Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK 2016-08-22 nutarimo Nr. 14N-69491696-16, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 174 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK vyresniosios tyrėjos J. S. 2016-08-22 priimtu nutarimu Nr. 14N-69491696-16 (toliau – ir Nutarimas) E. S. pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje ir nubausta 30 Eur bauda, dėl to, kad ji 2016-07-14, apie 15.02 val., viešoje vietoje, esančioje adresu Kauno g. 1a, Vilniuje, garsiai šūkavo, rėkavo, konfliktavo su UAB „Palink“ parduotuvės „IKI Express“ darbuotojomis D. S. ir E. Z.. Tuo savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. skundu prašo panaikinti 2016-08-22 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad 2016-07-14 prekybos centre „IKI” tarp jos ir pardavėjos įvyko žodinis konfliktas, nes pardavėja atsisakė parduoti loterijos bilietus, nors pardavime loterijos bilietai buvo. Konflikto metu ji bei kiti asmenys kalbėjo pakeltu balso tonu. Kitai pardavėjai pardavus jai loterijos bilietus konfliktas baigėsi. Konflikte necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Įžeidžiamų gestų taip pat niekas nerodė, vieša tvarka ir rimtis nebuvo pažeista. Prekybos centro darbas nebuvo sutrikdytas, pašaliniai asmenys konflikto net nepastebėjo. Įvykio metu buvo veikiančios videokameros. Jos teisėtas prašymas parduoti prekyboje esančius loterijos bilietus negali būti laikomas viešosios tvarkos ar rimties pažeidimu. Konfliktas baigėsi, kai parduotuvės atstovai pardavė reikalaujamus bilietus. Ji garsiai nešūkavo, nerėkė, pilietiškai pareikalavo nepažeidinėti jos teisių. Nori pažymėti, kad policijos pareigūnus, kurie ją sulaikė, iškvietė ji.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas, objektyvus, teisingas. E. S. nurodytus teiginius reikėtų vertinti kaip mėginimą išvengti atsakomybės (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu apklausiama administracinėn atsakomybėn patraukta E. S. palaikė skundo reikalavimus bei paaiškino, jog norėjo nusipirkti loterijos bilietų, tačiau pardavėja pasakė, kad neparduos, nes kita pamaina. Ji sakė, kad pakviestų viršininkę. Kol kvietė viršininkę, sakė, kad praleistų tą senuką, kuris labai rėkė. Apsaugos darbuotojas juos keikė. 112 skambino ji, nes juos kaltino, kad yra neblaivūs. Ji paprašė E. Z. ir apsaugos darbuotojo blaivumą patikrinti. Kalbėjo tokiu tonu kaip dabar. Tas žmogus kitas rėkė. Iki 10 minučių praėjo, kol atėjo kita kasininkė. Susidarė eilė. 5-6 žmonės laukė. Nebuvo reikalo ginčytis. Nepasakytų, kad D. S. apsiverkusi buvo, ji pasimetusi gal dėl to, jog neišmano savo darbo. Kiti asmenys stovėję eilėje negirdėjo, ką ji sakė. Anksčiau nepažinojo nei kasininkės, nei apsaugos darbuotojo. Jai nėra žinoma, kodėl norėtų ją apkalbėti.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nuėjo į parduotuvę pirkti loterijos bilietų. Pakvietė E. S., su ja ėjo į parduotuvę pirkti dar bilietų. Bilietų jiems nedavė, paaiškino, kad tai kitos pamainos bilietai. E. S. pareikalavo pakviesti vedėją. Nuo tų asmenų, kurie atėjo, sklido alkoholio kvapas. Apsaugos darbuotojas jį išvadino girtuokliu. Jie iškvietė policiją išsiaiškinti, kas alkoholikas, kas girtuoklis. Atvažiavo policija už 2-3 minučių, buvo be alkotesterių. Policininkas užrašė tos venos liudytojos parodymus. Policija sakė, kad nėra kvapo ir nėra pagrindo tikrinti. Jis su E. S. buvo blaivūs. Vėliau kasininkė paėmė iš po stalo bilietus ir jiems pardavė. Mergaitė, kuri neseniai dirba, neverkė, bet buvo pasimetusi, ašarų nematė, ji tiesiog paraudo. Buvo didelė eilė. Eilė susidarė, nes laukė vedėjos, ji ne iš karto atėjo. Senukas rėkė visada, kurį jie praleido be eilės. Jie nevartojo necenzūrinių žodžių, nėra pažįstami su parduotuvės darbuotojais. Nežino priežasčių, dėl kurių parduotuvės darbuotojai norėtų juos apkalbėti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. T. paaiškino, kad supranta, jog yra kviesta dėl įvykio IKI parduotuvėje. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Prieš ją eilėje stovėjo skundą padavusi moteris su vyru. Paprašė pardavėjos jai parduoti loterijos bilietų, bet jų kažkodėl nebuvo. Jai nepardavė bilietų. Ji pradėjo rėkti, kad visus atleis iš darbo, kad uždarys visą parduotuvę, kad ji invalidė, tik dėl tų bilietų ten grįžo. Atėjo apsaugininkas. Kartu su E. S. buvęs vyras aprėkė apsauginį, kad šis išgėręs, nors jokio kvapo nebuvo. Apšaukė visus stovinčius eilėje, nes prieš juos stovėjo diedukas iš ligoninės. Jis bandė ją raminti. Buvo skandalas, buvo gėda žiūrėti. E. S. naudojo daug necenzūrinių žodžių, šiuos žodžius naudojo ir kasininkės atžvilgiu. Ji privedė mergaitę iki ašarų, ši išbėgo iš salės. Atėjo vyr. kasininkė ir bandė raminti tą skandalą, bet nepavyko. Pati E. S. iškvietė policiją. Su E. S. buvęs asmuo apsaugininko atžvilgiu buvo agresyvus. Kasininkė buvo apsiverkusi, ji E. S. atžvilgiu nevartojo pakelto tono ar necenzūrinių žodžių.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju V. J. parodė, kad buvo apsaugos poste parduotuvėje „Iki“. E. S. vyrui nebuvo parduoti bilietėliai. Jis atėjo, jį apšaukė, jog jis ir kasininkė girti. Pas juos tvarka parduotuvėje, kad bilietėlių be vyr. kasininkės niekas parduoti negali. Jam grasino, kad nebedirbs, kad dėdė komisaras jį atleis iš darbo. Tonas buvo piktas, agresyvus, sakė, kad ji invalidė su savo vyru, pas juos invalidumo pažymėjimai ir su jais turi gražiai kalbėti. Net žmogų su kaklo įtvaru apšaukė. Iš 20 žmonių viena D. T. sutiko liudyti. Eilė buvo didelė. Parduotuvėje kameros filmuoja be garso. Yra liudytojų, buvo kasininkė Eglė ir dar viena mergaitė buvo. Neatsimena keiksmažodžių. Kasininkė D. S. apsiverkė dėl to, kad ši moteris ją užpuolė. Ji pusantros valandos negalėjo stovėti prie kasos, verkė. Dėl šios moters norėjo išeiti iš darbo. Jis su E. S. kalbėjo gražiai, bandė jai paaiškinti. Bilietus paskui pardavė, kai atėjo vyr. kasininke, paaiškino jai. Ji atnešė ir pardavė tuos bilietus. D. S. yra apmokyta dirbti kasoje.

Teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja E. Z. parodė, kad ji dirbo vyr. kasininke, buvo kitoje patalpoje. D. pasiprašė, kad ją paleistų. Sakė, kad ši moteris, kad pilnametė ir turi pilną teisę nusipirkti bilietų. Tas vyras nelindo. Ji išsiaiškino, ko jiems reikia. Yra vidinės taisyklės, kad į kolegų kasas negalima lįsti. Jie su triukšmais išėjo į lauką. Eilė susidarė didelė, jai reikėjo visus žmones aptarnauti. E. S. labai garsiai kalbėjo. Klientai, kurie laukė eilėje, ja ramino. Visi vienas per kitą bandė kalbėti. Apie tai ji sužinojo iš darbuotojų. D. S. teisingai pasielgė, kad nepardavė. Ji pas save neturėjo bilietų, kiek jiems jų reikėjo. Ji viena buvo kasoje, daugiau kasininkių nebuvo. Kameros filmuoja be garso. Negali pasakyti, kodėl jos iš karto nepakvietė. Nežino, kodėl D. S. verkė, ji visa drebėjo. Kai ji atėjo, D. S. buvo apsiverkusi.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju A. P. paaiškino, kad iš matymo žino E. S.. Žino, dėl kokio įvykio yra kviestas. Pagarsinus jo surašytą tarnybinį pranešimą (b. l. 5), parodė, jog šios aplinkybės teisingai nurodytos. Emocijų pasakyti negali, bet tai buvo konfliktinė situacija. Neturėjo alkotesterių. Jam atrodo, kad niekas nebuvo išgėręs. Žiūrėjo vaizdo įrašus. Stovėjo E. S. ir kasininkė ir kažką aiškinosi, ten garso nebuvo, tai nieko pasakyti negali. Nepamena dėl bilietų. Vėliau buvo parduoti bilietai. Kasoje nebuvo bilietų. Vėliau kita kasininkė atėjus išspausdino bilietus ir tada juos pardavė, ar iš kitos kasos paėmė.

Iš Vilniaus apskrities VPK PR vyr. patrulio A. P. 2016-07-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-07-14, apie 15.10 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Atvykus minėtu adresu kreipėsi E. S. ir A. B., kurie paaiškino, kad atėjo į IKI Express parduotuvę ir norėjo nusipirkti loterijos bilietus. Jie paprašė pas kasininkę D. S., kad ji parduotų jiems loterijos bilietus, bet ji atsakė, kad bilietų parduoti negali, nes šiuo metu neturi. D. S. paaiškino, kad atėjo į parduotuvę E. S. ir A. B. ir paprašė parduoti loterijos bilietus. Ji atsakė, kad negali parduoti, nes neturi bilietų. Tada jie pradėjo įžeidinėti, grasinti, agresyviai elgtis, šaukti (b. l. 5).

Liudytoja D. S. kviečiama į teismą neatvyko, teismo nutartis į teismo posėdį ją atvesdinti taip pat nebuvo įvykdyta. Todėl teismo posėdžio buvo pagarsinti D. S. rašytinis pareiškimas ir paaiškinimas iš kurių matyti, jog 2016-07-14 į parduotuvę „Iki“ atėjo moteris, kuri prašė parduoti loterijos bilietus. Pasakius, kad bilietų nėra, pradėjo įžeidinėti, gąsdinti, kad tuo bus invalide, elgėsi agresyviai, šaukė, rėkė.

Kompaktiniame diske pateiktas vaizdo įrašas, susijęs su įvykiu (b. l. 13).

Skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo. ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu E. S. pripažinta kalta pagal ATPK 174 straipsnį dėl to, kad ji 2016-07-14, apie 15.02 val., viešoje vietoje, esančioje adresu Kauno g. 1a. Vilniuje, E. S. garsiai šūkavo, rėkavo, konfliktavo su UAB „Palink“ parduotuvės „IKI Express“ darbuotojomis D. S. ir E. Z.. Tuo savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

E. S. skunde neginčija fakto, kad tarp jos ir kasininkės D. S. viešoje vietoje – parduotuvėje „I. E.“ įvyko žodinio konflikto situacija, tačiau, pareiškėjos nuomone, ji viešosios tvarkos nepažeidė, o tik išsakė teisėtą reikalavimą parduoti loterijos bilietus.

Teismas konstatuoja, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas toks E. S. elgesys, kuris galėtų būti laikomas kaip pažeidžiantis viešąją tvarką ir žmonių rimtį. E. S. parduotuvėje „Iki“ įžeidžiamai nesikabinėjo prie kitų asmenų, nėra girdėti, jog ji vartojo necenzūrinius žodžius, kurie būtų nukreipti į konkrečius asmenis, rodė nepadorius gestus ar pan. Be to, pažymėtina, jog konfliktas, jeigu toks ir buvo kilęs, truko gan trumpą laiką, t. y. vos kelias minutes. Iš minėto vaizdo įrašo bei kitų bylos aplinkybių nustatyta, jog E. S. reikalavo parduoti loterijos bilietus. Būtent dėl parduotuvėje ir kilo ginčas (konfliktas) tarp jos ir parduotuvės pardavėjos D. S.. Vis tik vien reikalavimas parduoti loterijos bilietus, net ir įvertinus tai, kad galimai E. S. kalbėjo pakeltu tonu, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis viešąją tvarką, įžeidžiantis kitus asmenis ar pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnus iškvietė būtent E. S. su A. B., o ne parduotuvės darbuotojai.

Teisme E. Z. teigė, jog E. S. labai garsiai kalbėjo, visi vienas per kitą bandė kalbėti. D. S. teisingai pasielgė, kad nepardavė. Ji pas save neturėjo bilietų, kiek jiems jų reikėjo. Ji viena buvo kasoje, daugiau kasininkių nebuvo. Negali pasakyti, kodėl D. S. iš karto jos nepakvietė. Nežino, kodėl D. S. verkė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad E. S. tonas buvo piktas, agresyvus, neatsimena keiksmažodžių. Kasininkė D. S. apsiverkė dėl to, kad E. S. ją užpuolė. Bilietus paskui pardavė, kai atėjo vyr. kasininke, paaiškino jai. Ji atnešė ir pardavė tuos bilietus. D. S. yra apmokyta dirbti kasoje.

Taigi byloje nesurinkta duomenų kategoriškai patvirtinančių, jog E. S. veiksmai buvo chuliganiški, dėl jos buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taip pat manytina, jog galimai E. S. elgėsi ne visai korektiškai, tačiau susidariusioje situacijoje, asmuo, kuris nesilaiko prekybos centre galiojančios tvarkos, turėtų būti išprašomas iš parduotuvės, nors, kaip matyti, iš tolimesnės įvykių eigos, visgi E. S. prašomi parduoti bilietai vėliau jai buvo parduoti ir tokia galimybė buvo.

Teismas konstatuoja, jog E. S. elgesys užfiksuotas vaizdo įrašuose, kuriuose nėra garso, trunka trumpą laiką. Skundžiamame nutarime yra nurodoma, kad E. S. konfliktavo su UAB „Palink“ parduotuvės „I. E.“ darbuotojomis D. S. ir E. Z..

Apklausiama teismo posėdyje E. Z. parodė, kad D. S. pasiprašė, kad ją paleistų. E. S. labai garsiai kalbėjo. D. S. teisingai pasielgė, kad nepardavė. Ji pas save neturėjo bilietų, kiek jiems jų reikėjo. Ji viena buvo kasoje, daugiau kasininkių nebuvo. Kameros filmuoja be garso. Negali pasakyti, kodėl jos iš karto nepakvietė. Nežino, kodėl D. S. verkė, ji visa drebėjo. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų, konfliktas tarp E. S. ir E. Z. išvis nevyko. Atėjus vyr. kasininkei, t. y. E. Z., ji rado bilietus ir pardavė juos E. S..

Apklausiamas teisme A. B. paaiškino, kad jie (jis su E. S.) nevartojo necenzūrinių žodžių. Pati E. S. taip pat neigė, jog būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, rėkavusi. Liudytoju apklaustas V. J. paaiškino, kad neatsimena keiksmažodžių, o liudytoja apklausta D. T. nurodė, kad E. S. naudojo daug necenzūrinių žodžių, šiuos žodžius naudojo ir kasininkės atžvilgiu, teismo įsitikinimu, šie teiginiai negali būti pakankamu pagrindu tvirtinti, kad E. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, nes tarp apklaustų liudytojų (išskyrus A. B.) ir E. S. buvo kilęs ginčas/konfliktas.

Kita vertus, net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, kad E. S., būdama parduotuvėje, vartojo necenzūrinius žodžius, vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš byloje surinktų įrodymų būtų galima daryti išvadą, jog E. S. necenzūrinius žodžius galimai vartojo norėdama įžeisti D. S. ar paprasčiausiai tokius žodžius įterpdama į savo kalbą, norėdama, jog jai būtų parduoti loterijos bilietai. Taigi akivaizdu, jog jeigu parduotuvėje ir buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tai jų vartojimas nebuvo nukreiptas į siekį pažeisti viešąją tvarką.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie leistų tvirtinti, jog E. S. atliko kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip chuliganiški. Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, teismas daro išvadą, kad E. S. negalėjo ir negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jai nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK 2016-08-22 nutarimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.