Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovui A. Ž., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovei A. L., jos atstovui advokatui Viktorui Gecui, trečiajam asmeniui A. N., apeliacine žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo A. Ž., A. L. ir A. L. apeliacinius skundus dėl 2008-09-30 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams A. L. ir A. L., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) dėl valdymo gynimo ir trukdymų pašalinimo bei A. L. ir A. L. priešieškinį A. Ž., tretieji asmenys A. N. ir notarė J. D., dėl valdymo gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo A. N. (buvęs gyvenamojo namo bendraturtis) ieškovo reikalavimus palaiko, pirmosios instancijos tesime turėjo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, pateikė įrodymus, kad 2008-09-04 pirko kurą (benziną) už 112,99 Lt (t. 2, b. l. 141–142, 143, 159).

A. L. ir A. L. priešieškinį teismas tenkino iš dalies, nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogės patalpos, esančios virš mansardos, ir laiptai į jas priklauso naudotis bendrai A. Ž., A. L. ir A. L.. Kitus reikalavimus atmetė, priteisė iš A. L. ir A. L. bylinėjimosi išlaidas po 830,50 Lt iš kiekvieno A. Ž. ir po 213 Lt iš kiekvieno A. N.. Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: A. Ž. nuosavybės teise priklauso 16/100 dalių; A. L. – 20/100; A. L. – 64/100. Dėl naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos nustatė, kad naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarka pirmą kartą buvo nustatyta bendraturčių Erentrautų 1985-03-29 notarine sutartimi, įregistruota NTR. Pagal šią sutartį nusistatė naudojimosi patalpomis tvarką: G. E. – 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8; J. E. – 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 ir 2-5, todėl padarė išvadą, kad pastogės (palėpės) patalpos virš mansardos patalpų liko bendraturčių Erentrautų bendram naudojimui. Vėliau keitėsi patalpų inventorizaciniai duomenys ir savininkai: 1988-03-18 pirkimo–pardavimo sutartimi turto paveldėtojai D. L. ir K. E. 20/100 dalių gyvenamojo namo pardavė P. K., kurio naudojimuisi teko patalpos mansardoje 2-4, 2-6, 2-5, visa palėpė, esanti šalia kambario 2-6 ir 2-2 su atskiru įėjimu į ją iš koridoriaus 2-2. 1999-07-21 mainų sutartimi A. N. iš K. E. įsigijo 16/100 dalių gyvenamojo namo ir jo naudojimuisi teko namo dalis pagal 1985-03-29 ir 1988-03-18 sutartis, o konkrečiai – kambarys 2-3, palėpė prie šio kambario ir sandėliukas iš vakarų pusės, tai yra patalpos, kuriomis naudojosi ir buvę bendraturčiai (CK 6.193 str.). Teismas padarė išvadą, kad A. N. ir A. Ž. 2007-08-03 mainų sutartyje negalėjo būti nurodytos patalpos, esančios virš mansardos patalpų. Dėl šių patalpų skyrimo A. N. bendraturčiai nebuvo susitarę (CK 4.75 str.). Teismas netenkino priešieškinio dalies dėl kitų gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos, nes naudojimas yra nustatytas jau paminėtose sutartyse. Teismas pažymėjo, kad bendraturčiai neturi teisės trukdyti naudotis bendro naudojimo patalpomis, laiptais ir įėjimu. Atlikęs patalpų apžiūrą teismas nustatė, kad pastogės patalpose atsakovai laiko daiktus be ieškovo sutikimo.

Byla 2009-04-16 buvo sustabdyta, kol įsiteisės procesinis sprendimas Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-47-668/2009 pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovams A. N. ir A. Ž., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui notarei J. D. dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-28 įsakymo Nr. 13.6-1272 ir 2007-08-03 mainų sutarties dalies panaikinimo (t. 3, b. l. 58–59). 2010-09-20 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas (t. 3, b. l. 90). Byla 2011-01-20 buvo sustabdyta, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1965-524/2009, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės Verutės D. Č. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal 1999-07-21 mainų sutartį, nuosavybės teisių į 16/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių pripažinimo; 2007-08-03 A. Ž. ir A. N. 16/100 namo dalių mainų sutarties pripažinimo niekine; dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal 2007-01-25 žemės sklypo dalies valstybės ir A. Ž. pirkimo–pardavimo sutartį, procesinis sprendimas ieškinį atmesti įsiteisėjo 2011-09-20 (t. 3, b. l. 134).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų A. L. ir A. L. apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, nes visi reikalavimai buvo išspręsti, sprendimas motyvuotas.

Atsakovų apeliaciniame skunde minimas procesinių normų pažeidimas – kad šaukimuose nebuvo pažymėta, į kokį posėdį buvo kviečiami – nepagrįstas, nes neįrodytas: pažymose dėl teismo šaukimų įteikimo nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, laikas, bylos numeris, kaip ir numatyta CPK 133 str. 1 d., be to, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tam jie turi domėtis bylos eiga, susipažinti su bylos medžiaga ir pan. (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 1 d.). Taip pat nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismo sprendimas neaiškus, nes rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokie priešieškinio reikalavimai atmesti. Iš rezoliucinės dalies aišku, kad vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, o visi kiti atmesti (CPK 265 str. 2 d., 270 str. 5 d. 1 p.).

Kitas atsakovų apeliacinio skundo motyvas – teismas be pagrindo ir be motyvų du kartus atsisakė priimti patikslintą priešieškinį. Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teisme iki 2008-01-16 buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos pagal ieškovo reikalavimus atsakovams, kiekvienoje iš jų buvo skirtas parengiamasis tesimo posėdis, o bylas sujungus buvo skirtas dar vienas parengiamasis teismo posėdis, po kurio atsakovai pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 59, 64–66, t. 2, b. l. 56–57, 63, 75–76, 85–89). Teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties, tačiau šis procesinis pažeidimas nėra esminis, be to, teismas neužkirto kelio atsakovams pateikti dar vieną priešieškinį (patikslintą) nepaisant CPK 143 str. 1 d. reikalavimų (t. 2, b. l. 122–123, 125–130). Kolegija sutinka su atsakovų argumentais, kad teismo nutartis atsisakyti priimti dar kitus priešieškinius (patikslintus) nemotyvuota ir buvo pažeistos priešieškinio priėmimo taisyklės (t. 2, b. l. 153–155, 161–162, CPK 143 str. 3 d.), tačiau pažeidimas nėra esminis ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes priešieškinis buvo pateiktas bylą nagrinėjant teismo posėdyje, iš įrašo protokole nustatyta, kad jame nebuvo naujų reikalavimų, kiti dalyvaujantys asmenys prieštaravo, todėl priimti priešieškinį nebuvo pagrindo ir nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama, tai neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, t. y. atsakovų teisei pateikti reikalavimus kitoje byloje.

Atsakovų apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas be pagrindo išskyrė ieškinio reikalavimą į atskirą bylą atmestinas, nes teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, kai pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bei trukdymų pašalinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo.

Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką nustato bendraturčiai tarpusavio susitarimu, o jeigu toks susitarimas notariškai patvirtintas ir yra įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.).

Šalys – gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, byloje įrodyta, kad ieškovui priklauso 16/100 dalių statinių ir 328/726 dalys 0,0726 ha žemės sklypo pagal 2007-08-03 mainų sutartį (likusi žemės sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai), atsakovei A. L. – 20/100 dalių pagal 2005-10-21 dovanojimo sutartį, atsakovui A. L. – 64/100 dalys pagal 1999-07-26 pirkimo–pardavimo sutartį.

Kolegija pažymi, kad 2007-08-03 mainų sutartimi nustatyta, kad ieškovas pagal sutartį, patvirtintą 1985-03-29 ir 1988-03-18, naudosis 16/100 dalių gyvenamojo namo mansardoje esančia 16/100 gyvenamojo namo dalimi, t. y. kambariu 2-3 (12,63 kv. m), palėpe prie šio kambario ir sandėliuku iš vakarų pusės ir visomis palėpėmis ir pastogėmis, esančiomis mansardoje virš patalpų, žymimų indeksais 2-1 (3,51 kv. m), 2-2 (3,63 kv. m), 2-3 (12,63 kv. m), 2-4 (9,15 kv. m), 2-5 (5,19 kv. m), 2-6 (7,29 kv. m). Koridoriais, žymimais indeksu 2-1 (3,51 kv. m) ir 2-2 (3,63 kv. m), tualetu, žymimu indeksu 2-7 (1,50 kv. m) ir laiptais į mansardą naudosis bendrai su bendraturte A. L., o pirmojo aukšto koridoriais, žymimais indeksais 1-4 (3,63 kv. m) ir 1-9 (1,08 kv. m), naudosis visi bendraturčiai bendrai. Taip pat sutartyje nurodyta, kad pagal žemės sklypo planą, parengtą 2003-07-21 UAB „Korporacija matininkai“, ieškovas naudosis bendrai žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C2 – 15 kv. m, C1 – 20 kv. m, A – 293 kv. m, iš viso 328 kv. m (t. 1., b. l. 11–15). Ši sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta. Bendraturčiai gali bendru sutarimu nustatyti kitą naudojimosi patalpomis tvarką, tačiau šalys nesutaria, o keisti galiojančia sutartimi, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre, nustatytos naudojimosi tvarkos vadovaujantis tik sutarties aiškinimo taisyklėmis teismas neturėjo pagrindo. Be to, byloje neįrodyta, kad nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Taigi, kolegijos vertinimu, nenuginčijus anksčiau paminėtos sutarties ir esant bendraturčių ginčui nėra pagrindo keisti nustatytą naudojimosi tvarką, juolab byloje nesant padalijimo projekto ir dalių apskaičiavimo.

Pažymėtina, kad teismas vyko apžiūrėti ginčo patalpų ir nustatė, kad atsakovai ieškovui naudotis priskirtoje pastogėje laiko daiktus be ieškovo sutikimo teismas pagrįstai įpareigojo šiuos trukdymus pašalinti (CK 4.34 str. 1–2 d.).

Byloje atsakovai ginčija 2007-12-25 A. N. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nenurodė, koks teisės aktas buvo pažeistas parduodant žemės sklypą, nes bendraturčių dalys esant ginčui buvo nustatytos 2003-04-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1272 vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 p. (t. 2, b. l. 54). Įsakymas galiojantis ir juo yra nustatyta, kad A. N. priklausytų naudotis 0,0328 ha žemės sklypo dalis (bendras prie namų valdos suformuoto žemės sklypo plotas 0,0726 ha), A. L. – 0,0319 ha sklypo dalis, M. N. – 0,0079 ha sklypo dalis. Pažymėtina, kad žemės sklypas buvo naujai suformuotas ir įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus (Žemės tvarkymo bylos l. 79–80, 105–106 ir planas l. 73). Žemės sklypo dalis 0,0328 ha 2003-07-11 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2269 ir 2003-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota A. N. (Žemės tvarkymo bylos l. 82, 64, 85). Žemės sklypo dalį 0,0079 ha 2004-09-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu 2004-11-02 sutartimi buvo išnuomota M. N., jos teises 2006-02-07 perėmė atsakovė A. L. (Žemės tvarkymo bylos l. 90–91, 93, CK 6.559 str.). Pažymėtina, kad tarp šalių ir tuo metu buvo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes nebuvo sutarta dėl dalių natūra. Remiantis 2006-12-15 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-6639, priimtu vadovaujantis CK 6.562 str. 1 d. 4 p., 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 (nauja redakcija) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 p., A. N. 2007-12-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduota nuomojama 0,0328 ha žemės sklypo dalis, prie sutarties buvo pridėtas bendras žemės sklypo planas (Žemės tvarkymo bylos l. 121–123, 124–128). Remdamasis šiais motyvais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta.

A. N. savo žemės sklypo dalį 2007-08-03 perleido ieškovui A. Ž.. Ieškovo ir atsakovų naudojimosi tvarka mainų sutartimi nebuvo nustatyta, nes mainų sutartyje minimas dalių nustatymo planas nepasirašytas valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkės A. L. ir faktinio naudotojo A. L., be to, šis planas (padalijimo projektas) turėtų būti pridėtas prie žemės sklypo pardavimo bei prie nuomos sutarčių su atsakovais (CK 6.547 str. 3 d.), todėl žemės sklypo projektas turi būti suderintas su asmeniu, valdančiu valstybei priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pirmtakė Klaipėdos apskrities viršininko administracija naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą paliko spręsti teismui (t. 2, b. l. 48–49). Remiantis šiais motyvais ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog tarp šalių yra užsitęsęs ginčas dėl žemės sklypo valdymo tvarkos, darytina išvada, kad šalys negalėtų visu sklypu naudotis bendrai, kaip prašė nustatyti atsakovai, pirmosios instancijos teismai pagrįstai nustatė naudojimosi sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą projektą (t. 2, b. l. 135). Atsakovų argumentai apie tai, kad projektas pažeidžia jų teises, nes pagal jį neturi priėjimo prie nuosavybės teise valdomų dalių, atmestini, nes plane ieškovui priskirto naudotis žemės sklypo dalies, pažymėto indeksu A1, sąskaita pažymėti apie 2 m plotai prie pastatų. Įvertinus tai, kad šie žemės plotai ribojasi su bendro naudojimo žemės sklypu, pažymėtu C1, bei atsakovams priskirtais žemės sklypo plotais, pažymėtais C2 ir C4, darytina išvada, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovų teisių naudotis statiniais. Kiti argumentai apie tai, kad ieškovas pasirinko žemės sklypo dalį, kurioje daugiausia saulės, atmestini, kaip nepagrįsti, nes neįrodyti, be to, atsakovai, nesutikdami su ieškovo pasiūlytu projektu, nepasiūlė savo varianto. Darytina išvada, kad ši teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

Keičiant teismo sprendimą keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Pakeitus pirmosios instancijos tesimo sprendimą ir atmetus priešieškinį atsakovams bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, todėl atsakovai turėtų atlyginti jo trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p. ir 2 d., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1 127 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir dalis teismo išlaidų trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje. Kolegijos vertinimu, pagristos yra tik 300 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiojo asmens teigimu, jis pirko ir naudojo benziną ir dyzeliną kelionėms į teismo posėdžius iš Kauno į Klaipėdą ir atgal, pateikė kvitus 459,71 Lt sumai ir nurodo, kad vienai kelionei sunaudoja 30 litrų benzino (t. 3, b. l. 147). Trečiais asmuo pagrindė savo reikalavimus, tačiau trečiojo asmens automobilyje „Mitsubishi Space Runner“ naudojamas benzinas ir dujos, automobilyje „Nissan Sunny“ naudojamas dyzelinas (t. 3, b. l. 103, 105, 143–146), apskaičiuojant kuro sąnaudas, vadovaujantis 1995-10-12 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 405 patvirtinta automobilių kuro normų nustatymo metodika, ir įvertinus tai, kad pateikti du kvitai dyzelinui ir du – benzinui, apskaičiuotina, kad keturioms kelionėms į tesimo posėdžius apeliacinės instancijos tesime pagal normas ir pirkimo kainas trečiajam asmeniui priklausytų 525,64 Lt kompensacija. Tačiau pats A. N. pateikė kvitus tik 459,71 Lt sumai, todėl atligintinos tik jo realiai patirtos kuro išlaidos. Kuro išlaidos kartu su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti yra 759,71 Lt (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p. ir 2 d., 178, 180, 185 str., CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų A. L. ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovų A. L. ir A. L. priešieškinis, panaikinti ir priešieškinį atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. ir A. L. po 563.50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš kiekvieno A. Ž. ir po 379,85 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno – A. N..