Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui G. V. dėl draudiminės išmokos sumos sugrąžinimo, trečiasis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės LEXUS NX300H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė ir apgadino kelio ženklą bei pasišalino iš įvykio vietos.

8. Iš byloje esančio Draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. ITCA/25/008535/1 matyti, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, poliso serija, Nr. LT24-TCA-01956735-3, draudimo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2025 m. gegužės 9 d. buvo apdraustas automobilis LEXUS NX300H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); draudėjas - G. V. Remiantis byloje esančiais įrodymais matyti, kad buvo paskaičiuoti 697,71 Eur nuostoliai ir 17,63 Eur nusidėvėjimas bei UAB „GATAS“ išmokėta 680,08 Eur draudiminė išmoka (e.b. l. 16-20).

9. Ieškovas 2025 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. RE-001770-25 kreipėsi dėl išmokėtos sumos grąžinimo į atsakovą, informuodamas, jog už eismo įvykį atsakingas asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus, todėl vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakovas privalo atlyginti draudimo bendrovei 680,08 Eur bei šią sumą pervesti į vieną iš nurodytų sąskaitų (e.b.l.15). Atsakovas šios sumos iki šiol ieškovui nėra apmokėjęs.

10. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Šalys neginčija, kad 2024 m. liepos 11 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovui priklausančiu automobiliu buvo apgadintas kelio ženklas, tai įvyko dėl atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavusio asmens neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra ginčo dėl ieškovo išmokėtos už eismo įvykio metu atsiradusią žalą draudimo išmokos ir jos dydžio.

11. Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos (LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalys neginčijo, kad atsakovui priklausančio automobilio vairuotojas pasišalino iš 2024 m. liepos 11 d. įvykusio eismo įvykio vietos, taigi ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CPK 185 straipsnis).

12. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys – trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2006).

15. Susipažinus su nurodytos prokurorės 2025 m. balandžio 11 d. pranešimu ir 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26562-24 nustatytinos sekančios reikšmingos aplinkybės: pirma, 2024 m. liepos 11 d. vyr. patrulės A.Zajanjauskės tarnybine pranešime nurodyta, kad automobilyje rastas vairuotojo vietoje miegantis automobilio savininkas G. V., kuriam neblaivumo patikrinimo akte nustatytas 3,38 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 3,29 prom. girtumas; antra, vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240711-143052UTC+0300 atsakovas pripažįsta automobilį vairavęs girtas; trečia, papildomai apklaustas liudytojas V. M., kuriam buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už melagingus parodymus, pripažino, kad transporto priemonės LEXUS jis nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, o tokius parodymus davė paprašytas G. V. prisiimti jo atsakomybę už sukeltą eismo įvykį, tyrėjai pateikti melagingus parodymus; ketvirta, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad pati asmeniškai girdėjo kaip Gediminas ir Marius siūlė Vitalijui 1000 Eur už tai, kad prisiimtų kaltę už suketą eismo įvykį.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, jog automobilį vairavo trečiasis asmuo, šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė. Priešingai, sprendimo 15 punkte nurodytame ikiteisminiame tyrime trečiasis asmuo pripažino, kad automobilio jis nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, o tokius parodymus davė paprašytas atsakovo G. V. prisiimti jo atsakomybę už sukeltą eismo įvykį, tyrėjai pateikti melagingus parodymus.

17. Atsakovas akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, kadangi nenustatyta, jog atsakovas savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. 2025 m. balandžio 11 d. prokurorės nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26562-24 atsakovo atžvilgiu, padaryta išvada, kad nenustatytas vienas iš esminių nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, kad G. V. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį; nagrinėjamu atveju esant pagrįstai abejonei dėl kaltės bei nesant objektyvių ir kategoriškų duomenų, kad įtariamasis G. V. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. V. kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 (1) straipsnio 1 dalyje padarymo nutrauktinas. Tačiau vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nesuponuoja išvados, jog jis negali atsakyti civiline tvarka pagal ieškovės reikalavimą CK 6.270 straipsnio pagrindu.

18. Nagrinėjamu atveju, net ir galimai pripažinus atsakovo argumentus, kad automobilį vairavo trečiasis asmuo, akivaizdu, jog dėl valdymo netekimo yra ir atsakovo kaltės (nebuvo apdairus, rūpestingas prižiūrint turtą, pažeidė Kelių eismo taisykles įvykus eismo įvykiui su jam priklausančia transporto priemone, nenurodė eismo įvykio metu vairavusio automobilį asmens ir nesiėmė priemonių jam išaiškint ir kt.), o tai reikštų, kad atsakovo atsakomybė yra solidari su automobilį, neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu, o ieškovas turėtų teisę reikalauti vykdyti solidarią prievolę iš bet kurio skolininko (CK 6.6 straipsnio 1,3 dalys, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 3 dalis).

20. Taip pat atsakovo argumentai dėl subrogacijos galimumą į trečiąjį asmenį, o ne į atsakovą atmestini, nes ieškovas reikalauja sumokėtų išmokų grąžinimo pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 straipsnio numatytą išimtį, kuri įtvirtina draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja ne tik CK, bet ir kiti įstatymai, o minėtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas yra specialus įstatymas CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis).

21. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003; kt.). Nagrinėjamu atveju draudėjas su draudiku nebendradarbiavo (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys) ir būdamas didesnio pavojaus šaltinio savininku yra atsakingas dėl įvykio metu atsiradusios žalos (CK 6.270, 6.264 straipsniai).

22. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, tai yra atsakovui neįrodžius, kad jis, nors ir būdamas didesnio pavojaus šaltinio – automobilio valdytojas neatsako už padarytą žalą, pareiga grąžinti ieškovui sumokėtą dėl žalos padarymo sumas tenka atsakovui, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas.

23. Tenkinus ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 680,08 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikia įrodymus, patyręs iš viso 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs procesinių dokumentų (pareiškimo, ieškinio ir dubliko) turinio apimtį, teisinio ginčo specifiką; ginčo sumos dydį, posėdžio trukmę, sprendžia, kad prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).

27. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iš kiekvieno ieškovo po 23,79 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje (kodas 300665654) iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680,08 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir 08) nuostolius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (680,08 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 16 d. ) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 523 Eur (penkių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,79 Eur (keturiolikos eurų ir 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.