- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-17
- Bylos Nr.
- T-XX-46-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Dainius Raižys, Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, V. J., J.
- Trečiasis asmuo
- S. T.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, V. J., J. J., V. R., dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T., dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2007,04 Lt turtinės žalos ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 1,4 ha žemės sklypą, esantį Pošnios kaime, Lazdijų rajone. Šis žemės sklypas ribojasi su S. T. žemės sklypu, kurį pagal panaudos sutartį naudoja J. J. žemės ūkio veiklai. 2007 m. liepos 27 d., pareiškėjai nedalyvaujant, buvo tikslinamos pareiškėjos žemės sklypo ribos. UAB „Hidroprojektas“ matininkas V. R., pareiškėjai nežinant, jos žemės sklypo sąskaita padidino S. T. žemės sklypą, kurį naudoja J. J.. Matininkui pažymėjus sklypo ribas vietoje ir leidus, V. J. iškirto pareiškėjos žemės sklype 8 beržus ir 16 gluosnių, tuo padarydamas 1491,23 Lt turtinę žalą. Pareiškėja dėl susidariusios situacijos buvo priversta kreiptis į įvairias institucijas, dėl ko papildomai turėjo 440,55 Lt transporto išlaidų ir 75,26 Lt pašto išlaidų. Viso jos patirta turtinė žala sudaro 2007,04 Lt. Taip pat pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 7000 Lt. Pareiškėja nurodė, kad nors šiuo metu jos žemės sklypo ribos yra atstatytos, tačiau patirta žala neatlyginta ir ją turi atlyginti atsakovai solidariai, nes ji atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Šie neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog Alytaus apskrities viršininko administracija netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas ir neužtikrino, kad pareiškėjai būtų pranešta apie jos žemės sklypo ribų tikslinimą; matininkas V. R., J. J. prašymu, tikslino žemės sklypo ribas, neteisingai jas nurodydamas vietoje; V. J. iškirto pareiškėjos sklype pasodintus ir jos augintus medžius.
Pareiškėja analogišku ieškiniu buvo kreipusis į Alytaus rajono apylinkės teismą, tačiau šis teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi jos ieškinį atsisakė priimti nurodęs, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja sieja tiek su viešojo administravimo subjekto (Alytaus apskrities viršininko administracijos), tiek su fizinių asmenų (gretimo sklypo naudotojų bei UAB „Hidroprojektas“ darbuotojo) veiksmais. Atsižvelgiant į tokį ginčo pobūdį ir vadovaujantis absorbcijos taisykle, šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra siejamas ne tik su viešojo administravimo subjekto veiksmais, susijusiais su žemės sklypo ribų tikslinimo procedūrų vykdymu, bet ir su fizinių asmenų atliktais veiksmais (medžių pareiškėjos sklype iškirtimu ir kt.). Todėl ginčas yra platesnio pobūdžio ir neapima vien tik žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto veiksmais, atlyginimo. Ginčas peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas ir administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, jog bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė ir ji apima taip pat tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, bei į tai, jog, pagal bendrą taisyklę, būtent bendrosios kompetencijos teismui paprastai yra priskiriami nagrinėti ginčai dėl žalos atlyginimo, šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, V. J., J. J., V. R., dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T., dėl žalos atlyginimo perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo