Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjai R. A., jos atstovui advokatui A. G. (A. G.), atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovei D. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui T. P. ir jos atstovei advokato padėjėjai E. B., vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo T. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybos atliktas tyrimas dėl T. P. skundo buvo neobjektyvus, neišsamiai ištirti turimi įrodymai (daugelio svarbių faktų Tarnyba visiškai nenustatė, o priėmė juos kaip savaime įrodytus faktus, nors jie neatitinka tikrovės), nenurodyta Pažymos apskundimo tvarka. Tarnyba, priimdama Pažymą, peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį bei 23 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6¹ straipsnyje yra nurodyta, kokie darbdavio veiksmai yra pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises. Šiame straipsnyje tokio pagrindo, kuris nurodytas Tarnybos pažymoje, kad T. P. patyrė diskriminaciją dėl amžiaus, kuri pasireiškė priekabiavimo veiksmais, nėra. Tarnyba daro abstrakčią išvadą, kad T. P. buvo sudaryta priešiška ir nepalanki darbo aplinka, tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais faktais, įvykiais yra remiamasi.

Pažymoje Tarnyba konstatavo, kad T. P. buvo ir yra nuolat žeminama, vadinama neadekvačia pensininke, net vartojami necenzūriniai žodžiai, kad buvo įžeistas jos orumas. Šias išvadas Tarnyba padarė žinodama apie vykstančią baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal T. P. 2013-10-25 skundą R. A. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnį (įžeidimas) ir priešpriešinį R. A. skundą pagal BK 154 straipsnį (šmeižimas). Taip Tarnyba peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.

Tarnyba savo kompetencijos ribas peržengė ir todėl, kad, neturėdama specialiųjų žinių, be objektyvių duomenų bei įrodymų skundžiamoje pažymoje įvertino T. P. sveikatos būklę ir konstatavo, kad jos sveikata pablogėjo dėl R. A. priekabiavimo.

Diskriminacija nelaikoma, kai iš asmens reikalaujama mokėti valstybinę kalbą, todėl pareiškėjos, kaip darželio direktorės, reikalavimas, kad T. P. su vaikais ir tėvais bendrautų valstybine kalba, yra pagrįstas ir teisėtas. Vienkartinis R. A. pasiūlymas T. P. išeiti iš darbo negali būti laikomas diskriminacija, kurios sąvoka apibrėžta Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Pasak pareiškėjos, faktą, kad T. P. nebuvo diskriminuojama savo darbovietėje, patvirtina šios aplinkybės: nuo 2014-01-01 T. P. mokamas didžiausias atlyginimas iš visų auklėtojų (jos atlyginimo koeficientas tik didėja), jai sudarytos tokios pačios darbo sąlygos kaip ir kitiems darbuotojams, t. y. T. P. dirba 1 etatu pagal nustatytą grafiką per savaitę, kaip ir kitos auklėtojos, išdirba 26 val. per savaitę.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad tarp jos ir T. P. vyksta teisminiai procesai, o pastaroji yra suinteresuota asmeninį konfliktą perkelti į teisminius procesus. Taip pat į tai, kad T. P. teikė ir teikia skundus dėl pareiškėjos. Taip yra iškreipiamos faktinės aplinkybės, o Tarnybos pažymoje priimtas sprendimas priimtas skubotai ir neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių.

Siekdama nustatyti diskriminacijos dėl amžiaus faktą, kontrolierė rėmėsi diskriminacijos samprata, įtvirtinta Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse.

Tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą yra lyginami keli žmonės, šiuo atveju to paties amžiaus, ir vertinama, ar šiuo konkrečiu atveju T. P. nebuvo sukurta priešiška, žeminanti, įžeidžianti aplinka dėl jos pensinio amžiaus ir kalbos. Taigi lyginamieji asmenys vertinami panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Darželyje be T. P. dirba dar trys pensinio amžiaus darbuotojos. Savo paaiškinime direktorė patvirtino, kad po gautų tėvų skundų siūlė dėl amžiaus iš darbo išeiti tik T. P. Direktorė susitikimo darželyje metu informavo, kad jame dirba 21 darbuotojas, tačiau su kitais konfliktų nekyla, o jeigu ir kyla, juos pavyksta išspręsti greičiau. Su jaunesniais asmenimis nepalankaus elgesio iš direktorės pusės nebuvo. Prie diskriminacijos dėl amžiaus nemažą reikšmę turėjo ir kalbinis aspektas, kuris tik didina darbdavio priešiškumą. Tačiau vietoj to, kad sudarytų sąlygas T. P. bendrauti valstybine kalba, nuolat su ja bendrauja ir aiškinasi santykius rusų kalba.

Savo argumentus atsakovė grindė 2013-08-05, 2013-09-24 darytais garso įrašais, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko R. T. paaiškinimu, pareiškėjos paaiškinimu.

Su diskriminacija siejamus sveikatos pablogėjimo faktus Tarnyba konstatavo remdamasi T. P. parodymais bei 2013-10-21 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortele.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį pareiškėja R. A. turėjo įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad priešiška aplinka T. P. buvo sudaryta dėl kitų nei jos amžius ir kalba priežasčių.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje, iš esmės remdamasi atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime (t. I, b. l. 21–23) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Pažymą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Tarnyba atliko tyrimą itin išsamiai ir nuodugniai, griežtai laikydamasi teisės aktų nuostatų. Tarnybai pateiktame skunde T. P. detaliai aprašė R. A. veiksmus, visus įvykius ir aplinkybes, nurodė liudytojus, kurie gali patvirtinti skunde išdėstytus faktus, pateikė dokumentus dėl pareiškėjos elgesio, taip pat garso įrašus, kuriuose akivaizdžiai užfiksuotas neleistinas ir neteisėtas elgesys.

Tarnyba skundžiamoje pažymoje išsamiai nurodo savo sprendimo motyvus ir atliktus veiksmus, todėl jos tyrimas laikytinas išsamiu ir visiškai atitinkančiu jos kompetenciją.

T. P. pateikė pakankamai sveikatos priežiūros institucijų pažymų, patvirtinančių, kad atmosfera ir pareiškėjos elgesys kelia jai stresą, kad dėl to jai pakyla kraujospūdis, tenka vykti į ligoninę.

Pareiškėja klaidingai supranta ir interpretuoja teisės aktus, nes būtent Lygių galimybių įstatymas reglamentuoja diskriminaciją dėl amžiaus, kuris gali pasireikšti priekabiavimo veiksmais.

Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl įžeidimo nėra tapati Tarnybos nagrinėtoms aplinkybėms. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamas vienas įvykis ir epizodas dėl įžeidimo, neanalizuojant pareiškėjos veiksmų sistemiškumo, kuriamos atmosferos darbe, jos nuolat reiškiamų priekabiavimų ir diskriminavimo apraiškų T. P. atžvilgiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. ir jos atstovė teismo posėdyje, iš esmės remdamosi atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

Tarp pareiškėjos R. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens T. P. yra tiesioginė subordinacija, t. y. R. A. yra Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorė, o T. P. – šio darželio auklėtoja, dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.

T. P. 2013-10-02 lygių galimybių kontrolierei pateikė skundą dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. (toliau – ir Skundas) (t. I, b. l. 28–30), kuriame, be kita ko, nurodė, kad R. A. nuolat prie jos priekabiauja dėl pensinio amžiaus, tautybės (t. y. dėl to, kad T. P. nėra lietuvė ir tobulai nemoka lietuvių kalbos), kad direktorė naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Savo teiginius T. P. grindė garso įrašais, inter alia, darytais per 2013 m. kovo mėnesį vykusį susirinkimą (t. I, b. l. 127, 128; kompiuterinė laikmena Nr. 2), 2013-01-06 ir 2013-09-24 (t. I, b. l. 49; t. II, 43–45; kompiuterinės laikmenos Nr. 5, 6), 2013-08-05 (t. I, b. l. 45–49; kompiuterinė laikmena Nr. 8), taip pat rašytiniais dokumentais (t. I, b. l. 31–44).

Rezoliucinė dalis

Šio skundo pagrindu Tarnyba atliko tyrimą ir 2014-01-22 priėmė Pažymą Nr. (13-SN-237) (t. I, b. l. 5–10), kurioje, apibendrinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad T. P. patyrė diskriminaciją dėl amžiaus, kuri pasireiškė priekabiavimo veiksmais (t. I, b. l. 10). Šioje pažymoje Tarnyba nusprendė:

„1. Įspėti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. dėl LGĮ 7 str. 6 p. pažeidimo (Įgyvendindamas lygias galimybes darbdavys neatsižvelgdamas (inter alia) į amžių privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti) bei įpareigoti direktorę užtikrinti, kad įstaigoje būtų laikomasi tarnybinės etikos taisyklių ir darbuotojai nebūtų įžeidinėjami, žeminamas jų orumas dėl nekorektiško tarnybinio bendravimo.

2. Remdamasi MVLGĮ 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. sudaryti sąlygas T. P. valstybinės kalbos įgūdžių tobulinimui.

3. Remdamasi MVLGĮ 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. tinkamumo užimamoms pareigoms. Apie tai, kokių priemonių imtasi padėčiai Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ pagerinti iki 2014 m. kovo 30 d. informuoti LGKT.

4. Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų pažymą siųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.“

2. Teismas nagrinėja tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie susiję su nagrinėjama byla (žr., pavyzdžiui, 2011-07-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3022/2011), o įrodymus, neturinčius ryšio su byla, atsisakoma priimti, o kai jie yra byloje, teismas gali jų byloje nevertinti pripažinęs, kad tam tikri dokumentai byloje nelaikytini įrodymais (žr., pavyzdžiui, 2011-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3647/2011).

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir į tai, kad ginčijama Pažyma priimta 2014-01-22, o į bylą šalys yra pateikusios, inter alia, rašytinius įrodymus, garso įrašus, kurie patvirtina tam tikras aplinkybes, įvykusias po Pažymos priėmimo (žr., pavyzdžiui, t. I, b. l. 116–131, 181–186, 194–196; t. II, b. l. 1–16, 26–30, 40, 41, 46–54, 69–89), teismas konstatuoja, kad tokie įrodymai neturi ryšio su byla, todėl šioje administracinėje byloje jie nebus vertinami.

3. Šioje byloje ginčas kilo dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi būtina nustatyti, ar Tarnyba, tirdama Skundą dėl galimos T. P. diskriminacijos dėl kalbos ir amžiaus, veikė pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją. Taip pat būtina nustatyti, ar pagrįstai Tarnyba padarė išvadą, kad T. P. patyrė diskriminaciją dėl amžiaus, kuri pasireiškė priekabiavimo veiksmais, ir ar pagrįsti su šia išvada tiesiogiai susiję sprendimai:

– įspėti R. A. dėl Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkto pažeidimo;

– įpareigoti R. A. užtikrinti, kad įstaigoje būtų laikomasi tarnybinės etikos taisyklių ir darbuotojai nebūtų įžeidinėjami, žeminamas jų orumas dėl nekorektiško tarnybinio bendravimo;

– rekomenduoti R. A. sudaryti sąlygas T. P. tobulinti valstybinės kalbos įgūdžius;

– rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimą dėl R. A. tinkamumo einamoms pareigoms;

– dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Pažymą išsiųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Tarnyba ginčijamoje Pažymoje nenustatė, kad T. P. buvo diskriminuojama dėl kalbos. Dėl to ginčo šioje byloje nėra, todėl teismas šioje byloje nevertins šalių argumentų, susijusių su galimu T. P. diskriminavimu dėl kalbos.

4. Tarnybos teisės ir pareigos nagrinėjant fizinių asmenų skundus dėl diskriminacijos iš esmės sureguliuotos Lygių galimybių įstatyme, Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatyme, 2003-11-18 Seimo nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatuose (toliau – Tarnybos nuostatai).

4.1. Pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punktą, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas, inter alia, į amžių, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. Lygių galimybių įstatyme taip pat nustatyta, kad lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas (10 straipsnis); asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, o kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme (12 straipsnio 1 dalis); kaip vykdomas šis įstatymas, prižiūri lygių galimybių kontrolierius Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka (14 straipsnis); skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui, jie tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka (15 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnį lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas (1 dalis), atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais (2 dalis). Pagal 18 straipsnio 1 dalį skundą lygių galimybių kontrolieriui dėl lygių teisių pažeidimo turi teisę pateikti kiekvienas fizinis asmuo. Pagal Tarnybos nuostatų 7 punktą, Tarnyba, vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymais, tiria skundus dėl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo (1 papunktis), kontroliuoja, kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymus įgyvendina visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, švietimo, mokslo, studijų ir kitos institucijos bei darbdaviai (7 papunktis). Pagal Tarnybos nuostatų 8 punkto 1 papunktį Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, turi teisę tikrinti, kaip lygias teises bei galimybes įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, švietimo, mokslo ir studijų institucijos bei darbdaviai.

Sistemiškai aiškinant Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte, 10 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnyje, 15 straipsnio 1, 2 dalyje, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnyje 1, 2 dalyse, 18 straipsnio 1 dalyje, Tarnybos nuostatų 7 punkto 1, 7 papunkčiuose, 8 punkto 1 papunktyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos šios išvados:

– Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ turėjo ir turi būti įgyvendinamos lygios galimybės, neatsižvelgiant, inter alia, į amžių, todėl turėjo ir turi būti imamasi priemonių, kad jo darbuotojai, taip pat ir T. P., darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;

– kaip ir kiekvienas kitas Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ darbuotojas, taip ir T. P., manydama, kad yra diskriminuojama dėl kalbos ir amžiaus, turėjo teisę dėl to Tarnybai pateikti skundą, o ši turėjo teisę ir pareigą nustatyta tvarka tokį skundą ištirti.

Nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų kontekste, pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba Pažymoje konstatavusi, jog T. P. buvo ir yra nuolat žeminama, vadinama neadekvačia pensininke, net vartojami necenzūriniai žodžiai, kad buvo įžeistas jos orumas, net ir žinodama apie vykstančią baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, vertintinas kritiškai. Teismas pažymi, kad Pažymoje nustatytos aplinkybės neturi ir negali turėti prejudicinės galios teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, o atlikusi tyrimą Tarnyba ne tik gali, bet ir privalo pagal savo kompetenciją pateikti nustatytų aplinkybių vertinimą. Vadinasi, Tarnybos pažymoje padaryta išvada, kad T. P. buvo ir yra nuolat žeminama, vadinama neadekvačia pensininke, net vartojami necenzūriniai žodžiai, kad buvo įžeistas jos orumas, savaime negali būti vertinama kaip Tarnybos kompetencijos peržengimas vien dėl to, kad tuo metu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla.

4.2. Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos (1 straipsnis). Pagal Lygių galimybių įstatymą, diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti, inter alia, amžiaus pagrindu (2 straipsnio 1 dalis); lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant, inter alia, amžiaus (2 straipsnio 3 dalis); netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas, inter alia, amžiaus pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (2 straipsnio 4 dalis); priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai, inter alia, amžiaus pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (2 straipsnio 5 dalis); tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai, inter alia, amžiaus pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (2 straipsnio 7 dalis); nurodymas diskriminuoti asmenį, inter alia, amžiaus pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžta šio straipsnio 4 ir 7 dalyse (2 straipsnio 8 dalis).

Aiškinant Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos šios išvados:

– tam, kad ginčijamoje Pažymoje galėtų konstatuoti, jog dėl R. A. veiksmų T. P. patyrė priekabiavimą dėl amžiaus, Tarnyba turėjo nustatyti ne tik R. A. nepageidaujamą elgesį, (t. y. 1) siekį įžeisti; arba 2) T. P. orumo įžeidimą ir siekį sukurti arba sukurtą bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką), bet ir tai, kad R. A. taip elgiasi tik dėl to, kad T. P. yra tam tikro amžiaus; nesant (neįrodžius) bent vienos iš nurodytų sąlygų, priekabiavimas dėl amžiaus negalėjo būti konstatuotas;

– tam, kad ginčijamoje Pažymoje galėtų konstatuoti, jog R. A. davė nurodymą diskriminuoti T. P. dėl amžiaus, Tarnyba turėjo nustatyti T. P. tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus faktą.

4.3. Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos, inter alia, amžiaus pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Vadinasi, T. P. pateikus Skundą Tarnybai ir jame nurodžius, kad R. A. ją diskriminavo dėl kalbos ir amžiaus, pateikus tai galimai patvirtinančius įrodymus, R. A. kilo pareiga įrodyti, kad ji T. P. nediskriminavo. Teismo nuomone, toks Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja Skundo tyrimą atlikusios Tarnybos pareigą ne tik suteikti teisę R. A. teikti atitinkamus įrodymus, tačiau ir sudaryti sąlygas susipažinti tiek su skundu, tiek su visa tyrimo medžiaga, todėl pareiškėja pagrįstai teigia, kad Tarnyba turėjo ją supažindinti ir su garso įrašais, darytais 2013-08-05, 2013-09-24, su kuriais ji supažindinta nebuvo ir neturėjo galimybės pateikti savo argumentų bei atsikirtimų.

4.4. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, tirdamas skundą, lygių galimybių kontrolierius išsiaiškina skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą (1 punktas); kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti (2 punktas); ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams (3 punktas); kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimą padariusieji asmenys aiškina savo veiksmus (4 punktas); kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą (5 punktas). Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalį baigus nagrinėti skundą, parašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų juridinis įvertinimas, pažymą pasirašo lygių galimybių kontrolierius, o pagal 5 dalį su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, institucijos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami, jiems išsiunčiami arba įteikiami pažymos nuorašai.

4.5. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnį tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai (1 punktas); kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį aktą (2 punktas); nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas (3 punktas); atmesti skundą, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai (4 punktas); nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, arba kai pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba kai lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba kai lygias teises pažeidžiantis teisės aktas pakeičiamas ar panaikinamas (5 punktas); įspėti dėl padaryto pažeidimo (6 punktas); laikinai sustabdyti tyrimą, jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs (7 punktas); laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantą ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumą bei pažeistų visuomenės moralės principus (8 punktas); įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus bei sąlygas (9 punktas). Pagal Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktį lygių galimybių kontrolierius, baigęs nagrinėti skundus, pasirašo išvadą arba priima vieną iš šių sprendimų: a) perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai, b) kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą; c) skirti administracines nuobaudas; d) atmesti skundą; e) nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba kai trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą; f) įspėti dėl padaryto pažeidimo; g) laikinai sustabdyti tyrimą, jei asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Tarnyba Pažymoje galėjo priimti vieną iš sprendimų, įtvirtintų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje. Šiuose teisės aktuose išvardytas baigtinis galimų sprendimų sąrašas.

5. Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

– Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ nagrinėjamu laikotarpiu yra susidariusi konfliktinė atmosfera. Apie ilgalaikį konfliktą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir transporto departamento Švietimo skyriaus (toliau – Švietimo skyrius) raštai (2013-05-27 raštas Nr. A63-473-(3.2.1-EM4) (t. I, b. l. 105), 2013-07-29 raštas Nr. A63-687-(3.2.1-EM4)-6 (t. I, b. l. 43, 44), 2013-12-04 raštas Nr. A51-124366(3.3.13.1-EM) (t. I, b. l. 51–54)), iš kurių matyti, kad atitinkamus T. P. ir I. S. skundus tyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta speciali komisija, kuri nustatė, kad skunde išdėstytos aplinkybės nepasitvirtino, tačiau rekomendavo direktorei R. A. sistemingai rūpintis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, organizuoti mokymus, į įstaigą pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie padėtų spręsti susidariusias problemas. Tai, kad darželyje susidariusi konfliktinė atmosfera, matyti ir iš šio darželio vaikų tėvelių skundų (t. I, b. l. 62, 63, 173), darbuotojų skundų (t. I, b. l. 65–70, 102–104), T. P. ir R. A. skundų apylinkės teismui (t. I, b. l. 106–108, 132–134) turinio, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko R. T. nuomonės (t. I, b. l. 87, 88). Tai, kad darželyje yra susidariusi konfliktinė situacija, patvirtina ir garso įrašai, daryti per 2013 m. kovo mėnesį vykusį susirinkimą (kompiuterinė laikmena Nr. 2), 2013-01-06 ir 2013-09-24 (kompiuterinės laikmenos Nr. 5, 6), 2013-08-05 (kompiuterinė laikmena Nr. 8);

– tarp R. A. ir T. P. yra kilęs konfliktas. Faktą, kad tarp jos ir jai pavaldžios darbuotojos T. P. yra kilęs konfliktas, teismo posėdyje pripažino ir pareiškėja R. A. Taip pat pareiškėja pripažino, kad T. P. pateikti garso įrašai (kompiuterinės laikmenos Nr. 2, 5, 6, 8), kuriais rėmėsi Tarnyba priimdama ginčijamą Pažymą ir kurie pateikti byloje, buvo padaryti iki Pažymos priėmimo, t. y. 2013 m. kovo mėn. vykusiame susirinkime, 2013-01-06 ir 2013-09-24, 2013-08-05, juose girdimi balsai yra pareiškėjos ir T. P., girdimi pokalbiai nėra sumontuoti ar suklastoti; taigi dėl tokių įrašų autentiškumo byloje ginčo nėra.

7. Įvertinęs ginčijamoje Pažymoje Tarnybos nustatytas faktines aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, garso įrašus, patvirtinančius tai, kad Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ nagrinėjamu laikotarpiu yra susidariusi konfliktinė atmosfera ir kad tarp R. A. ir T. P. yra kilęs konfliktas, teismas konstatuoja, jog Tarnyba atlikusi tyrimą Pažymoje pagrįstai nustatė, kad „Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ kolektyve susidarė netinkami santykiai, kas darbe neturėtų būti“, „darbinių santykių aiškinimasis vyksta pakeltu tonu, kalbama dažniausiai rusų kalba“, kad „po gautų tėvų skundų siūlė dėl amžiaus išeiti iš darbo tik T. P.“, „apie įsisenėjusį konfliktą įstaigoje yra žinoma ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovybei. Profsąjungos atstovai tarpininkavo panaikinant pareiškėjai drausminę nuobaudą“ ir kt. (t. I, b. l. 8, 9). Taip pat teismas konstatuoja, kad Tarnyba turėjo pagrindo R. A. veiksmus T. P. atžvilgiu vertinti kaip nepageidaujamą elgesį (t. y. siekį įžeisti).

Kita vertus, teismo nuomone, iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad R. A. taip elgėsi tik dėl to, kad T. P. yra tam tikro amžiaus. Atsakovės pateikti argumentai, kad tai, jog direktorė R. A. per susitikimą darželyje informavo, kad jame dirba 21 darbuotojas, tačiau su kitais konfliktų nekyla, o jeigu ir kyla, juos pavyksta išspręsti greičiau, savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad R. A. nepalankus elgesys su T. P. yra nulemtas pastarosios amžiaus.

Tarnyba Pažymoje teisingai nurodė, kad „tiriant diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, šiuo atveju to paties amžiaus <...>. Taigi palyginamieji asmenys vertinami panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis“ (t. I, b. l. 8, 9). Tačiau, įvertinus Pažymos turinį, darytina išvada, kad joje tik paminima, jog „darželyje be T. P. dar dirba trys pensinio amžiaus darbuotojos“, bet kiti trys darbuotojai niekaip nevertinami, t. y. neatskleidžiama, koks yra darželio auklėtojos R. A. elgesys jų atžvilgiu, nenustatyta, ar toks elgesys skiriasi nuo elgesio su auklėtoja T. P. ir ar tie skirtumai gali būti pagrindu diskriminavimo dėl amžiaus faktui pripažinti. Pažymoje nurodytas argumentas, kad „savo paaiškinime direktorė patvirtino, kad po gautų tėvų skundų siūlė dėl amžiaus išeiti iš darbo tik T. P.“, savaime neįrodo, kad direktorė, esant analogiškiems tėvų skundams dėl kitų trijų to paties amžiaus darbuotojų, tokio pasiūlymo nebūtų pateikusi ir joms. Šiame kontekste ypač pabrėžtina, kad tėvų skundai buvo surašyti tik dėl T. P. elgesio, taip pat tai, kad direktorė R. A. frazę, kuri gali būti vertinama kaip siūlymas išeiti auklėtojai T. P. iš darbo (t. y. „juk ne veltui reikia eiti į pensiją tada, kada reikia“ (t. I, b. l. 47)), ištarė tęstinio konflikto su T. P., kuris kilo ne dėl pastarosios amžiaus, kontekste.

Teismo nuomone, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus specialiajame darželyje „Dobilėlis“ nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios konfliktinės atmosferos bei tarp R. A. ir T. P. kilusio konflikto priežastis nėra ir negali būti laikomas T. P. amžius. Tokios teismo išvados savaime nepaneigia ir atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad apie įsisenėjusį konfliktą tarp T. P. ir direktorės yra žinoma ir savivaldybės administracijai, tačiau jokių realių veiksmų iki šiol nesiimta; į Tarnybos 2013-10-21 prašymą sudaryti nepriklausomą komisiją situacijai darželyje įvertinti buvo atsakyta tik 2013-12-04 pridedant 2013-07-26 darželio direktorės R. A. veiklos patikrinimo pažymą, kurioje nors konstatuojama, kad skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, tačiau rekomenduojama direktorei rūpintis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, organizuoti mokymus ir į įstaigą pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie padėtų spręsti susidariusias problemas; direktorė iki 2013-10-01 buvo įpareigota sudaryti veiksmų planą dėl įstaigos mikroklimato gerinimo, laikytis etikos normų, pagarbiai elgtis su darbuotojais; apie tai, ar buvo įvykdytos minėtos rekomendacijos, nei savivaldybė, nei direktorė Tarnybai duomenų nepateikė.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad darželio „Dobilėlis“ auklėtoja T. P. nedėjo pastangų konfliktinei situacijai sušvelninti ar jos išvengti, pavyzdžiui, T. P. vengė turimą profesinę kvalifikaciją patikrinti teisės aktais nustatyta tvarka (žr., pavyzdžiui, t. I, b. l. 42, 75, 187, 188, 189). Taip pat iš pateiktų garso įrašų ir jų stenogramų (žr., pavyzdžiui, t. I, b. l. 47) matyti, kad R. A. nepageidaujamai elgėsi ir su kitomis darželio darbuotojomis.

Kaip minėta, pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, tam, kad Tarnyba ginčijamoje Pažymoje galėtų konstatuoti, kad dėl R. A. veiksmų T. P. patyrė priekabiavimą dėl amžiaus, Tarnyba turėjo nustatyti ne tik R. A. nepageidaujamą elgesį, bet ir tai, kad R. A. taip elgiasi tik dėl to, kad T. P. yra tam tikro amžiaus, o nesant (neįrodžius) bent vienos iš nurodytų sąlygų priekabiavimas dėl amžiaus negalėjo būti konstatuotas.

8. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Tarnyba, tirdama Skundą, neįrodė, kad R. A. T. P. atžvilgiu elgėsi nepageidaujamai tik dėl to, kad T. P. yra senyvo amžiaus, todėl ji nepagrįstai konstatavo, kad T. P. patyrė priekabiavimą dėl amžiaus. Taigi Tarnyba nepagrįstai ginčijamoje Pažymoje nusprendė „1. Įspėti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. dėl LGĮ 7 str. 6 p. pažeidimo (Įgyvendindamas lygias galimybes darbdavys neatsižvelgdamas (inter alia) į amžių privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti) bei įpareigoti direktorę užtikrinti, kad įstaigoje būtų laikomasi tarnybinės etikos taisyklių ir darbuotojai nebūtų įžeidinėjami, žeminamas jų orumas dėl nekorektiško tarnybinio bendravimo“.

Konstatuotina, kad Tarnyba, neįrodžiusi, jog T. P. patyrė priekabiavimą dėl amžiaus, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl tokio R. A. priekabiavimo pablogėjo T. P. sveikata. T. P. parodymai bei 2013-10-21 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė savaime neįrodo, kad T. P. sveikata pablogėjo būtent dėl priekabiavimo dėl amžiaus.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjos ginčijamų kitų Tarnybos Pažymoje išdėstytų sprendimų priėmimo, teismas pažymi, kad, kaip minėta, Tarnyba Pažymoje galėjo priimti vieną iš sprendimų, įtvirtintų Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje, o šiuose teisės aktuose išvardytas baigtinis galimų sprendimų sąrašas.

Įvertinus Pažymoje išdėstytų sprendimų turinį, darytina išvada, kad Tarnybos sprendimai „Remdamasi MVLGĮ 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorę R. A. sudaryti sąlygas T. P. valstybinės kalbos įgūdžių tobulinimui“, „3. Remdamasi MVLGĮ 12 str. 2 d. rekomenduoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės R. A. tinkamumo užimamoms pareigoms. Apie tai, kokių priemonių imtasi padėčiai Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ pagerinti iki 2014 m. kovo 30 d. informuoti LGKT“, „4. Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų pažymą siųsti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai“ nepatenka į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje išvardytą baigtinį sprendimų, kuriuos gali priimti Tarnyba ir Lygių galimybių kontrolierius, sąrašą.

10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Tarnyba Pažymą priėmė pažeisdama Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnyje, taip pat Tarnybos nuostatų 11 punkto 3 papunktyje nustatytą teisinį reguliavimą; taigi ši Pažyma yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti skundžiamos Pažymos pagrįstumą ir teisėtumą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (t. y. į teiginius, nesusijusius su nagrinėjamu dalyku, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-15 sprendimas Nr. A-261-3555/2011, EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Nyderlandai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–­87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos R. A. skundą tenkinti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2014-01-22 pažymą Nr. (13-SN-237) „Dėl T. P. skundo tyrimo“ panaikinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.