Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-171-972/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
A15.-171-972/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00011-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Suinteresuotas asmuo
UAB "Autolux"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-171-972/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00011-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10; 16.9.11; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 20126911864(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. S. 2020 m. gruodžio 18 d., apie 12 val., ties Pilies g. 6, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė jam atimta, būdamas neblaivus (pritaikius paklaidą, nustatytas 0,71 prom. neblaivumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neįvykdžius paskirtos nuobaudos, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadindamas. Vairuotojas R. V. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), reikalavimus, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais R. V. S. pažeidė KET 9, 14, 126, 219.1, 220 punktų reikalavimus.

R. V. S. į bylos nagrinėjimą neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto R. V. S. paaiškinimo matyti, kad jis pripažįsta, jog vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį. Jis nurodo pajutęs nestiprų stuktelėjimą į automobilio bamperį, nuo jo beveik net žymės neliko. Jam pristabdžius savo automobilį, automobilio, kurį kliudė, vairuotoja jam parodė važiuoti, todėl jis ir nuvažiavo. Gal vėliau ji persigalvojo ir iškvietė policiją. Jis vėliau pasiėmęs keleivę jau važiavo į policiją pasiteirauti dėl šio eismo įvykio, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta neteisėtai. Dėl šį kartą jam nustatyto neblaivumo mano, kad jį policijos pareigūnai stabdo piktybiškai, nes jiems yra iškeltos bylos už daugybinius nusižengimus, ir jie yra šališki jo atžvilgiu, jo girtumas buvo nustatytas neteisėtais būdais (b. l. 3-4).

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jo skiltyje „Nusižengimui nustatyti panaudotos techninės priemonės“ nurodytas alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1926, 1302231, prietaiso rodmenys, paklaida – 0,73 prom. ± 0,01 promilės (b. l. 3).

Iš alkotesterio užfiksuotų pūtimų registracijos žurnalo išrašo matyti, kad R. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 18 d. 14.28 val. buvo nustatytas 0,73 prom. neblaivumas (b. l. 78).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1926 patikros sertifikato Nr. 1302231 matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. liepos 8 d., tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. sausio 8 d. (b. l. 77).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 12.10 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilis „Toyota“ kliudė „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus adresu Pilies g. 6, Klaipėda, policijos pareigūnus pasitiko K. D., ji paaiškino, kad jai važiuojant antra eismo juosta Pilies g. link Minijos g., į jos automobilio galą atsitrenkė automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Mergina automobilyje turi vaizdo registratorių. Patruliuojant policijos pareigūnams nustatytu maršrutu Taikos pr. link Kauno g., buvo pastebėtas pro šalį važiuojantis automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Sustabdžius minėtą automobilį, nustatyta, kad jį vairavo R. V. S., jam buvo nustatytas 0,73 prom. neblaivumas. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę adresu Birbinčių g. 84, Kiškėnų k., Klaipėdos r. Su R. V. S. kartu važiavo keleivė, iš jos paimtas paaiškinimas. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis (b. l. 6).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonės „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Nurodyta, kad automobiliui „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis ir bagažinės dangtis (b. l. 7-8).

Liudytoja K. D. paaiškinime policijai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 12 val., jai važiuojant automobiliu „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pilies g. link Minijos g., ties Nr. 6 namu, Klaipėdoje, į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji sustojo ir laukė, kol prieis eismo įvykio kaltininkas, tačiau jis, aplenkdamas jos automobilį, kirto dvigubą ištisinę juostą ir nuvažiavo. Kas vairavo automobilį, ji neįsidėmėjo, tačiau vaizdo registratoriumi yra užfiksuota, kaip šis automobilis ją aplenkė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio galinis bamperis ir bagažinė. Šiuo metu negali nurodyti, kokia žala jai buvo padaryta dėl eismo įvykio (b. l. 9).

Liudytoja R. G. paaiškinime policijai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d., dienos metu (tikslaus laiko neatsimena), Klaipėdos miesto centre ji įsėdo į pažįstamo R. V. S. automobilį. Ji su R. buvo sutarusi, kad jis ją parveš į Kauną. Ji jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Automobilio apgadinimus matė, tačiau apie juos su R. nekalbėjo. Juos policijos pareigūnai sustabdė prie prekybos centro „Akropolis“. Sustabdymo priežasties nežino (b. l. 10).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole užfiksuoti minėto automobilio apgadinimai (b. l. 12-14, 55).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad R. V. S. vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 0,73 prom. neblaivumas), jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15).

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, priklausančią UAB „Tomadas“, adresu Birbinčių g. 84, Kiškėnai, Klaipėdos r. (b. l. 16).

Iš K. D. elektroninio laiško tyrėjai matyti, kad draudimo bendrovė „Ergo“ apskaičiavo, jog dėl eismo įvykio buvo padaryta 421,03 Eur turtinė žala (b. l. 17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Iš 2020 m. gruodžio 29 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad R. V. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Paskirta bauda nesumokėta, paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. R. V. S. apskundus šį nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, netenkinus jo prašymo atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą, ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui (b. l. 29-54).

Iš K. D. pateikto vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuota, kaip jai važiuojant automobiliu, šis nuo smūgio sujudėjo. Jai iškart sustojus, po kelių sekundžių automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, stipriai paspausdamas akseleratoriaus pedalą, kirto dvi ištisines juostas, taip aplenkdamas K. D. automobilį iš kairės, ir staiga sankryžoje pasuko į kairę (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad R. V. S. 2020 m. gruodžio 18 d., apie 12 val., ties Pilies g. 6, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė jam atimta, būdamas neblaivus (pritaikius paklaidą, nustatytas 0,71 prom. neblaivumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neįvykdžius paskirtos nuobaudos, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip jį apgadindamas. Vairuotojas R. V. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, reiškia, padaryta žala neviršija 750 Eur (15 x 50) sumos). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 9, 14, 126, 219.1, 220 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. S. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes jam pristabdžius savo automobilį, automobilio, kurį kliudė, vairuotoja jam parodė važiuoti, vertintinos kritiškai ir laikytinos jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Šiuos jo teiginius paneigia K. D. pateiktas vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdas įrašas, iš kurio matyti, jog iškart po eismo įvykio K. D. sustabdžius automobilį, po kelių sekundžių automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai kirsdamas dvi ištisines juostas, aplenkė K. D. automobilį iš kairės ir staiga sankryžoje pasuko į kairę. Nelogiška būtų manyti, kad asmuo, į kurio automobilį atsitrenkė kitas eismo dalyvis (tuo labiau, kad, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš minėto vaizdo įrašo ir byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilių susidūrimas buvo išties stiprus), rodytų kaltininkui, kad šis gali važiuoti. Be to, pažymėtina, kad KET 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad R. V. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas aptartus KET reikalavimus. Jis suvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl privalėjo elgtis, kaip nurodyta aptartuose KET reikalavimuose. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta neteisėtai, paaiškintina, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Atkreiptinas dėmesys, kad R. V. S. apeliacine tvarka neskundė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą dėl minėto nutarimo, nors tokią teisę turėjo. Ši nutartis taip pat yra įsiteisėjusi. R. V. S. teiginiai, kad policijos pareigūnai jį stabdo piktybiškai, jie yra šališki jo atžvilgiu, jo girtumas buvo nustatytas neteisėtais būdais, niekuo nepagrįsti, vertintini kaip deklaratyvūs. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, bylos medžiagoje tokių duomenų taip pat nėra.

Taigi R. V. S. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos administracinės nuobaudos.

R. V. S. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad R. V. S. padarė vienus iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, nors teisė vairuoti jam yra atimta, be to, būdamas neblaivus (nustatytas 0,71 prom. neblaivumas), taip pat jis sukėlė eismo įvykį, iš jo pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus, į R. V. S. asmenybę – jis būdamas daug kartų baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, vėl padarė šiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos įstatymas numato griežtą atsakomybę, be to, yra ne kartą baustas administracine tvarka už kitokius administracinius nusižengimus, kaip matyti, jam paskirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad R. V. S. yra linkęs daryti teisės pažeidimus sistemiškai, savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeičia ir jokių išvadų nedaro, visiškai ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. S. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies, 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies, 427 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, jų dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems baudų vidurkiams.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl už minėtus administracinius nusižengimus R. V. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo trukmę nustatant lygią apskaičiuotam vidurkiui.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o (duomenys neskelbtini), jo valdytojas yra (duomenys neskelbtini). R. V. S. minėtas automobilis buvo perduotas naudotis nuomos sutarties pagrindu. Duomenų, kad minėto automobilio savininkas ar valdytojas žinojo, kad šis automobilis bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, byloje nėra. Todėl nėra teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turėtų būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų 2019 m. balandžio 25 d. veiklos nuomos sutarties specialiųjų sąlygų Nr. 713802/06 matyti, kad automobilio „Toyota C-HR“, 2019 m. gamybos, kaina perdavimo metu buvo 16 266,12 Eur. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. S. išieškotina tik konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 2000 Eur.

Paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės subendrintinos, galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones parenkant sankcijos, nustatytos už sunkiausiąjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose (ANK 38 straipsnis).

Daiktiniai įrodymai – dvi skaitmeninės laikmenos (b. l. 55), nutarimui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi,

nutaria:

R. V. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams bei turto konfiskavimu, išieškant iš R. V. S. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2000 Eur (du tūkstančius eurų) – į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, R. V. S. už šiuos administracinius nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams bei turto konfiskavimu, išieškant iš R. V. S. konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2000 Eur (du tūkstančius eurų) – į valstybės biudžetą.

Išaiškinti R. V. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20126911864, įmokos kodą 1001.

Daiktinius įrodymus – skaitmenines laikmenas, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė