Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. skundą dėl (duomenys neskelbtini) A. K. 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) I. R. 2024 m. sausio 16 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal I. R. pareiškimą. Aptariamame Nutarime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d., apie 11.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), asmuo savo nuosavu automobiliu „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidaręs vairuotojo pusės priekines dureles, jomis atsitrenkė į šalia stovėjusio automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį sparną ir jį apgadino. Asmuo savo kaltės nepripažino ir atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Aptariant įvykio vertinimui reikšmingas aplinkybes, Nutarime pripažinta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja I. R. paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 2 d., priėjusi prie savo automobilio, pastebėjo įlenkimą. Šalia stovėjo kitas automobilis, pastatytas labai arti jos automobilio, kadangi vakare to įlenkimo nebuvo, suprato, kad tai padarė šalia stovinčio automobilio savininkas. Paskambino policijos pareigūnams. Prieš atvažiuojant policijos pareigūnams „Nissan“ automobilio savininkas, užsivedęs minėtą automobilį, pavažiavo į priekį. Apgadintas automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinis sparnas. Policijos registrų duomenimis, automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas I. V. vardu. Atvykęs į policijos skyrių I. V. paaiškino, kad 2023 m. gruodžio mėnesį jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad paskambino jų namo gyventoja, kuri pareiškė, kad jis statydamas automobilį, apgadino tos moters automobilį. Kadangi jis to nepadarė, todėl paprašė atvykti policijos pareigūnams. Atvyko policijos ekipažas, apžiūrėjo kaimynės ir jo automobilius, padarė matavimus ir konstatavo, kad jis statydamas automobilį, nepažeidė kaimynės automobilio. Maždaug po 2-3 savaičių vėl paskambino policijos pareigūnė ir pranešė, kad ta pati jo kaimynė buvo išsikvietusi policijos pareigūnus dėl to paties įvykio ir jam nedalyvaujant, nors jis visada būna namie, darė kaimynės automobilio apžiūrą ir nusprendė, kad jis nekaltas ir moters automobilio nepagadino. Su juo buvo bendrauta tik telefonu, jokio protokolo ar akto apie jo menamą nusikaltimą iš policijos pareigūnų jis negavo. Jis vairavo automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išlipti iš automobilio buvo pakankamai vietos, buvo tarpas. Automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis nejudino. Su ekipažo pareigūnais bendravo, jie pasakė, kad jis nekaltas, su antro ekipažo pareigūnais nebendravo, nes nežinojo, kad jie atvažiuos. Pabendravus su pirmuoju ekipažu jis po 30 minučių išvyko iš įvykio vietos. Nutarime taip pat pripažinta, kad sugretinus automobilius „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio sparno negalėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), durelėmis, kadangi automobilio „Nissan“ durelės kontaktuotų su automobilio „Audi A3“ apdailos juostele, galinio dešinės pusės sparno nepasiekia. Nutarime pripažinta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad automobilis „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuo pat tyrimo pradžios visi įtarimai dėl automobilio „Nissan“ dalyvavimo įvykyje buvo grindžiamai tik prielaidomis (b. l. 5-7).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos I. R. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo ji prašo atnaujinti tyrimą ir įvertinti ar „Nissan“ automobilį vairavęs asmuo neapgadino jos automobilio (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. R. parodė, kad pirmas įvykis yra mašinos dešinio sparno įlenkimas. Ji buvo apsilankiusi policijos komisariate, buvo atlikti išmatavimai. Kadangi buvo pirmą kartą iškvietusi policiją, asmuo nepripažino savo kaltės ir norėjo išvažiuoti. Ji nematė poreikio, nes mašina šalia stovėjo. Jis apsimetė, kad jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jo mašina trukdo jam pravažiuoti. Ji mano, kad tokiu būdu žmogus norėjo išvengti atsakomybės. Antrą kartą po apsilankymo policijoje, po savaitės laiko, ji aptiko visą mašiną apibraižytą. Tas nuotraukas darė policija. Rado lapelį, kuriame buvo akcentuota, kad atseit matė kažkas iš gyventojų kaip braižė mašiną ir pabėgo. 2023 m. gruodžio 2 d. ji iškvietė policijos pareigūnus. Būtent tą pačią dieną tai įvyko, o mašinos braižymas vyko vėliau po savaitės. Įlenkimas buvo dešiniame, galiniame sparne. Tą dieną iki tol, kol pastatė automobilį, nebuvo nubraižymo ar įlenkimo. Prieš mėnesį ji visą mašiną poliravo, tikrai matytė kur yra įlenkimai ir pabraižymai. Tą pačią dieną pamatė įlenkimą, nes prieš tai, penktadienį jo nebuvo. Kaimynas taip pastatė mašiną, kad neįsivaizduoja kaip jis išlipo iš mašinos. Į savo pusę, prie durelių ji negalėjo praeiti. Penktadienį vakare jis pasistatė mašiną, o pareigūnus ji iškvietė gruodžio 2 d. Ji pirma atvažiuoja, o paskui jis (kaimynas) atvažiuoja. Ryte ji susiruošė važiuoti ir pamatė įlenkimą. Kai atvyko pareigūnai, asmuo buvo, bet prieš tai buvo užsivedęs mašiną ir pavažiavęs. Pirmą kartą, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis buvo išėjęs. Kadangi jis kai pavažiavo, pareigūnai atidarė dureles, jiems neatitiko tas atstumas ir jie nusprendė, kad jis negalėjo to padaryti. Jeigu ji nebūtų išėjusi, jis gal būtų neišvažiavęs. Jis dar valėsi langus išlipęs. Sakė, kad jam buvo iškvietimas, jog jis jai trukdo pravažiuoti. Kaip jis gali trukdyti, kai jo mašina šalia jo mašinos. Kai aptiko įlenkimą, ji grįžo namo, pasiskambino policijai. Tuo momentu, kai pasiminėjo dokumentus, jis valėsi langus pavažiavęs. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Jie abu jų laukė. Jis prieš policijos pareigūnų atvažiavimą, pavažiavo. Policijos pareigūnai atidarė dureles, pasižiūrėjo, kad jis negalėjo tą įlenkimą padaryti. Asmuo nenorėjo pildyti deklaracijos, sakė, čia ne jo kaltė. Pareigūnai pasakė, kad nieko negali padaryti ir išvažiavo. Kai jie išvažiavo, jis irgi išvažiavo. Ji tada išsikvietė kitus pareigūnus, kad užfiksuotų įvykį ir išmatuotų įlenkimą. Jis po pirmo ekipažo atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Kadangi jis su ta mašina buvo pavažiavęs, ji įtarė, kad jis galėjo su galinėmis durelėmis padaryti įlenkimą. Pirmo ekipažo atvykimo metu nebuvo atlikti matavimai. Antras ekipažas jau išmatavo jos mašiną ir užfiksavo, kad yra įlenkimas. Jie gretino jo priekines dureles, bet ji įtaria, kad galėjo padaryti įlenkimą galinėms durelėms. Pirmieji pareigūnai prisistatė, bet ji pavardžių neprisimena. Ji rodė pareigūnams kaip automobiliai atrodė. Kadangi jis pieš pareigūnų atvažiavimą buvo pavažiavęs, tai galimai jis galinėmis durelėmis užkliudė. Priekines dureles tikrino, galinių ne. Pareigūnės sakė, kad galimai gali būti galinės durelės, bet jeigu nuspręs, kad ne, tai galės kreiptis dėl antro patikrinimo. Nebuvo antro patikrinimo, nors rašė prašymą. Automobilio ji netaisė. Ji turi nuotraukas po antro įvykio. Pilietis sakė, kad jis puse valandos buvo, tai yra netiesa. Ji po pirmo įvykio išsikvietė antrą policijos ekipažą. Policija važiavo ilgai, atvažiavo gal po 2 valandas. Jis grįžo namo, ir po 15 min išvažiavo. Kažkur po poros valandų atvažiavo antras policijos ekipažas. Jis pasisuko ir išėjo, o ji liko. Ji vėliau nuėjo pasidėti savo daiktus, o jis tuo metu išėjo ir išvažiavo. Jis pasakė dar prieš policijos pirmus pareigūnus, kad tai yra ne jo kaltė. Iki tų įvykių jokių konfliktų su I. V. nebuvo. Po tos dienos, kai buvo policijos komisariate, po savaitės laiko ji dar buvo išsikvietusi policijos pareigūnus, nes rado visiškai apibraižytą mašiną (b. l. 27- 30).

Teismo posėdžio metu I. V. parodė, kad gruodžio 2 d. jam paskambino ir taip greitai buvo pasakyta, kad nieko nesuprato. Tiesiog nuskambėjo „transporto priemonė‘. Jis išėjo į kiemą, atsisėdo į automobilį, užvedė ir atėjo moteris. Pasakė „pildom deklaraciją“. Jis išėjo iš mašinos, pasižiūrėjo. Moteris sakė, kad jis sugadino jos automobilį. Jis pasižiūrėjo, ten moldingas plastikinis per visą mašiną eina. Jis niekaip negalėjo iki metalo sudaužyti, todėl jis atsisakė pildyti deklaraciją. Tada moteris pasiūlė kviesti policiją. Gruodžio 1 d. kai jis atvažiavo, jau buvo jos automobilis. Jis atvyko vienas. Atidarinėjo priekines vairuotojo dureles. Galinių neatidarinėjo. Nepajuto, kad kažką palietė ar atsitrenkė. Kai skambino jam, jis suprato tik „transporto priemonė“. Nesuprato kas skambino. Jis išėjo į lauką, sėdo į mašiną ir atėjo moteris. Jis užvedė mašiną tam, kad ją pašildyti. Po pusės valandos norėjo išvažiuoti. Kai užvedė mašiną, nejudėjo. Kaip stovėjo, taip stovėjo. Pareigūnai klausė ar jis neperstatinėjo automobilio, jis sakė, kad ne. Jie patikrino ir pasakė, kad jis nekaltas. Po pusės valandos jis išvyko. Nebuvo jos, kai išvažiavo. Jis nežinojo, kad antrą kartą kvietė policiją. Sausio 3 d. vyko automobilių sugretinimas policijos įstaigoje. Jie pastatė dvi mašinas šalia viena kitos ir pareigūnė darė eksperimentą. Dokumentai nebuvo pildomi, tik nuotraukas darė. Įlenkimą pareiškėjai ne jis padarė. Anksčiau nebuvo tokių situacijų. Jis neprisimena koks atstumas buvo tarp automobilių, kai pastatė automobilį. Vienodas tikriausiai buvo. Jis lengvai išlipo ir jam nesakė, kad skambino dėl pareiškėjos automobilio. Suprato, kad skambino dėl transporto priemonės. Suprato, kad apie jo automobilį kalba. Iki to nebuvo konfliktų su I. R. (b. l. 27-30).

(duomenys neskelbtini) G. Č. 2023 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime ROIK: (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, 2023 m. gruodžio 2 d., apie 13.30 val., patruliuodamas kartu su tyrėju I. V., gavo pakartotinį pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), po nakties apgadintas pareiškėjos automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai kito automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi šalia. „Nissan“ automobilio vairuotojas nepripažįsta kaltės, nesutaria, abu laukia vietoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad ant automobilio „Audi“ galinės dešinės pusės dalies, ties sparnu yra pakitimas – įlenkimas matomas akimi, tačiau sunkiai užfiksuojamas „Body“ kameromis ar telefonu. Lytint, jaučiamas metalo pakitimas, deformacija. Moteris parodė nuotraukas kaip stovėjo automobiliai iki policijai atvykstant. Darytina išvada, kad asmuo negalėjo išlipti iš automobilio nekliudęs, netrenkęs durelėmis į šalia stovėjusį automobilį „Audi“. Taip pat nustatyta, kad automobilis tikrai pasitraukė per keliasdešimt centimetrų į priekį (pridėtos gautos nuotraukos iš moters iki atvykstant policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų darytos nuotraukos) (b. l. 11-14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Iš skundo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad I. R. 2023 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl galimai jos apgadinto automobilio. Pasak pareiškėjos ant jos „Audi A3“ automobilio galinės dešinės dalies yra akivaizdus įlenkimas, kurį tikėtina padarė šalia palikto automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Institucija 2024 m. sausio 16 d., vadovaudamasi ANK 561 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pabrėžtina, jog aptariame Nutarime nėra nurodyta dėl kokio administracinio nusižengimo (ANK straipsnis ir (ar) jo dalis) buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, Pareiškėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, juos įvertinęs anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus bei išimtinę reikšmę teikiant vienai administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų įrodymų rūšiai, o būtent – atliktam automobilių sugretinimui, kuris, be kita ko, jokiu procesiniu dokumentu nebuvo tinkamai užfiksuotas. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, sprendimas nutraukti administracinę teiseną gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

Iš I. R. skundo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad sprendimas nutraukti administracinę teiseną yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjos teiginiai apie galimai jos automobiliui padarytus apgadinimus ir šių apgadinimų kaltininką yra pagrįsti išimtinai prielaidomis, kadangi atlikus pirmiau nurodytų automobilių sugretinimą, nenustatyta, kad automobilis „Nissan“, galėjo padaryti įlenkimą „Audi A3“ automobilio dešinėje pusėje.

Nepaneigtina, kad iki skundžiamo Nutarimo priėmimo buvo atliktas pareiškėjos ir jos nurodyto, galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens automobilių sugretinimas. Šios aplinkybės abu nurodyti asmenys bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo. Kita vertus, I. R. skundo byloje joks ANK nustatyta tvarka parengtas procesinis dokumentas, kuriame būtų užfiksuoti atlikto automobilių sugretinimo rezultatai, nebuvo pateiktas. Priešingai, yra pateiktas išimtinai kompaktinis diskas, kuriame yra automobilių fotonuotraukos ir matavimai, tačiau iš šių fotonuotraukų turinio nėra aišku nei kada, nei kokioje vietoje bei naudojant kokias priemones buvo atlikti matavimai. Juo labiau, nėra užfiksuota kokiame tiksliai aukštyje buvo padaryti automobilio apgadinimai ir kokius kito automobilio parametrus atitinka šis nustatytas aukštis ar jo neatitinka apskritai. Išvada, kad minėtų automobilių sugretinimas nepatvirtino pareiškėjos teiginių yra konstatuota tik tai skundžiamame Nutarime, kuriame jokie atliktų matavimų rezultatai detaliai nėra aptarti. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ir pati pareiškėja proceso metu ji taip pat kėlė versiją, kad galimai „Nissan“ automobilio vairuotojas jos automobilio apgadinimus galėjo padaryti ir galinėmis savo automobilio durelėmis, tačiau, kaip matyti iš skundo medžiagos turinio, ši aplinkybė nebuvo analizuojama ir tiriama – tokioje apimtyje automobilių sugretinimas nebuvo atliktas. Svarbu pabrėžti ir tai, jog į įvykio vietą pagal iškvietimą antrą kartą atvykę policijos pareigūnai 2023 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime darė išvadą, jog įvertinus pareiškėjos pateiktas fotonuotraukas, taip pat ir rastų transporto priemonių stovėjimo vietas ir atstumus tarp jų, „Nissan“ automobilio vairuotojas galėjo kliudyti pareiškėjos automobilį, tačiau minėta aplinkybė skundžiamame Nutarime buvo pripažinta išimtinai prielaida, jos nepatikrinus ANK nustatyta tvarka – negavus šių pareigūnų paaiškinimų bei neanalizavus byloje pateiktų I. R. fotonuotraukų. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad į įvykio vietą pagal I. R. iškvietimą skirtingu laiku buvo atvykę du policijos ekipažai, tačiau vieno iš šių ekipažų įvykio vietoje nustatytos aplinkybės jokiais procesiniais dokumentais nebuvo užfiksuotos, o ir šių policijos pareigūnų paaiškinimai nebuvo gauti.

Iš skundžiamo Nutarimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, jog I. R. policijos pareigūnams nurodytos įvykio aplinkybės nebuvo išsamiai tirtos, todėl tam, kad būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta ši administracinio nusižengimo byla, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, susijusius su eismo įvykio mechanizmo nustatymu.

Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei nesiėmus visų ANK numatytų galimybių bylą tiriantiems pareigūnams, kad šiuo konkrečiu atveju būtų išsiaiškintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

I. R. skundą tenkinti.

(duomenys neskelbtini) A. K. 2024 m. sausio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.