- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- N1-2408-720/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
- 2014-05-08 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 ir dalis – 30 parų arešto;
- 2014-11-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-07 iki 2014-04-09, bausmę atlikti areštinėje, teistumas neišnykęs,
- 2014-12-02 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2014-05-08 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015-04-10 Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014-12-02 nuosprendžio dalis, kuria S. J., D. B. ir D. S. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką jiems paskirtos bausmės, panaikinta ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista, S. J. paskirtą bausmė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendį;
- 2015-03-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2014-11-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015-05-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2014-12-02 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015-04-10 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2014-12-02 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir pagal Kauno apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. J., būdamas nepilnametis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 22 iki 23 d., tiksliau nenustatytą dieną, apie 7.30 val., lengvosios grupės laiptinėje, supykęs ant G. P. dėl to, kad šis užmynė ant jo šlepetės ir ją suplėšė, priėjęs prie jo tyčia mažiausiai vieną kartą spyrė nukentėjusiajam nepilnamečiui G. P. į krūtinę, sudavė kumščiu į pilvą, delnu į galvos sritį ir mažiausiai du kartus kumščiu į šono bei pilvo sritis, ir tokiu būdu nukentėjusiajam G. P. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis, būdamas nepilnametis, 2015 m. balandžio 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, toje pačioje įstaigoje, supykęs ant G. P. dėl to, kad šis prikišo laidus prie elektros rozetės, ko pasėkoje visuose kambariuose dingo elektra, užėjęs į lengvosios grupės kambarį Nr. 14, tyčia mažiausiai vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui G. P. į petį, delnu į galvos sritį ir kumščiu į kairį šoną ir tokiu būdu nukentėjusiajam G. P. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. rytą, tiksliau laiko nepamena, jis apstumdė G. P., nes jis prikišo laidus prie elektros rozetės, todėl per jį visuose miegamuosiuose dingo elektra. Tai sužinojęs, jis užėjo į kambarį ir trenkė G. P. į petį, sudavė delnu į galvą ir smogė kumščiu į kairį šoną. G. P. po jo tokių veiksmų apsiverkė. 2015 m. balandžio 22 ar 23 d. ryte, po pusryčių, apie 7.30 val., tiksliai datos ir laiko nepamena, jis lipo laiptais į viršų, o už jo ėjo G. P., kuris jam užlipo ant šlepetės ir ją suplėšė. Supykęs jis spyrė G. P. į krūtinę, kumščiu smogė jam į pilvą, trenkė delnu jam per galvą ir priėjęs kumščiu dar sudavė jam keletą smūgių į šoną ir pilvą. Po jam suduotų smūgių, G. P. buvo nusiminęs ir nuėjo į savo kambarį. Vėliau tą pačią dieną jis kalbėjo su G. P. kambaryje ir pastarajam pasakė, kad „neik skųstis, nes gausi dar kartą per galvą“. Daugiau jokio fizinio smurto prieš G. P. jis nenaudojo. Parodė, kad jis dažnai, gal net po keletą kartų per dieną, ateidavo į G. P. kambarį Nr. 14, kadangi žinojo, jog jis yra silpnesni ir negali atsikirsti žodžiais ir veiksmais, atėjęs jis tyčiodavosi iš G. P., vadindavo jį „duchu, velniu“. Vėliau jis apie tai su G. P. kalbėjo, pastarojo atsiprašė (2 t., b.l. 24 - 26, 34). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jam atleido.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. keletą kartų buvo jį apstumdęs rankomis ir kojomis. Parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. pirmoje dienos pusėje, tikslaus laiko nepamena, jis mėgino užsikaisti vandens kambaryje su savadarbiu vandens virimo įrenginiu, t. y. kišo laidus į elektros lizdą ir po tokio jo veiksmo visuose grupės miegamuosiuose kambariuose netyčia dingo elektra. Netrukus po to, kai dingo elektra, į kambarį Nr. 14 atėjo S. J., kuris paklausė ar jis „išmušė fazę“ ir jam atsakius teigiamai, S. J. daugiau nieko jo neklausinėjęs trenkė jam į įvairias kūno vietas, daugiausiai į šonus ir galvos sritį. Jis tada po šių smūgių apsiverkė. 2015 m. balandžio 20 ar 24 d., dienomis (tiksliai datos ir laiko nepamena), bet tai įvyko tą pačią savaitę, kai buvo darbo diena, tai buvo po pusryčių prieš rytinę rikiuotę apie 7.30 val. Jis laiptais lipo į ketvirto aukšto patalpas, priešais jį laiptais lipo S. J.. S. J. lipdamas laiptais kažko stabtelėjo ir jis, eidamas už S. J., užmynė jam ant kojos. Nepamena ar galėjo užlipti ir suplėšyti jo šlepetę, bet ant kojos tikrai užmynė. Tada S. J. labai susinervino ir supykęs trenkė kumščiu jam į pilvą, šonus ir galvą. Jam skaudėjo bet jis nusprendė tylėti, niekam iš pareigūnų ar darbuotojų nesiskųsti (1 t., b.l. 57 - 60).
Liudytoju R. P. ikiteisminio tyrimo meti parodė, kad jos sūnus G. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), sūnus yra uždaro būdo. Parodė, kad sūnus parašė laišką jos vyresniam sūnui, kuriame nurodė, kad jis yra mušamas. Atvykusi į įkalinimo įstaigą trumpalaikiame pasimatyme ji bendravo su savo sūnumi G. P.. klausė jo kas atsitiko. Sūnus jai pasakė, kad buvo sumuštas. Jai paklausus ar tik buvo sumuštas ir ar nebuvo padaryto jo atžvilgiu kito nusikaltimo, jai sūnus G. pasakė, kad nebuvo. Ji tiki tuo, ką sūnus jai sako, tiki, kad jos sūnus buvo tik mušamas (1 t., b.l. 47).
Liudytojas Č. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su nuteistuoju G. P., į jų kambarį dažnai ateidavo daug žmonių, pasityčioti iš jų, „paprikolinti“, tai darė ir S. J.. Jis matė, kaip S. J. apstumdė G. P., bet šis tylėdavo ir daugiausiai nekreipdavo dėmesio. Pamena, kad į miegamąjį atėjęs S. J. trenkė G. P. į veido sritį ir į kitas kūno vietas, dėl ko jis net apsiverkė. Jis girdėjo, kaip S. J. yra kambaryje gąsdinęs G. P., kad šis neitų skųstis pas pareigūnus, todėl G. P. ir neidavo pas pareigūnus (1 t., b.l. 88, 92 - 94).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. J. jam yra pasakojęs, kad sumušė G. P. už tai, kad šis išjungė visiems elektrą, kai užtrumpino laidus. Daugiau nieko tokio nėra girdėjęs. Parodė, kad G. P. už save mokėjo pastovėti, jis yra matęs, kad G. P. kitiems pasakydavo atgal, jeigu norėdavo jį užgaulioti, jis nebuvo silpnas (1 t., b.l. 101).
2015-04-28 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) nuteistųjų gyvenamosios ir pagalbinės patalpos, pateiktas įvykio vietos planas ir fotolentelė su- nuotraukomis (1 t., b.l. 15 - 24).
2015-04-29 (duomenys neskelbtini) sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma patvirtina, kad apžiūrėjus G. P. išoriškai naujų stebimų kūno sužalojimų žymių nėra, stebimi liekamieji reiškiniai po nudegimo karštu vandeniu (1 t., b.l. 30).
2015-04-30 (duomenys neskelbtini) charakteristika patvirtina, kad S. J. apibūdinamas kaip žemesnių elgesio pokyčių, tarpusavio konfliktų su kitais nuteistaisiais ar įstaigos darbuotojais pastebėta nebuvo, elgėsi drausmingai, mokėsi, atliko paskirtus tvarkymosi darbus, konfliktinėse situacijose nepastebėtas, yra komunikabilus, linkęs aktyviai domėtis jam rūpimais klausimais, tačiau apie save atvirauti nelinkęs, paskirtus darbus atlieka patenkinamai, pats darbinės iniciatyvos nerodo. Į pareikštas pastabas neatsikalbinėja, atvirai konfliktuoti vengia. Su kitais nuteistaisiais tarpusavio nesutarimų pats nenurodo ir nėra lyderis jų tarpe, iš kitų nuteistųjų nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. 2015-04-28 bandė apstumdyti kitą nuteistąjį ir naudojo psichologinį smurtą prieš kitą nuteistąjį, už tai buvo paskirta drausminė nuobauda – buvo uždarytas 10 parų į drausmės izoliatorių (1 t., b.l. 143).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo S. J. visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo G. P., liudytojų Č. L., A. L. ir R. P., parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. J., būdamas nepilnametis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio mėn. laikotarpiu nuo 22 d. iki 23 d., apie 7.30 val., ir 2015 m. balandžio 25 d., suduodamas smūgius G. P., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 – 61, straipsniais ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis S. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veika padaryta tyčiojantis iš nukentėjusiojo (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, teisiamas penktą kartą, į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas patenkinamai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyto jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, kaltinamajam S. J. netaikytinos.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 12 kompaktinių plokštelių su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2015 m. balandžio mėn. 22 d. ar 23 d. fizinio skausmo sukėlimas) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,
– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2015 m. balandžio 25 d. fizinio skausmo sukėlimas) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinti paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2015-03-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 12 kompaktinių plokštelių su vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.