Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-10050-16, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. gruodžio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

2) 2009 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

3) 2013 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 290 straipsnį – 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

4) 2015 m. lapkričio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 12 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmė – 8 MGL bauda, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 6 MGL bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2016 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš G. P. gyvenamo namo tyčia pagrobė automobilio užvedimo raktelius ir iš kiemo išvažiavo 400,00 Eur vertės G. P. priklausančiu automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas 400,00 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo V. S. 2016 m. kovo 2 d. apklausos protokolo (b. l. 72-73) matyti, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus nuėjo pas savo pažįstamą G. P., kur buvo ir N. J., kad jį pavėžėtų, tačiau šie atsisakė. Tada jis išeidamas iš kambario pamatė ant sekcijos padėtus automobilio raktelius ir, niekam nematant, juos paėmė. Išėjęs iš namo į kiemą, priėjo prie automobilio VW GOLF, atsidarė jo dureles, nes jos buvo neužrakintos ir įsėdo, užvedė variklį ir išvažiavo į Kauną, kur jį sustabdė policijos pareigūnai ir nušalino nuo vairavimo, bei surašė protokolą už tai, kad vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės jį vairuoti. Automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę Kaune.

Iš liudytojo G. P. 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. apklausos protokolų (b. l. 15-16, 18) matyti, kad 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neprisimena už 400 eurų įsigijo techniškai tvarkingą automobilį VW Golf, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laikė savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 28 d. apie 21:25 val. būdamas neblaivus pas jį atėjo V. S.. Automobilis VW Golf stovėjo neužrakintas, kieme, prie namo, jame buvo palikti automobilio registracijos liudijimas, draudimas, techninės apžiūros lapas ir kito dokumentai. Vertingų daiktų nebuvo. Automobilio užvedimo rakteliai buvo padėti kambaryje, sekcijoje, matomoje vietoje. V. S. atėjęs pas jį į namus paprašė nuvežti į Kauną, o jam atsisakius – V. S. išėjo. Neužilgo išgirdo išvažiuojančio iš kiemo automobilio garsą. Pažiūrėjęs per langą įsitikino, kad nėra jam priklausančio automobilio. Kuriuo metu S. pasiėmė automobilio užvedimo raktelius niekas nematė. Sutikimo važiuoti automobiliu jis V. S. nedavė, nes žino, kad V. S. neturi teisės vairuoti automobilį. Sekančią dieną į namus atėjęs V. S. pasakė jam, kad automobilis uždarytas į aikštelę, nes jį sustabdė vairuojant automobilį neblaivų. Jam padarytą žalą V. S. atlygino, abu susitaikė.

Iš liudytojos N. J. 2016 m. kovo 2 d. apklausos protokolo (b. l. 21-22) matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu G. P.. 2016 m. vasario 28 d., apie 21.30 val., į jų namus atėjo neblaivus V. S.. Girdėjo kaip V. S. su G. P. kažką pasikalbėjo ir po to V. S. atėjo į kambarį, kuriame buvo ji ir paprašė, kad pavežtų jį į Kauną, tačiau ji nesutiko. Kai V. S. išėjo iš jų namų, kieme išgirdo automobilio garsą. Išėjusi kartu su G. P. į kiemą, pamatė, kad nėra jų automobilio VW GOLF. Kiek žino automobilis buvo nerakintas, o užvedimo rakteliai buvo kambaryje ant sekcijos. Kitą dieną į jų namus atėjo V. S. ir pasakė, kad jį Kaune sustabdė policijos pareigūnai ir automobilį uždarė į saugomą aikštelę. Nei ji, nei G. P. V. S. automobilio raktelių nedavė ir neleido jam važiuoti jų automobiliu.

Iš 2016 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame kieme (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio nepareiškė. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies dydžio (b. l. 77-79).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Kaltinamasis yra įrašytas į VšĮ Garliavos PSPC psichikos ir priklausomybės ligų skyriaus įskaitą (b.l. 61). Valstybinės teismo psihiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. S. netikslinga skirti teismo psichatrijos ekspertizę, kadangi jis gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai baudžiamajai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat jam nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 65). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis praeityje teistas, trisdešimt septynis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Minėtos aplinkybės rodo, kad jis išvadų nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, teismo manymu, prokuroro siūloma bausmės rūšis – trisdešimt parų arešto yra teisinga bausmės rūšis.

BK 64¹ straipsnis reglamentuoja, kad kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Išaiškinti V. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.