- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 1-25-455/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00638-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- D. S. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- K.B.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
Įžanginė dalis
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Eugenijui Karosui, nukentėjusiajam D. S.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K.B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas:
1. 2005-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.,
2. 2006-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str.1 d. laisvės atėmimu 8 mėn., šią bausmę subendrinus su 2005-05-17 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m.3 mėn. laisvės atėmimo;
3. 2009-02-11 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo;
4. 2009-04-23 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, subendrinus šią bausmę su 2009-02-11 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė-2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. 2007-10-14 apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), J. T. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia buteliu smogė nukentėjusiajam D. S. vieną kartą į galvą bei kumščiu smogė vieną kartą į veidą, padarydamas D. S. kraujosruvą kairės akies vokuose, dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą ir susitelkimą virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir kairiųjų galūnių pareze, ir taip dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos dangalo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. S. sveikatą.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. spalio 14 d. kartu su savo broliu G. B. automobiliu atvyko pas J. T., nes norėjo jam atiduoti 5 Lt skolą. Jis užėjo į vidų, o brolis liko automobilyje, pinigus padėjo ant stalo. D. S. tuo metu sėdėjo prie lango. D. S. ir J. T. buvo neblaivūs Tarp jo, nukentėjusiojo ir J. T. kilo konfliktas, nes nukentėjusysis ir T. buvo agresyviai nusiteikę jo atžvilgiu, visaip keikė. Išgirdęs triukšmą, užėjo į vidų ir G. B.Tada D. S. puolė jo brolį G. B. ir tada pastarasis sudavė nukentėjusiajam ranka į kairę akį. Tada jie norėjo išeiti, tačiau J. T. užstojo duris, jie su juo apsistumdė. Kai su broliu išėjo į lauką, J. T. išlėkė į kiemą su kirviu. Jis ir brolis su D. S. pykstasi seniai.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis D. S. parodė, kad 2007 m. spalio 14 d. apie 18 val. jam būnant pas J. T. namuose, užėjo kaltinamasis, kuris ant stalo padėjo pinigus ir po to nieko nesakęs, paėmęs butelį nuo stalo trenkė juo jam į galvą, vėliau kumščiu sudavė į akį. Tada J. T. norėjo išstumti iš kaltinamąjį, kilo triukšmas. Užėjęs į vidų G. B. jam kumščiu sudavė į kairę akį. J. T. abu brolius išvijo iš namų. Vėliau praėjus savaitei jam pasidarė blogai su sveikata ir jis atsigulė į ligoninę. Pirminiuose parodymuose parodė, kad į akį sudavė G. B., nes buvo apklausinėjamas ligoninėje ir neviską tiksliai galėjo atsiminti.
Liudytojas J. T. parodė, kad 2007 m. spalio 14 d. pas jį į namus buvo užėjęs D. S.. Apie 18 val. atvažiavo B. Į vidų užėjo K. B., kuris atnešė skolą ir ant stalo padėjo 10 Lt. K. B. pradėjo šaukti ant D. S. ir paėmęs nuo stalo tuščią butelį juo smogė D. S. į dešinę galvos pusę. Tuo metu jis pasilenkė paimti kirvuką ir nematė ar K. B. dar kartą sudavė D. S.. Kai jis norėjo išvyti kaltinamąjį, kai, matyt, išgirdęs triukšmą, į vidų užėjo G. B.. Jis su kirviu B. išvijo iš namų. Kai buvo atpažinimas jis buvo susijaudinęs ir todėl neatskyrė, kuris B. sudavė, nes jie yra dvyniai. Tačiau kategoriškai tvirtina, kad buteliu į galvą sudavė tas B., kuris atnešė ir padėjo pinigus.
Liudytojas G. B. parodė, kad 2007-10-14 jis su broliu atvažiavo pas pažįstamą J. T., kuriam K. B. norėjo grąžinti skolą. K. B. įėjus į namo vidų, jis laukė kieme. Išgirdęs triukšmą, įėjo į vidų ir pamatė, kad J. T. stumdosi su K. B. Tada paėmęs kirvį J. T. pradėjo juo mosikuoti, o D. S., kuris tuo metu sėdėjo ant suolo, paėmė peilį ir pagrasino, kad durs. Tada jis sudavė D. S. į kairę akį. K. B. D. S. nemušė.
Liudytojas A. J. parodė, kad jis yra girdėjęs kaip prie kaimo parduotuvės jaunimas kalbėjo, kad D. S. kas nori, tas muša. Tai buvo ar po įvykio, ar prieš jį - nežino.
Teismo medicinos ekspertas R. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti buvo padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku. Klinikinių požymių pasirodymas priklauso nuo to, ar po galvos dangalais buvo pažeista arterija ar vena. Jei arterija - klinikiniai požymiai atsiranda greičiau. Šiuo atveju pagal medicininius duomenis buvo pažeista arterija ties lūžio linija. Po smegenų sukrėtimo klinikiniai požymiai iš karto atsiranda, kai smegenis maitinantys „siūlai“ iš karto nutrūksta. Jei būna sužalotas smegenų maitinimas, tie “siūlai“ tik įtrūksta, tada kraujavimas vyksta lėtai, užkrešėjus, gali visai nekraujuoti. Kosėjant ar pasilenkus, kraujavimas gali atsinaujinti. Šiuo atveju buvo kaukolės sužalojimas. Ar būtų buvęs ligoninėje, ar namuose, vis tiek tas kraujavimas būtų buvęs. Jei nukentėjusysis būtų nesikreipęs į gydytojus, po kelių dienų jis būtų miręs. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytą dieną. Ši išvada buvo padaryta remiantis medicinine dokumentacija ir rekomendacijų knyga apie galvos smegenų sužalojimų marfologinių išraiškų įvertinimą teisės medicinos praktikoje, paruošta dr. A. Z., prof. A. G., patvirtinta TMC Direktorato posėdyje 1994-11-03.
Iš 2007-12-21 specialisto išvados Nr. G 501/07(14) matyti, kad nukentėjusiajam D. S. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas ir susitelkimas virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir kairiųjų galūnių pareze. D. S. dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvadoje minimų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis medikams nurodė, kad 2007-10-14 buvo sumuštas buteliu per galvą (t. 1., b. l. 18-20).
Iš 2008-02-05 specialisto išvados Nr. G 57/08(14) matyti, kad nukentėjusiajam D. S. kraujo išsiliejimas ir susitelkimas virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo įvyko dėl dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimo, t.y. dėl trauminio poveikio į galvos dešinę momeninę-smilkininę sritį (t.1., b. l. 23).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad D. S. tarp pakviestų asmenų atpažino, kuris iš jų yra G. B., kuris yra K. B. ( t. 1., b. l. 186-188 ).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. T. tarp pakviestų asmenų neatpažino, kuris iš jų yra G. B., kuris yra K. B. (t. 1., b. l. 190-192).
Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad su Kęstučiu ir G. B. pažįstamas daugiau nei dešimt metų. Iš pradžių su jais sutardavo, bet prieš penkis metus mirus jo tėvui, su B. pradėjo nebesutarti, konfliktuoti, nes šie vis prikaišiodavo, jog jo miręs tėvas jiems liko skolingas, todėl dabar jis turėtų grąžinti skolą. Blažiai ant jo pyko, o susitikus su jais, jį aprėkdavo, apstumdydavo, į mobiliojo ryšio telefoną rašydavo įžeidžiančias žinutes. 2007-10-14 apie 18 val. jam būnant pas kaimyną J. T. namuose, Pakalnių k., Leliūnų sen., Utenos r., ir sėdint kambaryje už stalo, į kambarį atėjęs K. B., ant stalo padėjo 10 litų, pasakydamas J. T., kad grąžina skolą. Tada K. B. pradėjo ant jo šaukti, kažką priekaištauti. K. B. buvo labai įsiutęs, piktas, todėl jis sėdėjo už stalo ir tylėjo, K. B. nieko neatsakydamas. P to K. B. paėmė nuo stalo tuščią 0,7 ltr. talpos butelį ir užsimojęs trenkė buteliu jam į dešinę galvos pusę, po ko dar kumščiu smogė vieną kartą jam į kairįjį antakį. J. T. pasiėmus kirvį ir liepus K. B. dingti, į namo vidų įėjo G. B., tačiau pastarąjį bei K. B. J. T. išvarė į lauką. Pažymi, kad G. B. į kambarį, kur jis sėdėjo už stalo, net nebuvo užėjęs ir jam jokių smūgių nesudavė. Kas vyko toliau lauke, pasakyti negali, nes liko namo viduje, į lauką išėjęs nebuvo. Dėl patirtų sužalojimų iš pradžių jis niekur nesikreipė, o 2007-10-20 pablogėjus sveikatai, dėl galvos sumušimo prasidėjus komplikacijoms, t.y. pradėjus tirpti kairės pusės rankai ir kojai, jis kreipėsi į Vš.Į.“Utenos apskrities ligoninė“ priėmimo skyrių, iš kur buvo išvežtas į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo atlikta galvos operacija. Dėl minėtos galvos traumos jam buvo suteiktas 2 grupės invalidumas. Gydymo išlaidų jis nepatyrė, tačiau K. B. sunkiai sutrikdžius jo sveikatą, jam padaryta moralinė žala, kurią vertina 20 000 litų (t. 1., b. l. 27, 28, 29).
Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. ) parodė, kad K. ir G. B. pažįsta daugiau nei 10 metų, su jais konfliktų neturėjo. 2007-10-14 apie 18 val. jam būnant namuose kartu su D. S., į mano kiemą atvažiavo K. ir G. B. automobilis, po ko į namo vidų įėjo K. B. Pro virtuvę įėjęs į kambarį, kur už stalo sėdėjo jis ir D. S., K. B. grąžino jam skolą, ant stalo padėdamas 10 litų. Tada K. B. pradėjo ant D. S. šaukti, kažką su juo ginčytis, po ko K. B. dešine ranka griebė nuo stalo tuščią stiklinį 0,7 ltr. talpos degtinės butelį ir smogė buteliu ant suolo sėdinčiam D. S. vieną kartą į galvą (galvos dešinę pusę). Po suduoto smūgio butelis nesudužo, D. S. sukniubo, o jis, norėdamas išvyti K. B., atsistojo nuo kėdės ir priėjęs prie kambaryje buvusios krosnies, pasilenkęs pasiėmė už krosnies padėtą kirvuką, kad juo galėtų pagąsdinti K. B.. Pamatęs tai, K. B. išėjo iš kambario į virtuvę. Jam einant K. B. iš paskos, tarpduryje susitiko tuo metu į namo vidų užėjusį ir G. B.. Vydamas į lauką, tarpduryje jis su B. apsistumdė. G. B. iš virtuvės į kambarį, kur buvo D. S., įėjęs nebuvo. Išėjus į lauką, vydamasis G. B., jis netyčia kirvuku užkliudė B. automobilį. Supykęs ant B. kirvuką metė į juos kirvuką, tačiau nepataikė. Tada G. B. pradėjo prieš jį mosikuoti medine lazda ir sudavė lazda jam keletą kartų į šoną, rankas ir jis sukniubo. Tada B. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Butelį, kuriuo K. B. smogė D. S. į galvą, kitą dieną jis išmetė. Pažymi, kad gerai matė, kaip K. B. kambaryje sėdinčiam už stalo D. S. trenkė buteliu į galvą, o kaip D. S. šis sudavė kumščiu į veidą nepastebėjo, nes tikriausia tuo metu buvo pasilenkęs pasiimti kirvuko. G. B. D. S. tikrai nemušė, nes net nebuvo įėjęs į kambarį, kur sėdėjo D. S.. Konflikto metu D. S. nebuvo pasiėmęs peilio ir juo niekam negrasino ( t. 1., b. l. 37, 38 ).
Iš 2008-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. S. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad K. B. tuščiu buteliu smogė jam, sėdinčiam ant suolo prie lango, į dešinę galvos sritį ( t. 1., b. l. 33-36 ).
Iš 2008-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas J. T. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad K. B. tuščiu buteliu smogė D. S., sėdinčiam ant suolo prie lango, į dešinę galvos sritį (t. 1., b. l. 39-43).
Kaltinamasis K. B. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Tačiau kaip matyti iš D. S., J. T. parodymų būtent kaltinamasis sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis ir liudytojas parodė, kad smūgis buvo suduotas į dešinę galvos sritį. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas dešiniųjų momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas ir susitelkimas virš galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kietojo dangalo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir kairiųjų galūnių pareze. Tiek nukentėjusysis ir liudytojas parodė, kad smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam sėdint ant suolo prie lango. Tokiu būdu tiek nukentėjusysis, liudytojas J. T. tiksliai nurodė vietą, kurioje buvo nukentėjusysis, kai jam buvo padarytas sužalojimas, galvos sritį į kurią buvo suduotas smūgis. Šiuos jų parodymus patvirtino ir teismo specialisto išvada. Tiek kaltinamasis K. B., nukentėjusysis ir liudytojas J. T. parodė, kad G. B. į vidų užėjo tik kilus triukšmui, t.y. jis negalėjo matyti, kad K. B. sudavė smūgį nukentėjusiajam, todėl jo parodymai apie tai, kad K. B. nesudavė smūgių nukentėjusiam atmestini. Liudytojas J. T. atpažinimo metu negalėjo nurodyti, kuris iš brolių yra G. B., kuris K. B.. Tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buteliu nukentėjusiajam smogė tas iš brolių dvynių, kuris atnešė pinigus. Tai, kad atnešė pinigus J. T. patvirtino pats K. B., nukentėjusysis D. S., kuris atpažinimo metu aiškiai parodė, kuris iš brolių yra K. B., kuris G. B.. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad nukentėjusysis galėjo po sužalojimo vaikščioti kelias dienas, nes tai priklausė nuo kraujavimo intensyvumo. Liudytojas A. J. kokių nors konkrečių duomenų apie tai, kad D. S. galėjo susižaloti kitur, nepateikė. Kaltinamojo aiškinimas, kad D. S. galėjo susižaloti kitur atmestinas. Kaltinamasis nurodė, kad su D. S. yra susipykęs, S. jį apkalba. Kaip matyti iš bylos medžiagos D. S. kreipėsi į medicinos įstaigą 2007-10-20, t.y. praėjus 7 dienoms po sužalojimo, kai sveikatos būklė tapo kritiška. Medicinos įstaigoje parašė pareiškimą dėl sumušimo. Tai įrodo, kad nukentėjusysis, nors ir turėjo pagrindą kreiptis į policiją dėl sumušimo, tačiau to nepadarė ir nesistengė, kad dėl kiekvieno neteisėto veiksmo kaltinamasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad santykiai su liudytoju J. T. yra normalūs. Kitų duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo J. T. parodymais, nėra. Aukščiau aptarti įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tokiu būdu šiais įrodymais pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - sunkų sveikatos sutrikdymą. Aptartos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė staiga susiformavusia tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis vieną kartą tuščiu buteliu sudavė nukentėjusiajam į galvą. Tai rodo, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nenumatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to nenorėjo ir to nesiekė. Tačiau suduodamas smūgį buteliu į galvos sritį, jis suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes ( BK 15 str. 3 d.). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 135 str. 1 d.
Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę K. B. atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą netiesiogine staiga susiformavusia tyčia, kas rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimą padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka: 2007-12-03 pagal LR ATPK 186 str. 350 Lt pinigine bauda, 2008-03-07 pagal LR ATPK 174 str. 100 Lt pinigine bauda, 2008-03-14 pagal LR ATPK 178 str. 40 Lt pinigine bauda ( t. 1., b. l. 71 ), charakterizuojamas neigiamai ( t. 1., b. l. 77 ), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, tačiau nuo 1986-05-20 lankosi Utenos psichikos sveikatos centre, diagnozė-lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, žalingas alkoholio vartojimas ( t. 1., b. l. 72 ), K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtine psichikos liga nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo, patologinio girtumo, fiziologinio afekto būsenoje-galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. B. individualios psichologinės savybės netrukdo jam adekvačiai reaguoti į kitų asmenų veiksmus jo atžvilgiu, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Nukentėjusysis pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis kentė fizinį skausmą, jam buvo atliekama galvos operacija, jis neteko dalies darbingumo. Kaltinamasis jį sužalojo tyčia. Tai yra aplinkybės, dėl kurių ieškinys tenkintinas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiajam dėl šio padaryto sužalojimo ateityje būtinos chirurginės intervencijos, specialios procedūros, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra bedarbis, neturi nekilnojamojo turto), daro išvadą, kad priteistinos sumos dydis mažintinas ( CK 6.283 str. 1 d. ).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti ketverius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę su 2009-04-23 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - penkerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 29 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo, suėmimo ir iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį terminą nuo 2008-04-22 iki 2008-06-20, nuo 2008-02-11 iki 2009-04-22 nuo 2009-04-23 iki 2009-09-28.
K. B. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą ir teismo salėje suimti.
Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš K. B. dešimt tūkstančių (10000 ) litų neturtinės žalos atlyginimo D. S. naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.