Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2013-09-10 · Byla Nr. ATP-589-557/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
ATP-589-557/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02129-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-589-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02129-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas P. N. skundas ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. 2013-04-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7) už tai, kad jis 2013 m. balandžio 12 d. 14.45 val. Kretingos g. 27 Klaipėdoje, vairuodamas dviratį dviračių taku, ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime nedavė kelio transporto priemonei ir su ja susidūrė. Apgadinta transporto priemonė. Šiais savo veiksmais P. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 67 punkto reikalavimus. P. N. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 131 str. 4 d.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 26 d. nutarime konstatuota, kad P. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 4 d., už kurį jam skirta 170 Lt bauda. Šį nutarimą P. N. apskundė pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi P. N. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog Kelių eismo taisyklių 67 punkte nustatyta, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. Eismo įvykis įvyko Kretingos g. ties 27 gyvenamuoju namu, išvažiuojant automobiliui iš gyvenamosios zonos. Kelių eismo taisyklių 67 punktas nurodo „dviračių tako ir kelio susikirtime“. Jis dviračiu važiavo keliu – Kretingos g. Automobilis išvažiavo iš gyvenamosios zonos. Šiuo atveju jis su dviračiu kelio nekirto. Toje vietoje nėra dviejų kelių.

Kretingos gatvės kelias, kaip ir visi keliai, susideda iš kelio elementų: dviračių tako, eismo juostos, kelio, kelkraščio, pėsčiųjų tako, skiriamosios juostos, šaligatvio, važiuojamosios dalies. Kelio elementai nedalijami, nėra kelio, vadinamo šaligatviu, ar kelio, vadinamo kelkraščiu, todėl nėra kelio elemento paimto iš kelio - dviračių tako.

Teismas nutartyje nurodo, jog situacija, kai dviračių takas susikerta su išvažiavimu iš gyvenamosios zonos, Kelių eismo taisyklėse nenurodyta, tačiau lygiai žodis į žodį tokia situacija yra aprašyta Kelių eismo taisyklių 182 punkte.

Dviračių takas toks, kaip atskiras dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėtas kelio ženklu „Dviračių takas“, kur motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio ženklais arba kelio inžinerinėmis priemonėmis. Kelių eismo taisyklių 67 punkte nurodoma situacija, kai dviratininkas važiuoja skersai kelio, kuriame yra visi kelio elementai arba nėra pėsčiųjų perėjos. Dviračių takas turi būti atskirtas nuo kelio tiktai kelio ženklais, o ne kaip kelio elementas išskirtas nuo kelio.

Įvažiavimas į kelią iš gyvenamosios zonos Kretingos g. ties 27 gyvenamuoju namu nėra kelias. Teisme automobilio vairuotojas A. Z. ir Kelių policijos biuro specialistas R. S. paliudijo ir patvirtino, jog eismo įvykio metu automobilis, vairuojamas A. Z., išvažiavo iš gyvenamosios zonos. Išvažiavimas iš gyvenamosios zonos į kelią nėra kelias, nes neturi eismui skirtos ir naudojamos žemės arba statinio paviršiaus juostos per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračio takus, skiriamąsias juostas. Išvažiavimas iš gyvenamosios zonos į kelią turi skiriamąją liniją tarp kelio ir gyvenamosios zonos.

Teismas nurodo, kad jis susidūrė su galine A. Z. vairuojamo automobilio dalimi, t. y. A. Z. beveik pravažiavus susikirtimą su dviračių taku. Automobilio vairuotojas buvo labai neatsargus, net pravažiavęs visu automobilio korpusu nepastebėjo, kad link jo artėja dviratininkas. Jo stabdymo dviračiu kelias yra 3 m 80 cm. Vairuotojas sustojo tiktai tada, kai išgirdo smūgį dviratininko galva į automobilį, jis visai nestabdė automobilio.

P. N. 2013-09-02 Klaipėdos apygardos teismui pateikė skundo papildymą, kuriame nurodo, jog policijos pareigūnas nurodė ne tą Kelių eismo taisyklių punktą. Šiuo atveju vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 107, 158, 182 punktus. Išvažiavimas iš kiemo yra speciali kelių kategorija, bet tai yra irgi kelias. Tačiau nagrinėjamu atveju dviračio takas yra sudėtinė pagrindinio kelio dalis ir Kelių eismo taisyklių 67 punktas netaikytinas. Jis taikomas tais atvejais, kai dviračio takas yra savarankiškas kelias. Jis vadovaujasi Kelių eismo taisyklėmis su naujais papildymais, 2013 m. redakcija, kitokių kelių įstatymų, kaip vairuotojas, nežino ir neturi galimybės žinoti. Už tai, kad policijos darbuotojas sukuria kitokį įstatymą, jis yra nekaltas. Kretingos gatvė yra pagrindinis kelias ir pėsčiųjų – dviračių takas yra pagrindinio kelio sudėtinė dalis, tai yra eilinė Kretingos gatvės eismo juosta, todėl išvažiuojantys iš kiemų privalo praleisti visus pagrindiniu keliu judančius dalyvius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

P. N. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d., padarymą. Pagal ATPK 131 str. 4 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla dviračių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

Nustatyta, kad P. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 7) ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu (b. l. 5) jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2013 m. balandžio 12 d. 14.45 val. Kretingos g. 27 Klaipėdoje, vairuodamas dviratį dviračių taku, ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime nedavė kelio transporto priemonei ir su ja susidūrė. Nutarime konstatuota, jog tokiais veiksmais P. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 67 punkto, numatančio, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, reikalavimus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu dviratininkas P. N., važiuodamas dviračių taku, pažymėtu ant šaligatvio baltu dviračio simboliu ir kuris eina lygiagrečiai Kretingos gatvei, susidūrė su iš daugiabučių namų kiemo į Kretingos gatvę išvažiuojančiu A. Z. automobiliu.

Pagal Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateiktą apibrėžimą kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Tuo tarpu dviračių takas apibrėžiamas kaip dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas. Taigi, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, dviračių takas gali būti tiek atskiras (autonominis) kelias, tiek kelio sudėtinė dalis, kaip šiuo atveju – ant lygiagrečiai Kretingos gatvei einančio šaligatvio esantis dviračių takas, pažymėtas baltu dviračio simboliu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti dviračiu šaligatviu, išskyrus atvejus, kai šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šaligatvio dalis, ką patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2011 m. birželio 23 d. raštas Nr. 2-3312(52) dėl Kelių eismo taisyklių išaiškinimo, kuriame, be kita ko, pažymėta, jog pagal Kelių eismo taisyklių 107 punktą vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, privalo duoti kelią juo (t. y. važiuojamąja dalimi ar dviračių taku) važiuojančioms transporto priemonėms (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-743/2012).

Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju ne dviračio vairuotojas P. N., važiuodamas dviračių taku, t. y. kelio (Kretingos gatvės) sudedamąja dalimi, privalėjo duoti kelią į kelią iš šalia jo esančios teritorijos išvažiuojančiam automobiliui, o automobilio vairuotojas, įvažiuodamas į kelią - Kretingos gatvę iš šalia jo esančios teritorijos (daugiabučių namų kiemo), privalėjo duoti kelią dviračių taku važiuojančiam P. N.. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Kelių eismo taisyklių 67 punktas, kuriame nustatyta, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, taikytinas tuo atveju, kai atskiras (autonominis), ne prie gatvės esantis dviračių takas kerta kelią ne sankryžoje, tuo tarpu situacijose, kai šalia kelio lygiagrečiai jo ant šaligatvio esantis dviračių takas, kaip sudėtinė kelio dalis, kertasi su įvažiavimu į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, šis Kelių eismo taisyklių reikalavimas netaikytinas.

Kartu pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 34 punkte nustatytos vairuotojų pareigos pėstiesiems, kuriose inter alia numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Apeliacinio teismo vertinimu, nelogiška būtų situacija, jei vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėtų praleisti šaligatviu einančius pėsčiuosius, tuo tarpu dviračių vairuotojų, važiuojančių dviračiais dviračių taku ant to paties šaligatvio, praleisti neprivalėtų.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu laiko, jog nustačius, kad įvykio vietoje šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) buvo paženklinta dviračių eismui skirta šaligatvio dalis, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. N. neprivalėjo duoti kelią į kelią išvažiuojančiai transporto priemonei, todėl jis Kelių eismo taisyklių 67 punkto reikalavimų nepažeidė. Nustačius, jog P. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 4 d, sudėties, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartis bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 26 d. nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti ir P. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas