- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-718-544/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- M. J., L. I., J. A. Š., A. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-718-544/2018
teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04924-2018-3
2018 m. lapkričio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J., L. I., J. A. Š., A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9330-488/2018 pagal ieškovų M. J., L. I., J. A. Š., A. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. J., L. I., J. A. Š. ir A. Š. prašė pripažinti jiems nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus žemės sklypus.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypus (žemė iki nacionalizacijos priklausė tėvui), tačiau gavo neigiamą atsakymą. Jame pažymėta, jog ieškinyje nurodyti žemės sklypai, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės, arba jie yra įsigyti iš Valstybės ar privačių asmenų kitais teisėtais būdais bei įregistruoti VĮ Nekilnojamojo turto registre, dėl ko Panevėžio skyrius neturi juridinių galių šių žemės sklypų pripažinti ieškovams nuosavybės teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ieškovai su skundu turi kreiptis į Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmus.
4. Teismas nustatė, kad prieš ieškinio pateikimą ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių su prašymu pripažinti nuosavybės teises į nurodytus sklypus, tačiau prašymas nebuvo patenkintas ir nuosavybės teisės į jų pageidaujamus sklypus nebuvo atkurtos. Tada ieškovai kreipėsi į Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmus su skundu dėl pripažinimo nuosavybės teisės į žemės sklypus. Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmų teisėja nustatė terminą iki 2018 m. liepos 30 d. skundo trūkumams pašalinti, išsamiai išdėstė jų pašalinimo galimybes. Ieškovai trūkumų nepašalino, o 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, reikšdami tuo pačius reikalavimus, kaip ir Regionų apygardos teismo Panevėžio rūmuose.
5. Teismas pažymėjo, jog ieškovai nutarties dėl trūkumų pašalinimų nevykdė, o lygiagrečiai pateikė savo procesinį dokumentą bendrosios kompetencijos teisme. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutartimi dėl šios priežasties skundas laikytas nepaduotu. Abiem teismo nutartyje nurodytais atvejais byla nagrinėtina Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose, kas šio teismo buvo pripažinta 2018 m. liepos 30 d. nutartimi dėl trūkumų pašalinimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai M. J., L. I., J. A. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pagal pateiktus ieškinio reikalavimus.
7. Nurodo, kad pagal šioje byloje pateiktą ieškinį nuosavybės teisės į žemės sklypus pripažinimo klausimo išsprendimas yra šio teismo kompetencija. Teismui yra visos galimybės teisingai ir sąžiningai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus priimtų sprendimų teisėtumą ir pripažinti pareiškėjams nuosavybės teises į žemės sklypus pagal geodezinius matavimus. Mano, jog dėl senaties terminų suėjimo neprivalo ginčyti administracinių aktų ir tuo pagrindu kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atisakyta priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Kiekvienos bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Gali būti ir tokių situacijų, kad teisinis santykis yra mišrus, tuomet bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, kuris teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas bylos teismingumą įvertina ir nustato atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, kuris, atitinkamai, lemia bylos rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tam, kad būtų galima teisingai išspręsti bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, ieškinyje privaloma aiškiai suformuluoti ne tik ieškinio dalyką, bet ir jo pagrindą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, neturi pareigos nurodyti tik įstatymo ar kito teisės akto, kuriuo grindžiami jo reikalavimai (ieškinio teisinio pagrindo), tačiau faktines aplinkybes (faktinį pagrindą) ieškinyje būtina nurodyti visuomet.
12. Nagrinėjamos bylos atveju, kiek tai galima suprasti iš 2018 m. liepos 28 d. ieškinio turinio, pareiškėjai kelia ginčą, susijusį su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, ir prašo, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pripažintų jiems nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus žemės sklypus pagal geodezinius matavimus. Taigi, ieškinyje keliamo ginčo išsprendimas galimai turėtų tiesioginės įtakos pareiškėjų ir asmenų, kuriems šiuo metu priklauso ieškinyje nurodyti sklypai, nuosavybės teisėms. Tačiau ieškinyje keliami reikalavimai ir jų faktinis pagrindas yra visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs tiek dėl jų turinio, tiek dėl subjektų, kurie turi atsakyti pagal ieškinį. Ieškovai nepateikia jokio aiškaus ir konkretaus reikalavimo, kokiu įstatyminiu pagrindu ir būdu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius jiems galėtų pripažinti nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus, kai jis nėra jų savininkas (valdytojas). Kaip matyti, pareiškėjai tik išvardija eilę žemės sklypų unikalių numerių, tačiau nepateikia duomenų, kur tie sklypai yra, kam ir kokiu neteisėtu pagrindu jie priklauso, kaip jie susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, ar pažeidžia jų teises ir pan.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, esant nutarties 12 punkte nurodytiems bei kitiems neaiškumams dėl ieškinio dalyko ar pagrindo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir įpareigoti pareiškėjus suformuluoti ieškinyje keliamus reikalavimus ir nurodyti aplinkybes, kuriomis reikalavimai yra grindžiami (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktai).
14. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant pakankamai akivaizdaus ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko ydingumo, padarė išvadą, kad ieškovai, neįvykdę Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties dėl trūkumų pašalinimų, lygiagrečiai kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, reikšdami tuos pačius reikalavimus, kaip ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo dienai byloje nebuvo skundo, kuriuo į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi pareiškėjai, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą apie pareikšto ieškinio ir skundo analogiškumą abiejuose teismuose.
15.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai ginčys administracinius aktus, pagal kuriuos, jų nuomone, ginčo žemės sklypai perleisti neteisėtai, ar skųs atsakovo atsisakymą atlikti kokius nors jo kompetencijai priskirtus veiksmus, abiem atvejais byla nagrinėtina Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose, kas buvo pripažinta ir šio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi dėl trūkumų pašalinimo. Ieškinio (skundo) pagrindą ir dalyką privalo pasirinkti ir suformuluoti ieškovas (pareiškėjas). Šioje byloje pateiktame ieškinyje konkrečiai prašoma pripažinti ieškovams nuosavybės teises į nurodytus 32 žemės sklypus, akcentuojant, jog priimtų administracinių aktų jie neginčija. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartyje, priešingai nei tvirtina pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nurodyta, kad pareiškėjų keliami reikalavimai taip, kaip jie suformuluoti pateikimo metu, pagal ABTĮ 17 straipsnį nėra priskirti administracinių bylų kompetencijai, t. y. nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 10).
16.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant 15 nutarties punkte nurodytoms aplinkybėms, teismo išvada dėl bylos teismingumo (šios bylos priklausymo nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui) yra per ankstyva. Atsisakius priimti pareiškėjų ieškinį, prieš tai jiems nesuteikus galimybės patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką sudarančias faktines aplinkybes, suformuluoti materialinius teisinius reikalavimus, apsispręsti dėl byloje galimai turinčių dalyvauti asmenų ir dėl konkretaus teisių gynybos būdo, iš esmės susidaro tokia su teisės į teisminę gynybą principu nesuderinama ir neapibrėžta situacija, kuomet pareiškėjai (apeliantai) negali realiai pasinaudoti savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo institutu.
17. Dėl aptartų apeliantų ieškinio turinio trūkumų ir jų pozicijos neaiškumo, šiuo metu visiškai tiksliai identifikuoti teisinių santykių pobūdžio, iš kurių kilę apeliantų reikalavimai, ir pagal tai teisingai išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas CPK 8 straipsnyje įtvirtintą teismo kooperacijos (bendradarbiavimo) su dalyvaujančiais byloje asmenimis pareigą, turėtų apsvarstyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo poreikį ir tik po to spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo.
18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama nutartis panaikinama ir apeliantų ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.