Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-323-919/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-19
Bylos Nr.
1S-323-919/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-323-919/2024Proceso Nr. 1-01-1-05767-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. gynėjos advokatės D. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – jo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (3 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta V. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant ,,OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones ši rizika gali būti mažinama). Komisija pažymėjo, kad vis dar išskiriamas nemažas skaičius nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra pažeidęs laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarką, nedalyvavo jokiose pozityvaus užimtumo veiklose bei užsiėmimuose orientuotuose į alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, nevykdo finansinių įsipareigojimų. Komisijos vertinimu, dėl šių aplinkybių nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis V. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. liepos 10 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo V. M. gynėja advokatė D. N. skundu prašo: 1) Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą panaikinti ir V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; 2) išreikalauti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – jo kalėjimo papildomą medžiagą, susijusią su V. M. dalyvavimu užimtumo programose, darbo funkcijų atlikimu.

5.1. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas atsisakydamas V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, kurie išimtinai susiję tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarytam vidaus tvarkos pažeidimui už kurį drausminė nuobauda nebuvo skirta.

5.2. Skunde nurodoma, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas atsisakydamas V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akcentavo, jog nuteistasis V. M. nedalyvavo jokiose pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistojo gynėja pažymi, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės, kadangi nuteistasis laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 19 d. dalyvavo užimtumo „Elgesys, pokytis, pasikeitimai (EPP)“ programoje yra pilnai išklausęs visą kursą bei nuteistajam buvo išduotas tai patvirtinantis sertifikatas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis savo skunde apylinkės teismui akcentavo, kad jis iš tiesų dalyvavo atitinkamoje užimtumo programoje bei yra pilnai išklausęs visą kursą bei prašė šiuos duomenis iš įkalinimo įstaigos administracijos išreikalauti papildomai. Nepaisant šių aplinkybių, skundžiamoje nutartyje, atmetant šiuos nuteistojo skundo teiginius nurodoma, kad tai tik nuteistojo nuomone grįsti argumentai, todėl teismas su jais nesutinkantis. Nuteistojo gynėjos nuomone, tokia klaida įsivėlė, kadangi skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu kursai dar nebuvo baigti (baigėsi 2024 m. birželio 19 d., kai tuo tarpu, Komisija nutarimą priėmė 2024 m. gegužės 31 d.). Todėl, pasitvirtinus šiai informacijai, šių aplinkybių kontekste, tai įgalintų visiškai kitaip vertinti tiek nuteistojo elgesį, tiek ir jo akivaizdų siekį taisytis.

5.3. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką vieną kartą nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir padarytas pažeidimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistojo gynėja pažymi, kad už šį pažeidimą nuteistajam net nebuvo skirta nuobauda. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pat bausmės pradžios pasiprašė ir sutiko atlikti jam pavestas funkcijas pataisos įstaigos ligoninėje. Šioje įstaigoje tiek personalui, tiek pacientams, tiek ir administracijos pavestas funkcijas atliekantiems nuteistiesiems apskritai buvo draudžiama rūkyti. Tuo tarpu, išeiti (pasišalinti iš pavestos darbo vietos) nuteistasis visą dieną neturi jokių objektyvių galimybių. Būtent dėl to, kad bausmės pradžioje šioje gydymosi įstaigoje buvo užtiktas pasislėpęs berūkantis, ir buvo konstatuotas pažeidimas. Nuteistojo gynėjos nuomone, įvertinus realiai susiklosčiusią situaciją bei jos priežastis, tyčios sąmoningai pažeisti vidaus taisykles nebuvimą, nuteistajam ir nebuvo paskirta jokio nuobauda.

5.4. Skunde nurodoma, kad kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis išreiškė teigimą požiūrį į darbinę veiklą ir atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą bei kreipėsi dėl darbo ir nuo 2024 m. sausio 2 d. buvo įdarbintas į gydomojo korpuso tvarkinio pareigas, kuriose dirba iki šiol. Nuteistojo gynėjos teigimu, vien ši aplinkybė, t. y. pasisiūlymas dirbti kalėjimo administracijoje bei vykdyti pavestas funkcijas akivaizdžiai parodo ne tik nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą, tačiau ir ne formalų, o realų ignoravimą bei nesilaikymą kalėjimo subkultūros (nedirbti įkalinimo įstaigos administracijoje), o taip pat realią pažangą keičiant požiūrį ir mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.5. Skunde nurodoma, kad paskatinimų (ne)buvimas turėtų būti vertinamas ne formaliu požiūriu, t. y. kiek paskatinimų nuteistasis gavo, o būtent kur, kokias funkcijas ir kaip nuteistasis atlikinėjo. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis sutiko savanoriškai atlikinėti sunkų kasdieną reikalaujantį didelių fizinių krūvių darbą (maisto nuteistiesiems išnešiojimą). Dėl šių atliekamų funkcijų, patiriamo nuolatinio fizinio krūvio, anksčiau turėta paties trauma atsinaujino ir paūmėjo. Nuteistasis buvo dėl šios situacijos raštu išreiškęs Kalėjimo administracijai priekaištus, t. y. kad jam, nepaisant jo fizinės būklės, apie kurią administracijai buvo puikiai žinoma, pavedamas atlikti sunkus fizinis darbas, kuris tiesiogiai žaloja jo sveikatą, dėl kurios jam reikalinga skubi operacija. Be to, nuteistasis, skųsdamas administracijos tokį jo atžvilgiu elgesį, administracijos veiksmus buvo apskundęs administraciniam teismui. Šiuo metu paaiškėjus, jog trauma ne tik paūmėjo, tačiau ir dėl patiriamo fizinio krūvio atsirado naujų susijusių sveikatos pakitimų, šiuo metu iškilo būtinybė kuo skubiau atlikti operaciją, po kurios bus reikalingas pooperacinis gydymas. Tai patvirtinantys dokumentai teikiami kartu su šiuo skundu. Taigi, šiuo metu susidaro tokia situacija, kai dėl „savo uolumo“ t. y. nepaisant sveikatos būklės bei skausmų, nuteistasis susižalojo savo sveikatą taip, kad toliau atlikinti jam pavestų funkcijų (nešioti maistą) nebeturės objektyvių galimybių. Dėl ko gali būti bus atleistas iš darbinės veiklos bei ateityje bus traktuojama, kad nėra linkęs taisytis „nes nedirba“.

5.6. Skunde nurodoma, kad be aukščiau minėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad nuteistasis iš esmės pripažino savo kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl ko, teismui tai įvertinus, jam buvo paskirta mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Ir nors nuteistojo darbo patirtis iš tiesų nėra itin didelė, tačiau ji buvo įgyta būtent pastaruoju laikotarpiu, t. y. prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis, prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo įsteigęs savo bendrovę (atlikinėjo įvarius statybos darbus). Šiuo metu nutrūkus įmonės veiklai, nuteistasis susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, civiliniams ieškovams atlyginti priteistų ieškinių neturi objektyvių galimybių. Nuteistojo gynėjos nuomone, tai taip pat galėtų būti vienas iš argumentų tenkinti nuteistojo skundą, tokiu būdu sudarant nuteistajam galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius. Be to, skirtingai nei nurodoma išvadoje, nei inkriminuotos nusikalstamos veikos, nei nuteistojo elgesys apskritai niekaip nebuvo susijusios su alkoholio vartojimu ir/ar piktnaudžiavimu juo. Tuo tarpu formalūs apibūdinimai, kaip „nusikalstamo elgesio pateisinimas, neigiamos nuostatos priežiūros ar apribojimų atžvilgiu, stokojimas motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį“ akivaizdžiai prieštarauja aukščiau aptartai faktinei situacijai, t. y. tiek pripažinimas savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, pasiprašymas dirbti įkalinimo įstaigos administracijoje bei uolus darbas, nepaisant patiriamo skausmo, vykdant administracijos pavedamas funkcijas. Nuteistojo gynėjos nuomone, visos šios objektyvios aplinkybės šiuos deklaratyvius teiginius akivaizdžiai paneigia.

5.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiais argumentais, kurie pacituoti aukščiau skundžiamoje teismo nutartyje, Komisija priimdama skundžiamą nutarimą nesirėmė ir tokių formuluočių nenaudojo. Taigi, šiuo atveju nei nuteistasis, nei jo gynėja neturi galimybės susipažinti su Komisijos nutarime nenurodytais, tačiau apylinkės teismo nutartyje akcentuojamais duomenimis ir dėl jų pasisakyti. Tačiau, nuteistojo gynėja pažymi, kad šiuos argumentus iš esmės paneigia ir pačios Komisijos nutarime padarytos išvados, kaip pavyzdžiui, kad „nuteistasis deklaruoja kriminalines subkultūros nuostatas netoleruojantį požiūrį“, „nevengia prisitaikyti prie vyraujančių elgesio normų ir jomis vadovautis“, „asmuo suvokia, kad norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių“ ir kt. Taip pat pripažįstama, kad „nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi“, tačiau nepakankamą atsakingą požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės ir elgesio normas, Komisijos vertinimu, byloja įvykdytas nusikaltimas.

5.8. Skunde nurodoma, jog būtent asmens elgesio, vertybinio požiūrio pasikeitimai ir turėtų būti lemiantys, vertinant galimybę paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Gynėjos teigimu, vadovaujantis Komisijos argumentu „nepakankamai atsakingą požiūrį patvirtina įvykdytas nusikaltimas“ reiškia tai, kad neatsakingas požiūris (nes ši situacija yra nusikaltimo padarymo faktas nepasikeis niekada) galės būti traktuojama kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti visą likusį bausmės atlikimo laikotarpį. Be to, nepakankamai atsakingas požiūris yra siejamas ne su dabartiniu nuteistojo elgesiu, o su jo elgesiu nusikaltimo padarymo metu. Skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę, ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

6. Nuteistojo gynėja aukštesniajam teismui pateikė prašymą prijungti papildomus dokumentus – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 19 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie individualios programos, skirtos nusikalstamo elgesio korekcijai, sėkmingą baigimą. Prašyme papildomai atkreipiamas dėmesys, kad šie duomenys turėjo būti pateikti ir Komisijai, prieš šiai priimant skundžiamą nutarimą. Tačiau, šie duomenys ne tik nebuvo pateikti, tačiau ir nuslėpti, ko pasėkoje tiek Komisija, tiek ir skundą nagrinėjantis apylinkės teismas padarė tikrovei prieštaraujančias išvadas. Pažymima, kad šiuo atveju nuteistasis ne tik dalyvavo atitinkamose individualiose programose, tačiau ir šią konkrečią programą, skirtą nusikalstamo elgesio korekcijai, sėkmingai baigė. Todėl, gynėjos teigimu, ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia ir kitus skundžiamos teismo nutarties argumentus apie tai, kad nuteistasis nekoreguoja savo nusikalstamo elgesio išimtinai teigiamai. Papildomai pateiktame prašyme, nurodyta, jog yra tikslinga užklausti įkalinimo įstaigos administraciją, dėl kokios priežasties ši nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti informacija, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis nuo skundą nagrinėjančio teismo buvo nuslėpta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. gynėjos advokatės D. N. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjus nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėja, nėra jokio pagrindo.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. M. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas. Jis yra sutikęs su intensyvios priežiūros taikymu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais anksčiau nei numatyta BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų V. M. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertinto teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybių bei išimtinai vertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dydį, kriminogeninius veiksnius susijusius su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei padarytą vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį nuobauda nebuvo skirta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Be to, teismas įvertino ne tik V. M. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu.

12. Įvertinus V. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu išreiškė teigiamą požiūrį į darbinę veiklą (atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą bei kreipėsi dėl darbo ir nuo 2024 m. sausio 2 d. buvo įdarbintas į gydomojo korpuso tvarkinio pareigas, kuriose dirba iki šiol). Nuteistojo gynėja skundą nagrinėjančiam teismui pateikė Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 19 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad V. M. nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. birželio 19 d. dalyvavo programoje “Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas” apie individualios programos, skirtos nusikalstamo elgesio korekcijai, sėkmingą baigimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 17 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. M. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2024 m. sausio 26 d. metu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimų metu vis tik išliko vidutinė, akivaizdžių rizikos pokyčių neužfiksuota – rizikos mažėjimas užfiksuotas tik vertinant nuteistojo darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, kitos kriminogeninės sritys išliko nepakitusios. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

14. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į V. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju V. M. atlieka jau ne pirmą laisvės atėmimo bausmę už trijų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, susijusių su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, įvykdė plėšimus. Be to, kaip matyti, 2009 m. birželio 19 d. nutartimi jam buvo panaikintas taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio ir smurtinio pobūdžio, kas Socialinio tyrimo išvadoje įvardijama kaip nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. vis dar nustatoma net 19 dinaminių kriminogeninių veiksnių – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirti; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų bei 7 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Nenustatyta nei vieno apsauginio veiksnio. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo gynėjos skundo argumentai, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tokiais argumentais, kuriais Komisija priimdama skundžiamą nutarimą nesirėmė yra atmestini kaip nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas vertina byloje esančių duomenų visumą, tame tarpe ir nuteistąjį charakterizuojančius kriminogeninius veiksnius, kurie atsispindi Socialinio tyrimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju būtent šie kriminogeniniai veiksniai (pateikti Socialinio tyrimo išvadoje) buvo aptarti skundžiamoje nutartyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo V. M. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

17. Abejonių tinkamu V. M. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, aukštesnės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis yra oficialiai dirbęs, bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą. Tačiau, byloje yra gauti antstolio vykdomieji raštai dėl skolos apmokėjimo, kuriuose nurodyta, jog nuteistasis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 9 442, 95 eurų sumą, šiuo metu išieškota 410 eurų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

18. Priešingai nei teigiama skunde, pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Kaip matyti, V. M. ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė vieną vidaus tvarkos pažeidimą, už kurį nebuvo skirta nuobauda. Ir nors nuteistojo gynėjos skunde teigiama, jog bausmės atlikimo metu padarytas vidaus tvarkos pažeidimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė vis tik nuteistąjį charakterizuoją neigiamai.

19. Atmetant nuteistojo gynėjos skundą, pažymėtina, kad tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas vertina nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, esančius nuteistojo asmens byloje bei Socialinio tyrimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, Socialinio tyrimo išvados priėmimo metu, t. y. 2024 m. gegužės 17 d. nuteistasis dar nebuvo baigęs programos “Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas”. Taigi, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nevertino, nes kaip minėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo/netaikymo, vertinamos aplinkybės esančios nuteistojo asmens byloje bei Socialinio tyrimo išvadoje, jos priėmimo metu. Kaip matyti, papildomai pateiktame nuteistojo gynėjos prašyme nurodyta, jog yra tikslinga užklausti įkalinimo įstaigos administraciją, dėl kokios priežasties ši nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti informacija nebuvo pateikta. Šis prašymas atmestas skundą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija. Papildomai pažymima kad tokio prašymo tenkinimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, kadangi kaip nurodyta aukščiau Socialinio tyrimo išvados priėmimo metu nuteistasis nebuvo baigęs programos “Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas”, todėl ši teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė negalėjo būti vertinama.

20. Atmetant nuteistojo gynėjos skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad V. M. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam V. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

22. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjos advokatės D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis