- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 1-128-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00551-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Editai Bekerytei,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) (šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlė, viena auginanti du vaikus, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., 2012-03-30 darbo sutarties Nr. DS-12-01 pagrindu dirbdama buhaltere Viešojoje įstaigoje „V.“ (toliau - VŠĮ „S.a.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 11 str., būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei įrašų teisingumą, turėdama VŠĮ „S.a.“ prezidento A. U. nuo 2014-07-09 suteiktus prisijungimo kodus bei slaptažodžius tvarkyti VŠĮ „S.a.“ sąskaitas elektroninės bankininkystės būdu, turėdama vieningą tyčią pasisavinti jai patikėtą svetimą - VŠĮ „S.a.“ priklausantį didelės vertės turtą, piktnaudžiaudama A. U. pasitikėjimu, laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-12-21 pasisavino jai patikėtą didelės vertės VŠĮ „S.a.“ turtą, o būtent:
- laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-12-17 iš VŠĮ „S.a.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbankas“, atliko 80 pavedimų į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbankas“, pervedant bendrai 20 315 eurų, klaidinančiai nurodydama pinigų pervedimo paskirtį kaip avansą, kurių VŠĮ „S.a.“ veiklai nepanaudojo;
- laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2015-12-21 iš VŠĮ „S.a.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbankas“, atliko 8 pavedimus į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbankas“, pervedant bendrai 1 750 eurų, klaidinančiai nurodydama pinigų pervedimo paskirtį kaip avansą, kurių VŠĮ „S.a.“ veiklai nepanaudojo;
- laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2015-12-05 iš VŠĮ „S.a.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, atliko 13 pavedimų į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, pervedant bendrai 20315 eurų, klaidinančiai nurodydama pinigų pervedimo paskirtį kaip avansinį mokėjimą, kurių VŠĮ „S.a.“ veiklai nepanaudojo;
- laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-12-05 iš VŠĮ „S.a.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ atliko 106 pavedimus į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, pervedant bendrai 32 130 eurų, klaidinančiai nurodydama pinigų pervedimo paskirtį kaip avansinį mokėjimą, kurių VŠĮ „S.a.“ veiklai nepanaudojo.
Taip laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-12-21 R. L. pasisavino jai patikėtą didelės vertės VŠĮ „S.a.“ turtą, pervesdama (207 pervedimai) į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbankas“ ir į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, 56499,18 eurų tuo padarydama VŠĮ „S.a.“ didelės vertės - 56 499,18 eurų turtinę žalą.
Kaltinamoji R. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visiškai prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Paaiškino, jog su dabar mirusiu vyru Ž. K. susipažino, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, ji nežinojo, kad jis nusikaltėlis. Jis reikalavo iš jos pinigų, jo paaiškinimu, už apsaugą pataisos namuose. Ji atidavė visas savo santaupas, tačiau reikalavimai nesibaigė, sumos didėjo. Vienu metu ją palaužė tai, kad vyras skambino atsisveikindamas, sakydamas, kad jį žudo, prašė nuo jo atsisveikinti su dukra. Pirmą kartą ji pagalvojo, kad paims pinigus kaip darbo užmokesčio avansą ir iš atlyginimo grąžins. Pajutęs jos silpnumą jis vis labiau spaudė (prašė, reikalavo pinigų). Gegužės viduryje jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, prie namų ateidavo įtartini asmenys, daužydavo duris, grasino padegti namus jei nesumokės Ž. skolų. Ji buvo labai įbauginta, vyras grasino, kad niekam negali sakyti. Jis pateikė dokumentus dėl paveldėjimo teisės į žemes (duomenys neskelbtini). Gruodžio 20 d. buvo susitikimas su A. U., pasikalbėti buvo išėjęs ir vyras, žadėjo grąžinti skolą. Kai pradėjo tvarkyti notarinius dalykus, kad būtų padengta skola, paaiškėjo, kad tie dokumentai yra suklastoti. Tuo metu jai buvo komplikacijos dėl nėštumo, ji atsigulė į ligoninę, vyras pranešė, kad su A. susitiko, skolą susitvarkė, ji patikėjo jo žodžiais. Tuo metu jau buvo jį išvijusi iš namų, nes jis (Ž. K.) ir toliau reketavo, prie vaikų bandė žudytis. Kai susipažino su Ž. K., šis jai papasakojo, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, siuntė nuotraukas. Vėliau paaiškino, kad jį sulaikė už nedidelį nusikaltimą, prašė jį aplankyti. Tuo metu jis įtikino pasirašyti santuokos dokumentus, kad galėtų jį lankyti. Gana greitai jis išėjo į laisvę, santykiai buvo geri, neturėjo įtarimo, kad jis vartoja narkotikus. Po kelių mėnesių jį vėl sulaikė, jis ją įtikino, kad jį „pakišo“ draugai, kuriems yra skolingas, aiškino, kad viskas susitvarkys. Telefoniniais skambučiais, laiškais jis sugebėjo įtikinti, kad stengiasi dėl jos, myli. Šiuo metu jai sunku paaiškinti kaip jis sugebėjo taip emociškai paveikti, kad leidosi šantažuojama. Pripažįsta pasisavinusi visus kaltinime nurodytus pinigus. Sutinka, kad padarė žalą VŠĮ „S.a.“, labai gailisi. Nori kuo greičiau pradėti dirbti, grąžinti skolą. Skaičiavo savo realias finansines galimybes, galvoja skolą galėtų atiduoti per 10 m. (dar be šios skolos ji turi sumokėti apie 20000 Eur Ž. K. padarytą žalą jos vardu). Stengsis daryti viską, kad skola būtų padengta kuo greičiau (detalesni kaltinamosios paaiškinimai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, t. 3, b. l. 7-11).
Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji R. L., teismo nustatytomis aplinkybėmis ir laiku pasisavino jai patikėtą didelės vertės VŠĮ „S.a.“ turtą 56 499, 18 eurų. R. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamosios teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir juos patvirtinančiais bei teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. kaltę pilnai pripažino. Ji detaliai paaiškino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (t. 2, b. l. 43). Papildomos apklausos metu R. L. detaliau nurodė savo įvykdyto nusikaltimo motyvus (t. 2, b. l. 156-157).
Šalies argumentai
Ž. K. pareiškimu nustatyta, kad pastarasis prašė savo žmonos R. L. pervesti pinigų sumas nurodytiems asmenims (pridėtas sąrašas žmonių pavardžių) skoloms padengti, tuo metu jis atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taip pat jis prašė paimti pinigų sumas (iš viso 55.185, 00 EUR) iš (duomenys neskelbtini) S.a.s, šie pinigai buvo skirti jo asmeninėms skoloms apmokėti (t. 2, b. l. 45-47, 48-49);
Byloje esančiu susirašinėjimu SMS žinutėmis tarp R. L. ir Ž. K. nustatyta, kad Ž. K. rašo R. L. ir prašo surinkti pinigų iki tam tikro laiko, kitaip neva jam gresia nemalonumai kalėjime, jį muša, reikia pašalinti „ožį“, prašo padėti išsikapstyti iš pragaro, vėliau galimai rašo ne savo vardu gąsdindamas, kad dings jos vyras Ž. K. dėl nepadengtų skolų. Susirašinėjimas yra vienodo pobūdžio, kurių metu tiek Ž. K., tiek neprisistatę asmenys prašo piniginių lėšų padengti jos vyro skolas, priešingu atveju bus fiziškai susidorota (t. 2, b. l. 60-141);
Liudytojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2015-12-17 į V.s prezidento elektroninį paštą gavo R. L. vardu surašytą elektroninį laišką, kuriuo vyr. buhalterė R. L. pasiprašė atleidžiama iš darbo nuo 2015-12-28. Laiškas buvo netikėtas. 2015-12-20 jis patikrino rezervinę sąskaitą, kur pamatė, kad pervedamos lėšos, todėl jo nurodymu buvo patikrintos atstovybės sąskaitos, t.y. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“. Paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-12-05 iš šių sąskaitų buvusi vyr. buhalterė R. L. į savo asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbankas“ ir AB „SEB bankas“ neteisėtai, be atstovybės vadovo žinios, leidimo ar sutikimo pervedė 56 499,18 eurų, kurie viršija R. L. mokėtinas sumas - darbo užmokestį ir pan. (t. 2, b. l. 36).
Bylai reikšmingos aplinkybės taip pat nustatytos:
- 2012-03-30 V.s prezidento įsakymu dėl R. L. priėmimo į darbą, iš kurio matyti, kad R. L. nuo 2012-04-02 priimama dirbti vyr. buhaltere (t. 1, b. l. 50);
- 2014-07-09 Swedbank elektroninių paslaugų teikimo sutartimis, sudarytos tarp banko ir V.s, kuriose nurodyta, kad naudotojas R. L. (t. 1, b. l. 53-54);
- AB Swedbank sąskaitos išrašu nuo 2015-12-29 iki 2015-12-29, iš kurio matyti, kad yra atlikta 80 pavedimų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbankas“ į R. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant pinigų pervedimo paskirtį kaip avansą (t. 1, b. l. 6-11);
- AB „SEB bankas“ išrašu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-28, iš kurio matyti, kad yra atlikta 106 pavedimai iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ į R. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant pinigų pervedimo paskirtį kaip avansą (t. 1, b. l. 12-24);
- R. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-04-30 išrašu, iš kurio nustatyta, kad į R. L. sąskaitą buvo atliekami pervedimai iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), mokėtojas (duomenys neskelbtini) S.a. (t. 1, b. l. 116-202, t. 3, b. l. 1-33);
- AB „SEB bankas išrašu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-28, iš kurio matyti, kad yra atlikta 13 pavedimų iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ į R. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant pinigų pervedimo paskirtį kaip avansą (t. 1, b. l. 25-27);
Byloje surinkti duomenys vieni kitus papildo ir neprieštarauja tarpusavyje. Neabejotinai aukščiau išvardintais duomenimis nustatyta, kad R. L. dirbdama buhaltere VŠĮ „S.a.“ būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, turėdama VŠĮ „S.a.“ prezidento A. U. suteiktus prisijungimo kodus bei slaptažodžius tvarkyti bendrovės elektroninės bankininkystės sąskaitas kaltinime nurodytu laikotarpiu pasisavino jai patikėtą didelės vertės VŠĮ „S.a.“ turtą - pinigus, iš viso 56 499, 18 Eur, tokiu būdu padarė turtinę žalą VŠĮ „S. a.“. Faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimo klausimas proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. R. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Spręsdamas kaltinamajai R. L. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertino tai, kad kaltinamoji savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą). Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Kaltinamoji nėra praeityje teista, taip pat nėra bausta administracine tvarka. R. L. šią nusikalstamą veiką padarė naiviai tikėdama savo vyru Ž. K., jo siekiu pasitaisyti, jo prašymu, kuris turėdamas pakankamai ilgą kriminalinę patirtį (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis daug kartų teistas, baustas administracine tvarka už vagystes, narkotikų vartojimą) ją įtikino, kad jam labai reikalinga jos materialinė pagalba, jam sunku, fiziškai su juo norima susidoroti. Vėliau R. L. buvo savo buvusio vyro skriaudžiama (kaltinamosios tvirtinimu, vartojamas prieš ją fizinis smurtas), jo draugų bauginama tikslu ją psichologiškai palaužti, dar labiau sužlugdyti. Ž. K. jai melavo, kad paimtus pinigus iš S.a.s bus galima savalaikiai grąžinti, neva pardavus jam priklausantį žemės sklypą Zarasų rajone. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad savo reikmėms kaltinamoji pinigų nepanaudojo, ji pinigus pervedė Ž. K. bei jo nurodytiems asmenims Nors šios aplinkybės neatleidžia kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau rodo, kad ji pasisavino svetimą turtą tikėdama, jog taip gelbsti savo vyrą, vengdama nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto, šantažo. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad kaltinamoji supratusi, jog yra apgaudinėjama Ž. K., dar iki jo mirties nutraukė su juo santuoką, viena augina jos iš ankstesnių santykių turimą dukrą (8 metų) ir jų mažametį vaiką, gimusį 2016 metais.
BK 183 straipsnio 2 d. straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 10 metų. Šioje byloje padaryta didelė turtinė žala VŠĮ (duomenys neskelbtini), organizacijai, atstovaujančiai visų (duomenys neskelbtini) interesus. Teismo vertinimu, nusikaltimo padarymo aplinkybės (kaltinamoji būdama buhalterė ir gerai suvokdama, kad pervesdama pinigus elektroninės bankininkystės pagalba iš atstovybės sąskaitos į savo neliks nepastebėta) bei kaltinamosios asmenybė, įgalina svarstyti švelnesnės nei padaryto nusikaltimo sankcijoje (laisvės atėmimas) numatytos bausmės skyrimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas konstatuoja, jog R. L. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to, atsiprašė S.a.s atstovo ir teismo vertinimu, net padėjo teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti padaryto nusikaltimo motyvą (ne tik išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir pateikė Ž. K. pareiškimus apie jo prašymus atlyginti neva padarytą žalą). Kaltinamoji iš dalies atlygino ir kas mėnesį atlygina dalį padarytos turtinės žalos (4554, 18 Eur). R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad veika padaryta dėl psichinės prievartos ((apie tokią prievartą pasisakyta aukščiau) BK 59 str. 1d. 5p.). Ji viena išlaiko du vaikus (vienam 8 metai, kitam 10 mėnesių) ir be jos šių vaikų nebūtų kam prižiūrėti (kaltinamoji paaiškino santykius su tėvais. Ji net bijo pasakyti apie turimą skolą (padarytą šiuo nusikaltimu bei kitas Ž. K. padarytas jos vardu skolas 20000 Eur.)), be to jos vaikų atskyrimas nuo motinos būtų didelė psichologinė ir emocinė trauma tiek jai, tiek vaikams. Aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, kadangi kaip minėta, kaltinamoji pripažino nusikalstamą veiką, atlygino dalį padarytos žalos, nustatyta viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Teismo vertinimu, kaltinamoji jau dabar (padedama psichologo) suvokia savo situacijos sudėtingumą, turimas problemas, kurias sukėlė jos besąlygiška meilė, pasitikėjimas Ž. K., sunkią materialinę padėtį, atsakomybę prieš vaikus, turi realius planus kada ir kiek ir per kiek laiko ji galės atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismo skiriama bausmė neturi galutinai sužlugdyti kaltinamosios, priešingai sudaryti galimybę atsitiesti, leisti nedarant kitų nusikaltimų atlyginti padarytą žalą. Teismas tiki, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, konstatuotina ir tai, kad R. L. padaryta sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys (neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, rūpinasi vaikais) leidžia teigti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 62 straipsnio nuostatas ir paskiriant R. L. švelnesnę, negu numatyta BK 183 str. 2 d. sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su tam tikru įpareigojimu (atlyginti kiekvieną mėnesį dalį padarytos žalos).
Teismo vertinimu, teismo proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas, kad skirtos bausmės vykdymo laikotarpiu darant teisės pažeidimus paskirtoji bausmė gali būti pakeista arešto bausme, tai, jog ir pasibaigus laisvės apribojimo bausmės vykdymui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji pakeis savo elgesį ir daugiau nebenusikals. Tuo pačiu teismas pastebi, kad skiriant švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę, kaltinamajai negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, jai skirtinas įpareigojimas, kuris užtikrintų nukentėjusiųjų turtinių interesų ir patirtos žalos atlyginimą (įpareigojimas atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo). Nelogiška reikalauti, kad kaltinamoji per vienerius ar dvejus metus atlygintų visą padarytą žalą, nes ji neturi jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, viena rūpinasi dviem vaikais, šiuo metu legaliai uždirbti tokius pinigus ir dalį jų skirti vaikams ir buičiai neįmanoma.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl civilinio ieškinio
V.s Prezidentas A. U. pateikė šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. L. 52 245 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų sumą) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio, su žalos atlyginimu susijusioje dalyje, įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ( t. 1, b.l. 42-43).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaltinamosios R. L. paaiškinimai leidžia teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad R. L. savo nusikalstamais veiksmais (VŠĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus pervedė į jai priklausančias sąskaitas) padarė 56 499, 18 Eur turtinę žalą, tačiau dalį pinigų 2015-12-21 kaltinamoji grąžino į Atstovybės sąskaitą (atliko tris pavedimus: 2.304,18 Eur., 1150 Eur bei 800 Eur). Taip civiliniame ieškinyje nurodė ir Staudentų atstovybės prezidentas A. U.. Taip pat iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad R. L. (duomenys neskelbtini) pervedė tris kartus po 100 Eur, mokėjimo paskirtis dalinis žalos atlyginimas (t. 2, b. l. 150-151, 3 t. b. l. 4-6). Tokiu būdu likusi neatlyginta suma yra 51 945 Eur. Ši suma priteistina iš kaltinamosios R. L.. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str.). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje padarytos žalos atlyginimas sietinas su R. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d., t. y. kad ji pasisavino svetimą, jos žinioje buvusį VŠĮ „S.a.s“ didelės vertės turtą. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas.
Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.210 str., turi būti trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (pvz., bylos Nr. 3K-3-373/2006, Nr. 2K-234/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (byla Nr. 2K-234/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, nes dar tik sprendžiasi jos buvimo klausimas. Todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti penkis procentus palūkanų, netenkinama. Taip pat iš kalto asmens prašoma priteisti visas patirtas V.s bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas taip pat netenkinamas, nes nėra byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas ar atsiradusias išlaidas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 d. 2 punktu nubausti laisvės apribojimu 24 mėnesiams
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies punktu įpareigoti R. L. visą laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti dalį turtinės žalos, kas mėnesį mokant ne mažiau nei 100 Eur.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti VŠĮ „V.“ iš R. L. 51945 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.