Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-785/2015;

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00314-2014-8;

2015 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam Š. K., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajam I. B., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6 val., jei nesusiję su darbu ar mokymusi.

Š. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 6 val. ryto, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar kitose organizacijose.

I. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Priteista iš kaltinamojo V. S. 1792,75 EUR turtinės žalos atlyginimo I. B..

Priteista solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir Š. K. 414,96 EUR žalos atlyginimo I. B..

Priteista iš kaltinamojo V. S. 300,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo I. B..

Priteistos solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir Š. K. proceso išlaidos – 145,00 EUR už advokato parengtą civilinį ieškinį nukentėjusiajam I. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 28 d., apie 5.40 val., Kauno oro uosto, esančio Kauno r., Karmėlavos k., Oro Uosto g. 4, teritorijoje nuo suoliuko slapta pagrobė I. B. priklausančią rankinę, 120 litų vertės, su joje buvusiais daiktais: planšetiniu kompiuteriu „Avoca“ su pakrovėju, 500 litų vertės, planšetinio kompiuterio dėklu, 70 litų vertės, video kamera „Canon“, 900 litų vertės, fotoaparatu „Nicon“, 350 litų vertės, diktofonu „Sony“, 200 litų vertės, vidaus patalpų stebėjimo kamera „Pir Smart Cam“, 600 litų vertės, naktinio matymo monokliu, 800 litų vertės, 5 mikro SD kortelėmis, bendros 500 litų vertės, 2 vnt. USB skaitmenines laikmenas po 16 GB talpos, bendros 200 litų vertės, GPS navigacine sistema su pakrovėju, bendros 500 litų vertės, automobiliniu vaizdo registratoriumi su pakrovėju, bendros 200 litų vertės, elektrine skutimosi mašinėle „Philips“ su pakrovėju, bendros 350 litų vertės, 3 vnt. elektros perjungėjų, bendros 45 litų vertės, 6 kg įvairių rūkytų mėsos gaminių, bendros 150 litų vertės, įvairiais vaistais, bendros 200 litų vertės, įvairiais žemės nuosavybės dokumentais, bendros 500 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. B. bendrą 6185 litų turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1 d.

Š. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 28 d., apie 5.40 val., Kauno oro uosto, esančio Kauno r., Karmėlavos k., Oro Uosto g. 4, teritorijoje, matydamas kaip V. S. pagrobia svetimą turtą – nukentėjusiajam I. B. priklausančią rankinę su joje buvusiais daiktais, turėdamas tikslą realizuoti ir žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, iš V. S. įgijo I. B. priklausančius daiktus: video kamerą „Canon“, 900 litų vertės, fotoaparatą „Nicon“, 350 litų vertės, diktofoną „Sony“, 200 litų vertės, ir jais naudojosi iki 2014 m. kovo 1 d. 14 val., kol minėtus daiktus Kauno m., Skuodo g. 58, esančiame name atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tai yra jis padarė nusikaltimą numatytą BK 189 str. 1 d.

Teismo posėdyje nukentėjusysis I. B. ir jo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašė I. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas Valerijus Karpovas, bei nuteistasis Š. K. ir jo gynėjas advokatas Darius Karabinas, prašė apeliacinį skundą atmeti. Prokuroras taip pat apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo I. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo I. B. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ir prašo nuosprendį iš dalies pakeisti ir solidariai priteisti iš V. S. bei Š. K. 6276,26 EUR turtinei žalai atlyginti ir 600 EUR neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimo išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo V. S. pavogtų daiktų patyrė 1792,71 EUR turtinę žalą, todėl šia visą žalą priteisė iš V. S.. Teismas sprendė, kad dėl abiejų kaltinamųjų nusikalstamų veikų civilinis ieškovas turėjo du kartus atvykti į Lietuvą, todėl skrydžių išlaidas (414,96 EUR) solidariai priteisė iš abiejų kaltinamųjų. Teismas taip pat nustatė 300 EUR dydžio neturtinę žalą, kurią priteisė iš vagystę padariusio V. S..

Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas klausimą dėl civilinių ieškinių išsprendė tinkamai. Apeliaciniame skunde prašoma I. B. priteisti netiesioginius nuostolius, todėl nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti pats ieškovas (CPK 178 str.). Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Šioje byloje nukentėjusysis savo teisių realumo į negautas pajamas nepagrindė. Nors I. B. pateikė algalapius, tačiau vien jie neįrodo, kad žala realiai egzistavo. Byloje nėra pateikti duomenys kokiu grafiku nukentėjusysis dirbo, kaip jam buvo mokamas darbo užmokestis, ar jis tuo metu atostogavo, ar jis tuo metu dirbo ar ne. Vertinant nuostolius dėl neįvykusio sandorio pažymima, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nesudaryto sandorio realumą. Liudytojo A. B. parodymai yra subjektyvūs ir negali įrodyti, jog sandoris tikrai būtų įvykęs. Žodinis susitarimas su potencialiu pirkėju negali būti laikomas įrodymu, nes nukentėjusysis ir civilinis ieškovas su potencialiu pirkėju nebuvo sudaręs preliminarios sutarties, nebuvo atlikti avansiniai mokėjimai, todėl laikoma, jog nuostolių buvimas yra tik preziumuojamas, tačiau nėra įrodytas kaip to reikalauja įstatymas.

Pasisakant dėl neturtinės žalos pažymima, kad vertinant neturtinės žalos dydį, kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Teisėjų kolegija nepritaria, jog pirmos instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, netinkamai atsižvelgė į nukentėjusiojo interesus. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus ir priteisė iš V. S. 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo I. B.. Pažymima, kad priteistas neturtinės žalos dydi atitinka tiek, I. B. patirtą neturtinę žalą, tiek žalą padariusio V. S. kaltę bei formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-169/2013).

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo I. B. atstovė nurodo, kad Š. K. veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 189 str. 1 d., o pagal BK 178 str. 1 d. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal BK 189 str. 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamo veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Š. K., turėdamas tikslą realizuoti ir žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, iš V. S. įgijo I. B. priklausančius daiktus ir jais naudojosi kol daiktus atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Taigi jis įgijo ir naudojosi turtu, žinant, jog šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Š. K. matė kaip V. S. paėmė ne jam priklausančią rankinę, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų Š. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Taigi konstatuojama, kad Š. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 str. 1 d.

Byloje nukentėjusysis I. B. ir jo atstovė prašė priteisti bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nukentėjusiojo I. B. atstovės advokatės K. Česnauskienės. Vertintina ta aplinkybė, kad apeliacinis skundas buvo atmestas ir konstatuota, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių, bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistųjų Š. K. ir V. S. – netenkintinas.

Byloje taip pat gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Š. K. išlaidas iki 2015-06-09 sudaro 69,48 EUR dydžio advokato užmokestis, o antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. S., išlaidas iki 2015-06-09 sudaro 23,16 EUR dydžio advokato užmokestis. Baudžiamojo proceso įstatyme galioja galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėta nuostata nėra imperatyvi, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš Š. K. ir V. S. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš Š. K. ir V. S. netenkintini.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo I. B. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.