Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla kaltinant A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p., grąžinta prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-101-952/2014 matyti, kad byla, kurioje A. B. kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. tuo, kad jis 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.40 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini), B. B. bute, kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų, tyčia, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į nugarą savo artimam giminaičiui – motinai, nukentėjusiajai B. B., suėmęs abi rankas už riešų jas laužė, tampė už plaukų ir išstūmė ją pro antrojo aukšto buto langą, dėl ko padarė nukentėjusiajai B. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio kulnikaulio lūžio sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Bylos parengimo nagrinėti teisme proceso stadijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 str. 2 d., 2014 m. kovo 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria perdavė bylą prokurorui. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip pat, teismo nuomone, esant kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą. Nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, nenustatyta, ar nukentėjusiosios 12 slankstelio lūžis yra susijęs su A. B. inkriminuojama nusikalstama veika, nesiaiškinta, ar nukentėjusiajai padarytas sužalojimas – kulnikaulio lūžis, būdingas iššokimui ar griuvimui pro langą, ar ši trauma būdinga išstūmus asmenį pro langą. Be to, teismas pažymėjo, kad kaltinamojo akto nuorašas iki bylos perdavimo teismui nebuvo pasirašytinai įteiktas kaltinamajam (BPK 220 str. 4 d.). Apylinkės teismas padarė išvadą, kad visa tai trukdo nagrinėti bylą, todėl būtina atlikti papildomą ikiteisminį tyrimą, tikslu užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą bei nuspręsti, kokią nusikalstamą veiką galimai įvykdė kaltinamasis.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras, nesutikdamas su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi, pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui, prašydamas panaikinti minimą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte nurodytos visos LR BPK 219 str. numatytos būtinos faktinės aplinkybės ir teismui nebuvo jokių teisinių kliūčių nagrinėti bylą. Prokuroras pažymi, kad teismas yra pats aktyvus tiriant įrodymus ir turi neapsiriboti tais įrodymais, kuriuos pateikia proceso dalyviai, todėl bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju yra nepateisinamas ir prieštarauja baudžiamojo proceso greitumo principui. Teigia, kad visas aplinkybes, kurios nurodytos nutartyje, jeigu teismui kyla abejonių, teismas gali išsiaiškinti bylos nagrinėjimo teisme metu (pvz., apklausiant nukentėjusiąją, kaltinamąjį, teismo medicinos specialistą, surašiusį specialisto išvadą, reikalui esant paskiriant ekspertizę ir pan.).

Be to, prokuroras skunde nurodo, kad iš specialisto išvados matyti, jog Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nukentėjusiajai 2013-09-19 diagnozuotas stuburo krūtininės dalies 12 slankstelio lūžis neturi priežastinio ryšio su 2013-08-27 įvykiu, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teigia, kad kaltinamojo akto nuorašas kaltinamajam buvo įteiktas dar neprasidėjus bylos teisminiam nagrinėjimui, praėjus vos trims dienoms po to, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, todėl tai nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, jog BPK 234 str. 2 d. numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą. Be to, numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui, kai yra pastarojo prašymas, esant reikalui papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui ar kaltinamojo akto trūkumų pašalinimui. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas savo nutartyje nenurodė jokių esminių surašyto kaltinamojo akto trūkumų (BPK 219 str.), nei kitų padarytų esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 str. 3 d.), o prokuroras baudžiamojoje byloje prašymo ikiteisminiam tyrimui papildyti nepateikė. Dėl to, kas paminėta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamąją bylą apylinkės teismas prokurorui perdavė nesant teisinio pagrindo.

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui ir nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Veikos kvalifikacija turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012). Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2012).

Taigi kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Apylinkės teismas savo nutartimi atkreipė dėmesį į nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų prieštaringumą ir nurodė prokurorui atlikti akistatą. Dėl tokių teismo argumentų pažymima, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neištyrus jų betarpiškai teisminio nagrinėjimo metu, priimant nuosprendį remtis jais negalima (LR BPK 301 str. 1 d.). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytos aplinkybės nesutampa su nukentėjusiosios nurodytomis – negali būti traktuojama kaip kaltinamojo akto trūkumas, neleidžiantis išsamiai išnagrinėti bylos. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK V dalis), atliekant įrodymų tyrimą (BK XXI skyrius), teismas gali savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu paskirti specialistų ar ekspertų tyrimus, į teisiamąjį posėdį kviesti asmenis (liudytojus, specialistus, ekspertus ir kt.) ir juos apklausti apie bylai reikšmingas aplinkybes, imtis priemonių pašalinti kilusias abejones ir kt. Įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo kompetencija ir tik teismas sprendžia, ar duomenys ikiteisminio tyrimo metu yra gauti teisėtais būdais, ar galima juos patikrinti Baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais, ar tie duomenys turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, ar gauti duomenys, iš viso laikytini įrodymais (BPK 20 str.). Taigi, jei teismas padaro išvadą, kad prokuroro pateikti duomenys yra gauti ne įstatymų nustatyta tvarka ar neatitinka įstatymų reikalavimų, ar dėl jų kyla abejonės, teismas valingas nuspręsti – remtis jais, priimant procesinį dokumentą byloje, ar juos atmesti, todėl apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad prokuroras kažko neatliko ar atliko netinkamai, nekokybiškai, nepilnai ir pan., savaime netrukdo nagrinėti bylą.

Šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. B., sudėties požymiai. Apylinkės teismas konkrečiai nenurodė, kokių BPK 219 str. nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, tik deklaravo abejones, ar A. B. veika iš tikrųjų teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., ar nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai atitinka kaltinamajam inkriminuojamas aplinkybes, ar kaltinamasis aktas buvo pasirašytinai perduotas kaltinamajam iki bylos perdavimo teismui, kaip numato BPK 220 str. 4 d. Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, esant būtinybei, pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, laikantis BPK 255, 256 str. įtvirtintų reikalavimų. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje iš tikrųjų gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, todėl bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės turi būti sprendžiamos vadovautis Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais, tiriant įrodymus bei juos vertinant.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 str. reikalavimų pažeidimą, kaltinamajame akte inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės kaltinimo aplinkybes netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nebuvo iš esmės suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, todėl prokuroro skundas tenkinamas ir apylinkės teismo nutartis kaip nepagrįsta ir neteisėta naikinama.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.