Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-11-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-5805-1213/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-05
Bylos Nr.
e2YT-5805-1213/2024
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00965-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Vyšniauskienė
Pareiškėjas
Šilalės rajono savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo
K. C., L. C., R. C., A. C.
Advokatai
Enrika Maksimavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5805-1213/2024Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00965-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.3.9.1; 2.3.9.3.2; 3.2.3.8 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,sekretoriaujant Virginija Makarienei,

dalyvaujant pareiškėjos Šilalės rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui Ingai Briedienei,

suinteresuotam asmeniui K. C.,suinteresuoto asmens L. C. atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus įgaliotai atstovei Marytei Kajėnaitei (nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šilalės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl asmens neveiksnumo peržiūrėjimo ir asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globėjo ir turto administratoriaus pakeitimo, suinteresuoti asmenys K. C., R. C., A. C., L. C., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas pareiškėjos Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėja, ir Institucija) pareiškimas dėl L. C. neveiksnumo peržiūrėjimo ir jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Pareiškimu prašoma peržiūrėti L. C. neveiksnumą ir pripažinti ją neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita), paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita), dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita), kitose turtinių santykių srityse, ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir pan.), asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir kita) ir kitose neturtinių santykių srityse. Taip pat prašoma atleisti A. C. nuo L. C. globėjos ir turto administratorės pareigų, L. C. globėju ir turto administratoriumi paskirti K. C..

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas asmuo Inga Briedienė prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu. Pasak įgalioto asmens, pagrindą peržiūrėti L. C. neveiksnumą sudaro pasikeitęs teisinis reguliavimas, įtvirtinęs pareigą nustatyti konkrečias sritis, kuriose asmuo gali būti pripažintas neveiksniu. Be to, L. C. globėja A. C. yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, todėl nebegali atlikti globėjos ir turto administratorės pareigų dėl sveikatos būklės. K. C. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, todėl jis ir turėtų būti paskirtas L. C. globėju bei turto administratoriumi.

3. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. C. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad jo sesuo L. C. nuo 1 metų yra protiškai neįgali, tačiau jos fizinė sveikata santykinai yra gera. Sesuo dalinai supranta kas vyksta. L. C. negali pasigaminti valgyti, bet gali maistą pasišildyti ir pati pavalgyti. Ji gali pasirūpinti savo higiena, bet aišku reikia pakontroliuoti. Pagrindinius buitinius dalykus gali atlikti. Namie nusipjauna žolę, nusigrėbia lapus, surenka obuolius. L. gyvena tėvų name. Ją pakontroliuoja kaimynai, tačiau sesuo gali ir viena pabūti namie. Ryte nuo 7 val. iki vakaro 17 val. ji būna Socialinių paslaugų namuose. Nors jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis ir jo žmona kiekvieną dieną susiskambina su L., savaitgaliais atvyksta pas L. Visas vasaras L. praleidžia pas jį (duomenys neskelbtini). Jai yra skirtas atskiras kambarys. Kai jis negali atvykti į (duomenys neskelbtini), atvyksta kiti jo broliai pasirūpinti L. Ateityje nori L. parsivežti gyventi pas save į (duomenys neskelbtini), todėl dabar po truputį pratina seserį. L. labai patinka dienas leisti (duomenys neskelbtini), ten turi draugų, vyksta užsiėmimai. Jo sutuoktinė neprieštarauja, kad jis būtų paskirtas sesers globėju ir turto administratoriumi. Jis turi savo verslus, įmones, tačiau darbas netrukdys rūpintis seserimi, nes jis gali pats pasireguliuoti savo darbo laiką. L. turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra gavusi palikimą, gauna pensiją.

4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. C. atstovė advokatė Enrika Maksimavičienė taip pat prašė pareiškimą tenkinti, nes jis yra pagrįstas ir teisėtas. Pasak advokatės, L. C. yra neveiksni, tą patvirtina ir eksperto išvada. Nekyla jokių abejonių, jog K. C. yra tinkamas globėjas.

5. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovė Marytė Kajėnaitė palaikė išvadą joje nurodytų aplinkybių pagrindu. Nurodė, jog buvo apsilankyta K. C. namuose. Nustatyta, jog jis su šeima gyvena nuosavame name su patogumais. Jis yra dirbantis, gauna pastovias. Sutinka būti sesers globėju, turto administratoriumi. K. C. yra atsakingas, lanko seserį savaitgaliais, švenčių dienomis, lieka nakvoti, moka mokesčius už komunalines paslaugas. Skyrius neturi neigiamos informacijos apie K. C.. Mano, jog jo kandidatūra yra tinkama. Pagal sveikatos būklę jis gali būti globėju.

Šalies argumentai

6. Suinteresuotas asmuo A. C. teismo posėdyje nedalyvavo. Teismui pateikė pranešimą, kad jis sutinka su pareiškimo reikalavimais. 2024 m. spalio 30 d. teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo R. C. teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, tačiau gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje nustatyta, kad asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (TAR, 2015 m. balandžio 10 d., Nr. 5573) 72 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad L. C. neveiksnumas buvo nustatytas 2010 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu ir nėra peržiūrėtas, kaip to reikalauja šiuo metu galiojantys teisės aktai, todėl tikslinga L. C. neveiksnumą peržiūrėti ir nustatyti sritis, kokiose L. C. yra neveiksni.

9. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

10. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse. Asmens veiksnumo ribojimo priemonė yra skirtina tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turi būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pareiškime dėl L. C. neveiksnumo peržiūrėjimo ir jos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse nurodyta, kad ji dėl sveikatos problemų negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įgyvendinti savo teises ir pareigas, todėl būtina peržiūrėti jos neveiksnumą ir pripažinti ją neveiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškime nurodoma, kad L. C. 2010 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-761/2010 buvo pripažinta neveiksnia ir jos globėja ir turto administratore paskirta jos mama A. C.. Atsižvelgiant į tai, jog L. C. nustatytas neveiksnumas iki šiol nebuvo peržiūrėtas, kaip to reikalauja šiuo metu galiojantys teisės aktai, pareiškėja prašo peržiūrėti L. C. neveiksnumą ir nustatyti sritis, kokiose L. C. yra neveiksni. Pareiškimą grindžia Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus vertinimo išvada, kurioje nurodomos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose prašoma L. C. pripažinti neveiksnia. Taip pat prašoma L. C. nustatyti globą.

13. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0189431 nustatyta, kad L. C. nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2033 m. spalio 22 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

14. Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. C. nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2033 m. spalio 22 d. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis.

15. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų socialinės darbuotojos Birutės Gudauskaitės-Girčės 2024 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad L. C. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad ji galimai negeba savarankiškai suprasti apie pajamas ir išlaidas, nesupranta apie kilnojamojo ar nekilnojamojo turto įgijimą, pardavimą, dovanojimą ar kitus sandorius. Ji nedalyvauja jokioje ūkinėje komercinėje veikloje, galimai negeba tinkamai išreikšti savo nuomonės ir galimai negali savarankiškai priimti jokio sprendimo. L. C. visiškai negali tvarkyti savo asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su buitiniais sandoriais, pvz. maisto pirkimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas. Taip pat negali tvarkyti savo asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu. Negali priimti sprendimų dėl nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje ir kitose turtinių santykių srityse. Nemoka skaityti, rašyti. Taip pat nepažįsta ir nesupranta jų vertės. Išvadoje, be kita ko, pažymima, jog L. C. galimai negali pasirūpinti savimi savitvarkos srityje. Ji pati yra neįgali pasirūpinti gyvenamo būsto priežiūra, nes namus tvarko L. prižiūrintis asmuo. Pati L. su priežiūra ir pagalba galėtų apsitvarkyti namus. Pati atsiprausia, bet prižiūrintis asmuo prižiūri ir paragina rūpintis asmens higiena. Maisto pati nepasigamina, negeba. Sveikatos priežiūros srityje yra visiškai priklausoma nuo artimųjų ir ją prižiūrinčio asmens. Šeimos santykių srityje gebėjimų taip pat neturi. Sprendimų pati priimti galimai negali ir kitose neturtinių santykių srityse, nes kyla abejonių ar suvoktų savo priimtų sprendimų pasekmes. Išvadoje taip pat pažymima, jog L. C. šiuo metu yra prižiūrima jai pagalbą teikiančio asmens, (duomenys neskelbtini) (yra dienos socialinės globos paslaugų gavėja).

16. Vienas iš esminių kriterijų vertinant, ar asmuo gali būti pripažintas neveiksniu, yra ekspertizės išvada. 2024 m. spalio 4 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. TPE-431/2024 nustatyta, kad L. C. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Iš teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą nustatyta, kad L. C. mąstymas konkretus, paviršutiniškas, mažai produktyvus, ji nesugeba apibendrinti, abstrahuoti, neturi rašymo, skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų, nesugeba disponuoti pinigais, nesupranta jų vertės. L. C. intelektas atitinka vidutinio protinio atsilikimo lygį. Klinikiniame vaizde vyrauja socialinis ir emocinis nebrandumas, matomi išreikšti psichosocialinės adaptacijos, savarankiškumo, komunikacijos sutrikimai, savitvarkos ir higienos įgūdžiai nepakankami. Dėl intelekto defekto jos gebėjimas vykdyti produktyvią, tikslingą veiklą yra ryškiai sutrikęs. Įvertinus tai, kas išdėstyta, L. C. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės ji negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jai būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa. Taip pat konstatuota, kad dėl psichikos sveikatos būklės L. C. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių srityje. Ekspertizės akte nurodoma, kad L. C. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Pažymėta, kad dėl psichikos sveikatos būklės L. C. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir teismui teikti paaiškinimų.

17. Tokiomis teismo ekspertizės akto išvadomis teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi L. C. psichinės sveikatos sutrikimą patvirtina ir byloje pateikti medicininiai dokumentai (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Kaip jau minėta, CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

19. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Pažymėtina, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

20. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įskaitant ekspertizės aktą bei institucijų išvadas, taip pat išklausęs į teismo posėdį atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų žodinius paaiškinimus, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens L. C. psichikos būklė yra sutrikusi. Byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad egzistuoja juridinis neveiksnumo nustatymo kriterijus, leidžiantis L. C. pripažinti neveiksnia ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnis 1 dalis).

21. Teismo posėdžio metu, šiuo metu seserimi besirūpinantis suinteresuotas asmuo K. C. paaiškino, jog sesuo L. C. negali pasigaminti valgyti, bet gali maistą pasišildyti ir pati pavalgyti. Taip pat su priežiūra ir tam tikra kontrole, sesuo gali pasirūpinti ir savo higiena. K. C. teigimu, sesuo gali atlikti ir pagrindinius buitinius dalykus, pvz. namie nusipjauna žolę, nusigrėbia lapus, surenka obuolius ir pan. Teismo nuomone, byloje pateiktos eksperto ir socialinio darbuotojo išvados, suinteresuoto asmens K. C. paaiškinimai patvirtina, kad L. C. iš dalies gali suvokti savo veiksmus neturtinių santykių srityje, kiek tai susiję su savitvarkos įgūdžių sritimi (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan). Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad egzistuoja juridinis riboto veiksnumo nustatymo kriterijus, leidžiantis L. C. pripažinti ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje, kiek tai susiję su savitvarkos įgūdžių sritimi (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

22. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas, siekdamas nesuvaržyti asmens teisių daugiau nei būtina, konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti L. C. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių, kiek tai susiję su savitvarkos įgūdžių sritimi (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) srityje (CK 2.11 straipsnio l dalis, CPK 473 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 ir 2 dalis).

24. Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto asmens L. C. teises ir interesus yra pagrindas jai nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis).

25. Pareiškėja nurodė, kad L. C. 2010 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia ir jos globėja ir turto administratore paskirta jos mama A. C.. A. C. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1244-1213/2024 pripažinta neveiksnia ir jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas jos sūnus A. C.. Pareiškėja prašo A. C. atleisti nuo neveiksnaus asmens L. C. globėjos ir turto administratorės pareigų, kadangi A. C. dėl savo sveikatos būklės tinkamai vykdyti globėjos pareigų nebegali. Atleidus A. C. nuo L. C. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, prašo L. C. globėju ir turto administratoriumi paskirti jos brolį K. C.. Pareiškėja nurodo, jog K. C. ja rūpinasi, sprendžia medicininius, buities ir kitus klausimus. Pareiškėja, be kita ko, pažymi, jog 2024 m. liepos 15 d. buvo gautas K. C. prašymas inicijuoti teisminį procesą, kad jis būtų paskirtas savo sesers L. C. globėju ir turto administratoriumi, kadangi sesers L. C. globėja ir turto administratorė A. C. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia.

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog L. C. globėja ir turto administratorė A. C. 2024 m. kovo 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1244-1213/2024 pripažinta neveiksnia ir jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas jos sūnus A. C.. Pažymėtina ir tai, jog 2024 m. liepos 15 d. pareiškėja gavo K. C. prašymą inicijuoti teisminį procesą, kad jis, tai yra, K. C. būtų paskirtas savo sesers L. C. globėju ir turto administratoriumi, kadangi sesers L. C. globėja ir turto administratorė A. C. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia.

27. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas A. C. atleisti nuo neveiksnaus asmens L. C. globėjos ir turto administratorės pareigų, kadangi dėl savo sveiktos būklės A. C. nebegali tinkamai vykdyti globėjos ir turto administratorės pareigų. Atleidus A. C. nuo L. C. globėjos ir turto administratorės pareigų būtina paskirti naują globėją ir turto administratorių, kuris užtikrintų neveiksnaus asmens interesus.

28. Suinteresuotas asmuo K. C. prašo seseriai L. C. nustatyti globą, jį paskiriant jos globėju ir turto administratoriumi.

29. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

30. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius (toliau – ir Skyrius) 2024 m. rugsėjo 9 d. išvadoje patvirtino, kad K. C. atitinka globėjui keliamus reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad K. C. sutinka tapti sesers L. C. globėju ir turto administratoriumi, kad galėtų atstovauti jos interesus įvairiose institucijose, kadangi pati L. C. dėl sveikatos būklės yra nesavarankiška, jai reikalinga pagalba visose srityse. Skyrius nurodo, kad K. C. gyvena kartu su savo šeima nuosavame name su patogumais, namo plotas apie 200 kv. m., name yra 6 kambariai. Apsilankymo metu nustatyta, kad namuose švaru, tvarkinga. K. C. yra dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos sudaro 3300 Eur, žmona J. C. taip pat yra dirbanti, jog gaunamos pajamos sudaro apie 3000 Eur. Taip pat pažymima, jog K. C. yra atsakingas, tinkamai rūpinasi seserimi, suteikia jai reikiamą priežiūrą. Jis lanko ją savaitgaliais (šeštadienį/sekmadienį), švenčių dienomis, lieka nakvoti. Pasirūpina jos poreikiais, buitimi, esant poreikiui, pasirūpina maisto produktų pirkimu bei L. C. sveikatos priežiūra, rūpinasi asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais – mokėjimu už komunalines paslaugas. Švenčių laikotarpiu atsiveža ją į savo namus, kuriuose jai yra paruoštas kambarys. Darbo dienomis L. C. rūpinasi samdytos moterys, kurios jai teikia visą reikiamą priežiūrą, palaiko nuolatinį kontaktą su K. C.. Prie išvados pridedamame buities tyrimo akte, be kita ko, nurodoma, jog šiuo metu L. C. gyvena (duomenys neskelbtini). K. C. planuoja, kad L. C. apsigyvens kartu su jo šeima. Kadangi sesuo L. C. yra įpratusi prie dabartinės aplinkos, yra susiradusi draugų savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, siekis yra įgyvendinamas palaipsniui, kad L. C. priprastų prie besikeičiančių aplinkybių. Taip pat pažymima, jog K. C. gerai žino L. C. elgesį, pomėgius, jos sveikatos būklę, todėl, Skyriaus nuomone, K. C. gali tinkamai atstovauti L. C. interesus ir jis sugebės tinkamai įgyvendinti globėjo ir turto administratoriaus pareigas.

31. Teismo posėdžio metu K. C. patvirtino, kad jis yra pajėgus prižiūrėti ir rūpintis savo seserimi. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 27 d. medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad K. C. pagal savo sveikatos būklę globoti gali (CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Respublikinio priklausomybės ligų centro 2024 m. gegužės 23 d. medicinos pažymos duomenimis, K. C. per penkerius metus į Respublikinį priklausomybės ligų centrą konsultavimui ir/ar gydymui nesikreipė. Kaip jau minėta, K. C. sutinka būti L. C. globėju ir turto administratoriumi. Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti L. C. globėju, nėra. L. C. iš viso turi tris brolius, iš kurių vienas, tai yra A. C. jau yra teismo sprendimu paskirtas mamos A. C. globėju ir turto administratoriumi. Į bylą pateikti rašytiniai brolių R. ir A. C. sutikimai, kad K. C. būtų paskirtas L. C. globėju ir turto administratoriumi. L. C. tėvas A. C. mirė (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybe, vertinant K. C. tinkamumą būti globėju, laikytina ir tai, kad jis šiuo metu seserimi L. C. rūpinasi, sprendžia medicininius, buitinius ir kitus įvairius klausimus.

32. K. C. neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas šešis kartus, iš jų 3 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus – du kartus už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje ir vieną kartą už greičio viršijimą, vieną kartą baustas pagal ANK 366 str. 1 d. ir vieną kartą baustas pagal ANK 45 str. 1 d., 156 str. 1 d. Teismo vertinimu, šie suinteresuoto asmens padaryti administraciniai nusižengimai savo esme nėra šiurkštūs, todėl nesudaro pagrindo K. C. asmenybės vertinti kaip itin neigiamos ir keliančios abejones dėl jo tinkamumo atlikti globėjo pareigas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad K. C. yra tinkamas būti kito asmens globėju, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas.

33. CK 2.137¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti išankstinį nurodymą, kaip turėtų būti tvarkomi klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tuo atveju, jei jis ateityje būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, L. C. jokių sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus bei išankstinių nurodymų registrui nėra pateikusi.

34. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas L. C. tose srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia, nustatyti globą bei jos globėju ir turto administratoriumi paskirti K. C., o toje srityje, kurioje L. C. pripažinta ribotai veiksnia, nustatyti rūpybą ir K. C. skirti rūpintoju (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468-469 straipsniai, 473 straipsnis, 493 straipsnis, 507 straipsnio 4 dalis, 508 straipsnio 3 dalis).

35. Iš byloje pateikto SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad L. C. gauna invalidumo pensiją, taip pat vienišo asmens išmoką. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, jog L. C. vardu yra registruota ¼ dalis namo su priklausiniais ir 0,1500 ha žemės sklypo ¼ dalis, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi L. C. gauna socialines išmokas, taip pat turi nekilnojamojo turto, tačiau faktiškai dėl sveikatos būklės negali gaunamomis pajamomis ir nekilnojamuoju turtu pasirūpinti ir tinkamai disponuoti, todėl jai priklausančiam turtui nustatytinas administravimas, turto administratoriumi skirtinas K. C. (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).

36. K. C. išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis). Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.278 straipsnis, 3.279 straipsnio 3 dalis). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas ar rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

37. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus šioje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

38. K. C. išaiškintina, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.242, 4.243 straipsniai).

39. Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, todėl iš dalyvaujančių asmenų jos nepriteisiamos.

40. Nutarties dalis dėl globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268, 468, 496, 507-508 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Peržiūrėti 2010 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą.

Pripažinti L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių - savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Pripažinti L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus sritis; pilietinių teisių srityje.

Atleisti A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-761/2010 paskirtos globėjos ir turto administratorės pareigų.

Nustatyti L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose L. C. pripažinta neveiksnia.

Nustatyti L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybą asmeninių neturtinių santykių, susijusių su savitvarkos įgūdžių sritimi (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Paskirti L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju/rūpintoju K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose L. C. pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia.

L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimam turtui nustatyti paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskirti K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Monika Vyšniauskienė