Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č., 2025 m. liepos 22 d., apie 19.00 val., Stepono Batoro g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 prom. etilo alkoholio koncentracija.

D. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. Č.. savo kaltę pripažino visiškai. <...> Automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. 2025 m. liepos 22 d., apie 13.00 val., jis su jam priklausančiu automobiliu „Renault laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas atvažiavo pas brolį J., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Jis pas brolį J. namuose, kartu su juo vartojo degtinę, išgėrė degtinės butelį, 0,5 l talpos. 2025 m. liepos 22 d., apie 19.00 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išvažiavo iš brolio J. namų, norėjo važiuoti į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant antra juosta, Stepono Batoro gatve, priešais jį važiavo automobilis „BMW“, kadangi jis viršijo greitį, su automobiliu važiavo greitai, jis priešais jį važiuojančiam automobiliui pamirksėjo automobilio šviesomis, kad jis važiuotų greičiau arba persirikiuotų į kelio pirmą juostą, tačiau automobilio „BMW“ vairuotojas nepasitraukė ir maksimaliai pristabdė automobilį, gal jis norėjo jį pamokinti. Pirma kelio juosta važiavo dar vienas automobilis, kadangi nenorėjo įvažiuoti į priešas jį važiuojantį automobilį ir atsitrenkti į kitą automobilį, jis norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ant kairėje esančios skiriamosios juostos (vejos) ir atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino. Jo automobilio „Renault Laguna“ viduje iššovė apsauginės oro pagalvės, sudužo automobilio priekinis stiklas, automobilio variklis pilnai užgeso, jis su automobilio neutralia pavara nuriedėjo žemyn iki gatvės, esančios adresu Šiaurės g. 8, Vilnius. Jis iš įvykio vietos nenorėjo pasišalinti, tiesiog norėjo patraukti automobilį, kad automobilis netrukdytų eismui. Jam sustojus, adresu Šiaurės g. 8, Vilniuje, prie jo privažiavo automobilio „BMW“ vairuotojas, kurį jis norėjo aplenkti ir su kuriuo norėjo išvengti susidūrimo, po maždaug 3 min. prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jis pareigūnams pasakė, kad jis vartojo alkoholį prieš valandą. Pareigūnai su alkotesteriu du kartus patikrino jo girtumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jis pareigūnams parodė, kurioje vietoje sukėlė eismo įvykį. Jis galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi ir gali jį pateikti. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. <...>. Jis sutiko, kad prokurorė jam pasiūlytų bausmę ir ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu.

Be D. Č. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. V. parodė <...> 2025 m. liepos 22 d., apie 18.58 val., ėjo į Stepono Batoro gatvėje esančią autobusų stotelę „Lelijų“, kryptimi link Olandų gatvės, kuomet pastebėjo baltos spalvos universalo tipo automobilį, kuris kitam automobiliui mirksėjo ilgosiomis šviesomis. Abu automobiliai važiavo Stepono Batoro gatve link Olandų gatvės. Priekyje baltos spalvos automobilio važiavo juodas automobilis, bet matė, kad baltos spalvos automobilis gana greit prisivijo juodos spalvos automobilį, kurį laiką važiavo nuo juodo gal dviejų - trijų metrų atstumu, mirksėjo ilgosiomis šviesomis. Juodos spalvos automobilis nestabdė, todėl jokių kliūčių baltam automobiliui nesudarė. Galiausiai baltos spalvos automobilis bandė jį aplenkti užvažiavęs ant skiriamosios juostos vejos kairėje, nors pirma eismo juosta buvo laisva. Matė, kaip kairiu automobilio sparnu kliudė skiriamosios juostos viduryje esančią tvorą, matė kaip pametė detalę, po ko, automobilis nuvažiavo už kelio vingio, toliau matyti nebeturėjo galimybės. Dar matė, kaip automobilis nuo vejos grįžo ant asfalto. Kiek automobilyje važiavo asmenų ir kas tiksliai vairavo - nematė. Pamatęs, kad baltos spalvos automobilis atsitrenkė ir apgadino skiriamosios juostos viduryje esančią tvorą, paskambino ir pranešė apie eismo įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. Ž. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Naudojasi tėvui, G. Ž., priklausančiu BMW markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)2025 m. liepos 22 d., apie 18.50 val., važiavo Stepono Batoro g. link Olandų g., važiavo antra eismo juosta, kuomet pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė baltos spalvos automobilį, kuris mirksėjo jam ilgosiomis šviesomis, automobilis važiavo irgi antra eismo juosta. Netrukus pastebėjo, kad automobilis pasuko į kairę, užvažiavo ant skiriamosios juostos vejos ir atsitrenkė į skiriamosios juostos viduryje esančią metalinę tvorą, ją kliudė automobilio kairiu šonu, apgadino. Atsitrenkęs į tvorą, automobilis sugrįžo atgal į važiuojamąją kelio dalį ir nusuko į Šiaurės g., jis nuvažiavo paskui baltos spalvos automobilį. Jam privažiavus prie Šiaurės g. 8 pastato, ten pastebėjo jau sustojusį tą patį automobilį, prie jo stovėjo šviesiais drabužiais apsirengęs vyras, apie (duomenys neskelbtini)-ties metų amžiaus. Jam išlipus vyras pasakė tik tiek, kad jį pagavo azartas ir neužilgo privažiavo policijos pareigūnai. Iki pareigūnų atvykimo, jo akivaizdoje, vyras alkoholio nevartojo, iš jo akiračio dingęs nebuvo. Prie automobilio jis buvo vienas, kitų asmenų aplink nebuvo. To vyro jis nepažįsta. Mano, kad automobilis nuo kelio nuvažiavo, kadangi neįvertino atstumo ir nepasirinko saugaus greičio. Eismo įvykio metu pirma eismo juosta buvo laisva, tačiau kodėl automobilis „Renault“ važiavo antra eismo juosta, jis nežino.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Papildomai įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima važiuojamoji kelio dalis, skiriamoji juosta ir jos viduryje esanti metalinė tvora. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

VšĮ „Emprekis“ 2025 m. liepos mėn. pažymos duomenimis, automobilio „Renault Laguna“, 2015 m., vertė 6 260 Eur su PVM.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. Č. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Atlikta neblaivumo patikra ir nustatyta pirmuoju pūtimu 19.15 val. 2,53 promilės, antruoju pūtimu 19.33 val. 2,55 promilės.

Pridėti alkotesterio rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 22 d., 19.15 val., D. Č. nustatytas 2,53 promilių girtumas, 2025 m. gegužės 22 d., 19.33 val., nustatytas 2,55 promilių girtumas.

AB ,,Regitra“ duomenimis automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. Č..

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Č. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Č. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Teismo vertinimu, 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. Č. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. Č. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,53 prom. etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, darbo dienos vakarą, vienoje iš judriausių gatvių, be to, dėl nenustatytų priežasčių, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ant kairėje esančios skiriamosios juostos (vejos) ir atsitrenkė į tvorą, kurią apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti D. Č. aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Prokurorė prašo skirti 3 metų draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas, nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka du kartus už administracinio nusižengimo padarymą. Sodros duomenimis kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat nustatyta D. Č. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, D. Č. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 23 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju D. Č. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Č.. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Taigi D. Č. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. Č. konfiskuotina transporto priemonė – „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

D. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 23 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. Č. priklausančiam automobiliui „Renault Laguna“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 23 d. iki 2025 m. gruodžio 23 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Č. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti D. Č. 6 (šešių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems metams). Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. liepos 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Renault Laguna“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. Č., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

D. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti AB „Regitra“.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3217-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.