Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir K. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, kad likusieji Žemės sklypo bendraturčiai gali neišreikšti savo valios dėl žemės naudojimo būdo neapibrėžtą laiko tarpą ir taip būtų nepagrįstai varžomos pareiškėjų, kaip bendraturčių, galimybės atsidalinti savo dalį, o taip pat – ir laisvai valdyti bei naudoti savo nuosavybę. Pareiškėjai negalėtų laisvai disponuoti savo nuosavybe ir būtų priklausomi nuo kitų bendraturčių valios. Atsakovė Raštu nepagrįstai suvaržė pareiškėjų konstitucines teises bei Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalyje, 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytas bei jų teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Administracijos Rašto, kuriuo atsakovė atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei nustatyti žemės sklypo dalies naudojimo būdą tik pareiškėjų atidalytoje dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 2,3309 ha Žemės sklypo, kurio bendras plotas – 2,9295 ha (tekste vertinama tik pareiškėjams priklausanti ginčo žemės sklypo dalis).

Pareiškėjai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą organizuoti ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydami atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.

Taip pat pareiškėjai 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė Administracijai prašymą „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo“, prašydami nustatyti ginčo Žemės sklypui naudojimo būdą.

Administracija Rašte atsisakė organizuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei nustatyti sklypui naudojimo būdą. Atsakovė Rašte akcentavo, kad Žemės sklypas yra kitos pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdas nenustatytas, sklypas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

Rėmėsi Taisyklių 53 punktu ir pabrėžė, kad tais atvejais, kai žemės sklypams nėra nustatytas naudojimo būdas, pertvarkant tokius žemės sklypus privalomai turėtų būti nustatytas ir naudojimo būdas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, 10 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Pabrėžė, kad rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu sklypas būtų pertvarkytas, atidalijant pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ir suformuojant ją atskiru žemės sklypu, be kita ko, vadovaujantis Taisyklių 53 punkto nuostatomis, tiek atidalytai, tiek likusiai sklypo daliai turėtų būti nustatytas naudojimo būdas. Taip pat dėl prašymo nustatyti naudojimo būdą tik pareiškėjų atidalytoje sklypo dalyje, o kiti žemės sklypo bendraturčiai prašymo dėl naudojimo būdo nustatymo likusioje dalyje nepateikė nurodė, kad likusioje sklypo dalyje naudojimo būdas projekto sprendiniais nebūtų nustatytas, o tai prieštarautų Taisyklių 53 punktui.

Pareiškėjai su Raštu nesutinka.

Kaip minėta, pareiškėjams ir kitiems asmenims Žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad bendraturtis gali turėti suinteresuotumą atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodyta bendraturčio teisė įtvirtinta Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tokiu atveju, asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai, siekdami sąžiningai įgyvendinti savo nuosavybės teises, neišnaudojo galimų kitų teisės aktuose numatytų priemonių. Ar dėl atidalijimo būdo pareiškėjai susitarė su kitais bendraturčiais, tokių duomenų byloje nėra.

Teismas pabrėžia, jog nors Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis galiojančių teisės normų reikalavimų, taip pat nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Šiuo atveju atsakovės atsisakymas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą negali būti vertinamas kaip pareiškėjų teisių pažeidimas. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikia pagal jai suteiktus teisės aktus ir priima sprendimus pagal suteiktą kompetenciją.

Būtent pareiškėjai, o ne atsakovė turėjo pareigą imtis veiksmų, siekiant suderinti visų bendraturčių interesus dėl sklypo atidalinimo. Pareiškėjų vertinimas, kad kiti bendraturčiai gali niekada neišreikšti valios dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, yra jų subjektyvus vertinimas ir nekeičia teisės aktuose nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, o 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad šie asmenys prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus; šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d.; minėta, toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 2 punktą, projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Rengiant projektą, gali būti pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (Taisyklių 4.2.2 punktas). Pagal Taisyklių 5 punktą projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis; projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Taisyklių 19.2 punktu iniciatoriai prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje.

Pareiškėjai nesutinka iš esmės su atsakovės pozicija dėl Taisyklių 53 punkto aiškinimo.

Taisyklių IV skyriuje reglamentuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų turinys. Taisyklių 53 punkte numatyta, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo. Ginčo, kad Žemės sklypui nėra nustatytas naudojimo būdas, nėra. Atsakovės pozicija, kad norint pertvarkyti Žemės sklypą, jam turi būti nustatomas ir naudojimo būdas, yra pagrįsta.

Siekiant pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą taikytinas ir Aprašas, kurio 10 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Taigi, Aprašo nuostatos įtvirtina, kad žemės naudojimo būdas keičiamas žemės savininkų prašymu. Esminė aplinkybė, kad Žemės sklypas, kaip bendraturčiams, priklauso dar ir kitiems bendrasavininkiams. Teisės aktai nenumato tokios galimybės, kad pareiškėjų siekiamu būdu, t. y. atidalintai Žemės sklypo daliai būtų nustatytas naudojimo būdas, o kitai daliai – ne. Taigi, tais atvejais, kai žemės sklypams nėra nustatytas naudojimo būdas, pertvarkant tokius žemės sklypus privalomai turėtų būti nustatytas ir naudojimo būdas. Šiuo atveju tai ne atsakovės, o bendraturčių susitarimo klausimas. Kaip minėta, pareiškėjai turi teisę įgyvendinti Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę atsidalinti dalį žemės sklypo dalį, tačiau tai turi padaryti laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdami kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Minėta, kad šioje byloje nevertinami tarp bendraturčių susiklostę teisiniai santykiai.

Teismo vertinimu, atsakovės išvados yra pagrįstos, ji Rašte tinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo, Taisyklių bei Aprašo nuostatas. Konstatuotina, kad pareiškėjų prašymai yra tinkamai išnagrinėti ir nėra pagrindo naikinti Raštą bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus: organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant atidalinti pareiškėjų dalį.

Kadangi pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai jų prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes jie tokios teisės neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. K. ir K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.