- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-76-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02510-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d., nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1924-2018 ir R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. 2018 m. liepos 18 d. surašė R. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_P-1248-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 17 d., apie 16.30 val., Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate, esančiame Vilniuje, Algirdo g. 20, prie raštinės patalpų pasirodė su ant mėlynos spalvos kelnių diržo kitiems asmenims akivaizdžiai matomoje vietoje pakabintu, t. y. prisisegęs prie kelnių, dujiniu aerozoliniu įrenginiu – juodai geltonos spalvos dujų balionėliu, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriamas D kategorijos ginklams, taip pažeidė šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kurio pagrindu D kategorijos ginklo savininkas privalo dujinį ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, kuriuo R. K. buvo siūloma iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. sumokėti 10 Eur dydžio baudą, kartu nurodant, jog iki šios datos nesumokėjus baudos arba pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. rugpjūčio 2 d., 14.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, esančio Vilniuje, Algirdo g. 20, 204 kabinete (b. l. 9-10, 21).
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1924-2018, kuriuo jam už minėto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 20 Eur dydžio baudą (b. l. 20).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4. Nurodo, kad priimdamas nutartį, teismas pasisakė, kad ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, kuriam įsigyti, laikyti, nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl joje nėra išvardinti konkretūs ginklai, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas. Pareigūnai A. R. ir I.P. matė jį, kai jis ant diržo nešėsi dujinį balionėlį.
5. Jis atsisakė pasirašyti protokolą ir neišdėstė fakto, kad nebuvo supažindintas su protokolu, apie tai nenurodė pareigūnams. Teismas sprendė, kad apeliantas buvo supažindintas su protokolu, taip pat, kad dėl savo psichinių sutrikimų galėjo dalyvauti byloje be atstovo. Apeliantas, nemokėdamas nei skaityti, nei rašyti, negalėjo nei rašyti, nei pasirašyti ant protokolo, dėl susipažinimo ar nenusipažinimo. Dėl atstovo nebuvimo buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Asmenys, nemokantys skaityti, dalyvaudami byloje be atstovo, negali perskaityti bylos, patys surašyti dokumentų, pasirašyti. ANK 584 straipsnis numato asmeniui dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesus turi teisę atstovauti atstovai pagal įstatymą: tėvai, globėjai, rūpintojai. R. K. tėvų, globėjų, rūpintojų neturi, todėl turi būti taikomas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad yra privalomas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.
6. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, dėl to nenustatė esminio apelianto teisių pažeidimo – teisės į gynybą pažeidimo. Tokiu būdu nebuvo užtikrintos Europos Žmogaus Teisių teismo konvencijos 6 straipsnio nuostatos, numatančios teisę į teisingą teismą. Apylinkės teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 64-67). Teismas taip pat apsiribojo formaliu kaltės konstatavimu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato antrojo veiklos skyrius atsiliepimu prašo R. K. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Su R. K. skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
9. Iš 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantui buvo išaiškintos jo procesinės teisės. R. K. teises suprato, nurodė, kad nagrinėjant bylą, atstovas nereikalingas. (b.l. 48-51). Taigi, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė.
10. Apeliantas skunde teigia, kad jis nemoka nei rašyti, nei skaityti, tačiau kaip matyti iš minėto teismo posėdžio protokolo, teismui parodžius administracinių nusižengimų protokolą (b.l. 9-10), R. K. nurodė, kad apačioje surašytos datos yra surašytos jo ranka. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 4 d. prašymo dėl susipažinimo su bylos medžiaga, kopijų išdavimo, kurį pateikė R. K., jis yra užpildytas ranka (b.l. 53), taip pat pridėta neįgaliojo pažymėjimo kopija, kurią antspaudu „Kopija tikra. Patvirtinu: R. K.. Data 2018-12-04“, pasirašė R. K. (b.l. 54-55).
11. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai nutartyje pasisakė dėl apelianto keliamo klausimo dėl atstovo dalyvavimo neužtikrinimo, su šiais teismo argumentais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. ANK 584 straipsnyje atstovavimas pagal įstatymą siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepilnametyste, taip pat fiziniais ar psichiniais trūkumais, dėl kurių jie negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose. ANK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie gali būti įgaliotais atstovais tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, t.y. advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Iš medicininių dokumentų ir neįgaliojo pažymėjimo matyt, jog R. K. yra iš dalies darbingas, jam diagnozuota epilepsija (b. l. 8, 42, 44, 45, 47, 46, 54-55). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai savaime nepatvirtina, kad dėl šių sveikatos sutrikimų R. K. negalėjo pats pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje. Išrašuose iš medicininių dokumentų konstatuota, jog objektyviai R. K. yra sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas (b. l. 44, 46). Toks jis buvo ir bylą nagrinėjant teisme. Duomenų apie kitus R. K. fizinius ar psichinius trūkumus, dėl kurių jis negalėjo pats pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje, nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. K. nėra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir jam nėra paskirtas globėjas, taip pat R. K. civilinis veiksnumas nėra apribotas tam tikroje srityje ir jam nėra paskirtas rūpintojas. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo administracinio nusižengimo teisenoje užtikrinti R. K. atstovo dalyvavimą, juo labiau, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 2 punktą.
12. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo supažindintas su protokolu bei bylos medžiaga, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, jog R. K. siekė pasinaudoti teise susipažinti su bylos medžiaga, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti šios teisės pažeidimo. Kaip matyti iš protokolo, R. K. jį atsisakė pasirašyti. Protokole nenurodyta, kad jis pareigūnams būtų sakęs, kad nemoka nei skaityti, nei rašyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas taip pat nepareiškė prašymo susipažinti su bylos medžiaga, bylos medžiaga buvo išvardinta, taip pat nepareiškė prašymo, jog dokumentai būtų pilnai perskaityti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilnaius miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, į kuriuos motyvuotai atsakė skundžiamą nutartį priėmęs teismas.
13. Antras skundo argumentas susijęs su neteisingu įrodymų vertinimu. Apelianto manymu, teismas įrodymus vertino selektyviai, didesnę įrodomąją galią suteikdamas pareigūno A. R. nurodomoms aplinkybėms, kuris surašė skundžiamą nutarimą ir buvo suinteresuotas. Su šiuo skundo argumentu taip pat negalima sutikti.
14. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal bylos duomenis bei apelianto prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama minėtame kodekso straipsnyje. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausė institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, R. K.. Skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė išsamius motyvus kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta kaip nepatikimus, veikos kvalifikavimo motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
15. ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai (nagrinėjamu atveju ginklų klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų apyvartos ir jos kontrolės teisiniai pagrindai ir subjektai, kurių veikla susijusi su ginklais, teisės ir pareigos) yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl ANK 229 straipsnio 1 dalyje nėra išvardinti konkretūs ginklai, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas - dujiniai aerozoliniai įrenginiai, įtaisai (dujų balionėliai), nėra nurodytos jų nešiojimo taisyklės. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį klausimą būtina įvertinti tai reglamentuojančių kitų teisės aktų turinį ir juose nustatytos tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame įstatyme įtvirtintos ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisiniai pagrindai ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte numatyta, kad D kategorijos ginklams priskiriami dujiniai aerozoliniai įrenginiai (dujų balionėliai), įtaisai. Dujų balionėliai laikytini D kategorijos ginklais, o jų savininkas ir naudotojas, pagal paminėto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalo dujinį ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas, uniformuotas šaulys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šių ginklų nešiojimo taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu R. K. nešėsi dujinį aerozolinį įrenginį, t. y. dujų balionėlį, kuris buvo matomas kitiems asmenims. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats apeliantas. Įvykio metu R. K. nebuvo valstybės institucijų pareigūnas, šaulys, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, vykdantis tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti, todėl nors jis ir galėjo nešioti minėtą ginklą, tačiau negalėjo jo nešiotis taip, kad jis būtų matomas aplinkiniams. Nevykdydamas įstatyminės pareigos dujinį aerozolinį įrenginį nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų, R. K. pažeidė šio D kategorijos ginklo, kuriam įsigyti, laikyti ir nešioti nereikalingas leidimas, nešiojimo taisykles, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 1 dalyje.
17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.