinosi ir jai net nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėtų būti ne A. sūnus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. M., suinteresuoto asmens S. M. paaiškinimus, liudytojos Z. K. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje įrodymų pakankamai padaryti išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas egzistuoja. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas A. M. gimė (duomenys neskelbtini) metais A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir jo motinos S. M. šeimoje, A. K. pripažino save pareiškėjo A. M. tėvu, jį augino ir nuo gimimo išlaikė, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių atkūrimui į tėvo A. K. valdytą žemę.

Bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į bylos pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą, kad šalių interesai nėra išimtinai priešingi, šalims neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 259–270, 293–295, 442–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti pareiškėjo A. M. pareiškimo atsisakymą dalyje ir civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo – atnaujinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius jo giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku bei visus kitus dokumentus reikalingus tam, kad atkurti nuosavybės teises į P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdytą 5,29 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) apskrityje, kurią jis 1944 m. sausio 4 d. notaro patvirtintu testamentu paliko pareiškėjo tėvui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) – nutraukti.

Pareiškėjo A. M. pareiškimą kitoje dalyje patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), yra A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. K. valdytą žemę pareiškėjui tikslu.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.