- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- I-9358-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03739-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Išlaidų
- Pareiškėjas
- D. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovo atstovui Nerijui Bieliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas D. V.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 3R-273(AG-229/05-2014) (toliau – ir Sprendimas) patenkino pareiškėjo D. V. skundą, panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 bei įpareigojo Komisija iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. V. 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymą Nr. 1 (reg. Nr. 15R-1782) dalyje dėl išlaidų (sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo) kompensavimo, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkanti sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos skunde prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-273(AG-229/05-2014) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. V. skundą dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 17R-4106 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde atsakovė paaiškino, kad vykdydama VAGK 2014 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-113(AG-86/02-2014), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2013-08-29 prašymą bei 2014-04-29 raštu papildomai pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus. Komisija 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 17R-4106 nutarė, kad D. V. pateikti dokumentai neįrodo, kad jis, 2013-02-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įgyvendinimo įstatymas), dėjo protingai intensyvias pastangas, siekdamas susigrąžinti 2013-01-04 sumokėtą 32000 Lt dydžio avansą ar bent jo dalį. Vadovaudamasi Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau - Aprašas) 4 ir 20 punktais, priėmė sprendimą nekompensuoti D. V. dalies išlaidų, t. y. 32 000 Lt. Pareiškėjas dėl Komisijos sprendimo pateikė skundą VAGK, kuri 2014 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 3R-273(AG-229/05-2014) panaikinto Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. V. 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymą Nr. 1 dalyje dėl išlaidų (sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo) kompensavimo. Mano, kad VAGK sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinka, kad Komisijos sprendimas nepagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Komisija, priimdama 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. I7R-4106 ir nuspręsdama nekompensuoti pareiškėjui 32 000 Lt dydžio išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, nesirėmė aplinkybe, kad pareiškėjas dėl avanso negrąžinimo nesikreipė į teismą. Pareiškėjas 2014-04-29 raštu Komisijai paaiškino, kad „2013-05-06 saulės elektrinės pardavėjas grąžinti avansą atsisakė, esant susiklosčiusiai situacijai kreiptis į teismą dėl avanso grąžinimo nebuvo teisinio pagrindo“. Pareiškėjas, VAGK skųsdamas Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 ir prašydamas panaikinti šį sprendimą, nepateikė objektyvių įrodymų, kodėl minėtu Komisijos sprendimu 32 000 Lt dydžio nekompensuotinomis pripažintos išlaidos, turėtų būti kompensuotos, nenurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimų, bei ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Komisija 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėjant komisijų, turinčių diskrecijos teisę priimti tam tikrus viešojo administravimo sprendimus, veiklą, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriimi tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių VAGK veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. VAGK turėjo įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 17R-4106 yra pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų išsamiu vertinimu, išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų normomis. Sprendime yra aiškiai išdėstyti priimto Komisijos sprendimo motyvai, o VAGK nurodyti sprendimo argumentai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. V. atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą pareiškėjas paaiškino, kad sąlygų už sutarties avansą atlikti kokius nors darbus nesudarė Energetikos ministerija, kuri leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavė, o tuo pačiu ir galimybę kreiptis į AB Lesto dėl elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąlygų išdavimo (bei jas gavus faktiškai tęsti elektrinės planavimo darbus) sudarė tik 2013 m. vasario 4 d., t. y. vėluodama 2 mėnesius ir 12 dienų. Leidimą išdavus esant iš esmės pakeistoms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms elektros energijos supirkimo tarifą, toliau vystyti elektrinės projektą buvo nuostolinga. Komisija neatsižvelgė, kad VAGK priimdama pirmąjį, t. y. 2014 m. kovo 21d. sprendimą, konstatavo, kad Aprašu numatyta kompensuoti išlaidas ne tik už realiai įgytą materialųjį turtą - prekes (darbus), bet ir avansinius mokėjimus, pareiškėjų sumokėtus iki 2013 m. vasario 1 d., skirtus pagal atitinkamą sutartį planuotoms įsigyti prekėms (paslaugoms), ir negrąžintus pareiškėjams. Taip pat konstatavo, kad Aprašo 5.4.3 p. nėra nustatyta pareiga pareiškėjams įrodyti, jog realiai prekės (paslaugos) buvo įsigytos, todėl atsakovė neturi pagrindo nekompensuoti avansinių mokėjimų, kurie buvo negrąžinti, remiantis tuo, jog nėra įrodyta, kad prekės (paslaugos) pagal sutartį buvo realiai įgytos. Pažymi, kad VAGK 2014 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo Komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti jo prašymą, Komisija neskundė, todėl minėto VAGK sprendimo argumentai aktualūs ir jais turėtų būti remiamasi ir šioje byloje. Atsakovė pripažįsta, jog aplinkybe, kad pareiškėjas dėl avanso negrąžinimo nesikreipė į teismą, remtis nėra pagrindo, tačiau ja vis dėlto buvo rėmėsi. VAGK pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią situaciją, kurią nulėmė vėlavimas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybą bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė nesąžiningai. VAGK pagrįstai sutiko ir su jo argumentais, jog elektrinės įrengimo darbų organizatoriui atsisakius geranoriškai grąžinti sumokėtą avansą ir jam kreipusis į teismą, ginčą teisme išsprendus ne jo naudai, pareiškėjas būtų praleidęs Įgyveninimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui dėl išlaidų kompensavimo pateikti. VAGK 2014 m. liepos 21 d. sprendime išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 3R-273(AG-229/05-2014 yra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas).
Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) įsigaliojimo. Pagal Aprašo 4 punktą kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo nurodymo dokumentais.
Aprašo 5 punkte įtvirtintos kompensuotinų išlaidų kategorijos: 5.1. išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 5.2. sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 5.3. elektrinės projektavimo darbų išlaidos: 5.3.1. elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas; 5.3.2. elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos; 5.4. investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos): 5.4.1. išlaidos už atliktus darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai); 5.4.2 elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas, palyginti su turto vertintojo nustatyta esama rinkos verte. Elektrinių ir technologiškai susijusių elektros įrenginių nuvertėjimas kompensuojamas nustatant pateiktuose įsigijimo dokumentuose nurodytų verčių ir turto vertintojų nustatytų rinkos verčių skirtumą vertinimo dieną; 5.4.3 sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo; 5.4.4 sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka; 5.5 jeigu pareiškėjai naudojasi kredito įstaigų suteiktais kreditais projektui plėtoti, – sumokėtos palūkanos ir kredito įstaigos nustatyti mokesčiai, susiję su kredito suteikimu ir išankstiniu sutarties nutraukimu; 5.6 elektros tinklų operatoriui atlyginami tiesioginiai nuostoliai dėl sudarytos su pareiškėju gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties neįvykdymo (nutraukimo). Informaciją apie nuostolių dydį, vadovaudamasis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos paklausimu, tinklo operatorius pateikia per 3 darbo dienas; 5.7. Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Remdamasi Aprašo 20 punktu Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą. Komisija motyvuotą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo priima per vieną mėnesį nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos (Aprašo 21 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013-08-29 pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (reg. Nr. 15R-1782), kuriuo prašė atlyginti šias patirtas išlaidas: išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu - 2000 Lt; sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą - 100,00 Lt; sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo - 32 000 Lt.
Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 p., 2014 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 17R-3316 nusprendė iš dalies kompensuoti D. V. patirtas išlaidas - 2 000 Lt.
Pareiškėjas Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3316 apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 3R-113(AG-86/02-2014) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikinimo Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 17R-3316 dalį, kuria nuspręsta nekompensuoti 32 000 Lt išlaidų bei Komisiją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-08-29 prašymą (reg. Nr. 15R-1782).
Komisija, 2014 m. gegužės 26 d. vykusiame posėdyje pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2013-08-29 prašymą (reg. Nr. 15R-1782) bei 2014-04-29 raštu (reg. Nr. 15R-5397) papildomai pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus.
Komisija 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 17R-4106 priėmė sprendimą nekompensuoti D. V. dalies išlaidų, t. y. 32 000 Lt.
Pareiškėjas Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri priėmė ginčijamą 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-273(AG-229/05-2014): panaikino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 bei įpareigojo Komisija iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dalyje dėl išlaidų (sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo) kompensavimo, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkanti sprendimą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija konstatavo, kad Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 17R-4106 yra nepagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl naikintinas.
Pareiškėjas 32 000 Lt išlaidų (sumokėtas ir negražintas avansas) patyrimą grindė: 2013 m. sausio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 130104/1DV (toliau - Sutartis), pasirašyta tarp pareiškėjo (pirkėjas) ir A. B. (pardavėjas); 2013 m. sausio 4 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 13/1; 2013 m. gegužės 6 d. A. B. atsakymu pareiškėjui; 2013 gegužės 6 d. A. B. išrašyta sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjo pateikto 2013 m. gegužės 6 d. A. B. atsakymo, matyti, kad A. B. informuoja pareiškėją apie Sutarties nutraukimą bei praneša, kad avansas, remiantis Sutarties 18 punktu, nebus grąžintas.
Sutarties 18 punkte numatyta, kad pardavėjui nutraukus Sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, kaip numatyta Sutarties 3.2 punkte, avansiniai pirkėjo mokėjimai nėra grąžinami.
Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad pirkėjui dėl savo kaltės vėluojant pateikti dokumentus ar vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus pardavėjui ilgiau nei 60 darbo dienų, pardavėjas turi teisę sutartį nutraukti.
Įvertinus Sutarties 3.2 ir 18 punktų nuostatas, matyti, kad šių punktų pagrindu pardavėjas turi teisę pirkėjui avanso negrąžinti tik tuo atveju, kai pirkėjas dėl savo kaltės ilgiau kaip 60 darbo dienų vėluoja vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Komisija nusprendė, kad pareiškėjo Komisijai pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kokių įsipareigojimų, kiek laiko ir dėl kokių priežasčių jis pagal Sutartį nevykdė, todėl 2013 m. gegužės 6 d. A. B. atsakymas pareiškėjui negali būti vertinamas kaip besąlygiškai pagrindžiantis 32 000 Lt sumokėto avanso negrąžinimą.
Sutarties 24 punkte, numatyta, kad visi su šia Sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybomis, o nesusitarus ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš pareiškėjo Komisijai pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. atsisakė pareiškėjui grąžinti avansą, tačiau nenurodė konkrečių pareiškėjo veiksmų ar kitų aplinkybių, sąlygojusių tokį pastarojo sprendimą, todėl, atsakovės manymu, šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas nepagrįstai nesiėmė jokių veiksmų, kad ginčas dėl avanso grąžinimo būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė teigia, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 3R-273(AG-229/05-2014) neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad sutarties nutraukimo pareiškėjas nepateikė, pateikė tik pranešimą, kad nuo 2013-04-29 sutartis nutraukiama, kad nuo sutarties nutraukimo (2013-04-29) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2013 m. birželio 1 d.) 1 mėnuo, todėl didžioji dalis darbų turėtų būti atlikti. Atsakovė taip pat teigia, kad nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet, kai įsitikina, kad pareiškėjams sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skųsdamas Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 17R-4106 ir prašydamas panaikinti šį sprendimą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl 32 000 Lt dydžio nekompensuotinomis pripažintos išlaidos, turėtų būti kompensuotos.
Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų visumą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis, 2013-02-01 įsigaliojus įstatymui (kas sąlygojo jo apsisprendimą nutraukti 2013-01-04 saulės elektrinės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėjo protingai intensyvias pastangas, siekiant susigrąžinti sumokėtą 32 000 Lt dydžio avansą ar bent jo dalį, todėl 32 000 Lt dydžio išlaidas teisėtai pripažino nekompensuotinomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pritaria Komisijos išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas, sumokėjęs didelės vertės avansą, jokių paslaugų už jį neįgijo, tačiau laisva valia sutiko šią sumą palikti pardavėjui ir nesiekė bent dalies jo susigrąžinti. Taigi lieka neaiški panaudotų lėšų suma ir likusi nepanaudotų lėšų suma, kuri galėtų būti pripažįstama avansiniu mokėjimu.
Vertinant pareiškėjo pateiktų dokumentų bei paaiškinimų turinį, matyti, kad juose nenurodyta, kokioms konkrečioms pardavėjo patirtoms išlaidoms, susidariusioms sutarties vykdymo metu, padengti buvo skirta sumokėto avansinio mokėjimo suma. Minėti dokumentai taip pat nepatvirtina, kad pardavėjas sutarties vykdymo metu patyrė realius nuostolius, tiesiogiai susijusius su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtojimui. Be to, bylos medžiaga nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas realiai siekė susigrąžinti pagal sutartį sumokėtą avansinį mokėjimą. Taigi yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas nesielgė taip, kaip būtų elgusis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjusis, kad šios išlaidos pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus ir įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Komisijai nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jo prašyme nurodytas išlaidas, susijusias su sumokėtu ir negrąžintu avansiniu mokėjimu pagal sutartį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, ištyrusi pareiškėjo Komisijai ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiškėjo prašyme nurodytų 32 000 Lt išlaidų, tokį sprendimą argumentuodama tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų patirtų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų ir pastangų ar kokių nors atliktų veiksmų, patvirtinančių siekį susigrąžinti avansinius mokėjimus iš kitos sutarties šalies. Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama ginčijamą 2014 m. birželio 9 d. sprendimą nepažeidė teisės aktų nuostatų.
Visa tai suponuoja išvadą, kad 2014 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 17R-4106 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti sprendimą bei įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nebuvo pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovės skundas tenkintinas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 3R-273(AG-229/05-2014) naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-273(AG-229/05-2014) ir pareiškėjo D. V. skundą dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 17R-4106 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.