Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) įgaliotam atstovui Andrejui Bondarenko,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M. ir jo atstovui advokatui Romui Žėkui,

nuotoliniu būdu dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Matačino, Zinai Bubulienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M. (G. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., būdamas UAB „L“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, pasinaudojęs asmenų iki aštuoniolikos metų ir vaikų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, juos išnaudojo, nes esant darbo sutarčių požymiams, nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų G. M., I. I., L. T., M. K. ir E. B. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDF teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios nelegaliai įdarbino ir leido UAB „L“ naudai dirbti restorane „P. G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje:

- M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-05-02 iki 2020-06-17 (tikslus dienų kiekis nenustatytas, bet ne mažiau nei 8 dienas) atlikti restorano padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams),

- L. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, 2020 m. birželio 5-7 dienomis atlikti restorano pagalbinės darbininkės darbines funkcijas (plovė indus, tvarkė salę), liepos 3-5 dienomis atlikti padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams),

- I. I., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 17 ir 18 dienomis atlikti restorano pagalbinės darbininkės darbines funkcijas (plovė indus, tvarkė salę),

- E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 24, 26-28 dienomis atlikti padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams),

- G. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 6, 17, 18 ir 19 dienomis atlikti padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams).

Tokiais savo veiksmais G. M. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, LR Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. Nutarimo Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo” 7 ir 13 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. M., būdamas UAB „L“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės darbuotojų užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių kontrolę ir teisingų duomenų perdavimą buhalterijai, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „L“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje. Nustatyta, kad 2020 m. birželio mėn. buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojos L. T. faktiškai dirbtas laikas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ji dirbo 6 dienas po 2 val., tuo tarpu nustatyta, kad ji tomis dienomis (2020 m. birželio 12-14 d. bei 2020 m. birželio 19-21 d.) dirbo ne mažiau nei po 5.30 val., t.y. darytina išvada, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėtas ir neįtrauktas į apskaitą L. T. faktiškai dirbtas laikas – ne mažiau nei 21 valanda. Tokias savo veiksmais (neveikimu) G. M. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, nurodydamas, kad AN protokole nurodytas kaltinimas jam nesuprantamas, nes nesutampa nurodytos datos, gegužės mėnesį visiškai nedirbo. Nurodė, kad kai VDI inspektorius atvažiavo į vietą tikrinti, nerado jokių nelegaliai dirbančių darbuotojų, tačiau jis buvo kaltinamas tuo, kad pas jį nelegaliai dirbo, nors buvo pateikti visi dokumentai, kad visi įdarbinti, teikė įrodymus, kiek kas dirbo tačiau jo atžvilgiu buvo surašyti AN protokolai, įspėjo, kad bus teismas. Paaiškino, kad kai kurios AN protokole nurodytos darbuotojos dirbo po 2 valandas, o kai kurios po 5 val. Įdarbinti merginas paprašė jų tėvai, jos neatėjo iš gatvės. M. (K.) dirbo 2019 metais, ir 2020 metais pasiprašė būti įdarbinta. Jis sutiko ją priimti, apie jos įdarbinimą pranešė Sodrai, bet ji neatėjo į darbą, nepasirašė darbo sutarties, todėl buvo atleista, pranešta Sodrai. M. šiemet visai nedirbo. Tą mergaitę priimdavo kaip savo, ji ateidavo pas juos kaip svečias, kaip dukra. Žinojo, kad jos gyvenimas buvo sunkus. M. norėjo dirbti kiekvieną dieną. Sakė jai, kad galės dirbti šeštadienį, sekmadienį, priėmė į darbą, bet M. nedirbo, todėl maždaug po 10 dienų atleido. M. pas juos į svečius ateidavo iki birželio 5 d., su ja labiau bendravo T. Visas kitas merginas rekomendavo jų tėvai.

E. B. nežino, sesuo T. sakė, kad buvo atėjusi mergaitė, klausinėjo dėl darbo. Pasakė, kad skauda galvą, atvažiavo jos vaikinas ir išsivežė, jis net nematė jos dokumentų. Nematė, kada B. dirbo. Gali būti, kad čia ta mergina, kuri atėjo įsidarbinti ir išėjo. Sakė, kad gali dirbti padavėja. T. pasakė, kad nereikia. B. tėvas azerbaidžanietis, gal tame problema. Karabacho įvykiai visada skaudi tema.

Kiek dirbo I. I., nurodyta tabelyje. Mergaitę (I. I.), kuri dirbo po dvi valandas, norėjo atleisti, bet ji prašėsi leisti dirbti, norėjo kažką nusipirkti. Ją atvažiuodavo paimti tėvas. I. dirbo tris dienas po 5 valandas. Skambino jos mama, klausė, kiek dukra gaus. Jis sakė, kiek dirbs, tiek ir gaus. Vėliau prašė pažymą apie darbą, bet nepasiėmė.

G. (M.) dirbo pas juos kavinėje po 5 val. Jos tėvas pietaudavo jų kavinėje ir paprašė priimti į darbą dukrą. 2020 m. liepos 6 d. G. atvažiavo su tėvu, ir ją priėmė į darbą. Ji dirbo dvi dienas po 5 valandas, tai nurodyta tabelyje. Liepos 6 d. atvažiavo vėlai, bet tabelyje pažymėjo, kad dirbo. 2020 m. liepos 18 d. atėjo į darbą. Po pusės valandos paskambino tėvas, pasakė, kad G. bloga ir išvažiavo, ji net atlyginimo nepasiėmė. Po to vyko susirašinėjimas su T. 2020 m. liepos 29 d. pasakė, kad jau nereikia darbuotojos. Kitą mėnesį buvo su mama paimti pinigų. Po kažkiek laiko atėjo moteris, šaukė, kad yra nelegaliai dirbančių žmonių. Sesuo pasakė ateiti kitą savaitę, kai jis bus. Moteris negražiai kalbėjo telefonu. Su G. M. darbo sutartis buvo sudaryta, ji iš viso dirbo tris dienas. Pradėjo darbą liepos 6 d. Tą dieną atvažiavo susipažinti su darbu, neturėjo dokumentų, bet jis parašė, kad dirbo. Iš viso dirbo tris dienas. Liepos 6 dieną G. rinko indus, valė stalus. Liepos 18 d. G. dirbo gal pusę valandos. Paskambino jos tėvas T., pasakė, kad dukrai bloga. G. persirengė ir išvažiavo. Tą dieną ji atvažiavo dirbti. Sutartis su G. sudaryta ne liepos 12 d., kažkas tikriausiai supainiota, tą dieną ji dirbo. Dėl G. įdarbinimo, t.y. sutarties pasirašymo buvo kalbėta su jos mama, dokumentai buvo paruošti, tačiau ji pradėjo skleisti informacija internete. 2020 m. liepos 6 d. G. neturėjo dokumentų, ją oficialiai priėmė 2020 m. liepos 12 d., nesumokėta už tris dienas. Dokumentai būdavo pas buhalterę, jis tik paimdavo darbuotojų dokumentus. 2020 m. liepos 16 d. ji atėjo į darbą, bet po to išvažiavo. Buvo skambinta jos tėvui, kad paimtų pinigus, jis sakė, kad G. kaime. Vėliau kalbėjosi su mama, sakę, kad yra pinigai. Už tas tris dienas yra pasiruošę sumokėti 53,90 eurų. Jeigu nuskriaudė, atsiprašo.

L. T. dirbo, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau kiek ji dirbo, neprisimena, tabelyje tai nurodyta. Ji dirbo virtuvėje padėjėja ir indų plovėja. Su L. sutartis pasirašyta 6 dieną, ją iš darbo paimdavo tėvas. L. valė stalus, tvarkė teritoriją, plovė indus. Jeigu nebūdavo darbo, sėdėdavo, laukdavo tėvo.

Taip pat nurodė, kad jis yra UAB „L“ vadovas, sesuo T. gali dirbti ir su žmonėmis, ir gaminti. Oficialiai ji yra virėja ir personalo vadovė. Šioje srityje dirba ne pirmus metus, žino, kad merginos negali dirbti padavėjomis, kol nesusipažino su šiuo darbu. Užsakymus priima T. Visi, kas dirbo, pasiėmė pinigus, pasirašė. Kai nebūdavo darbo, merginas siuntė namo. Kodėl merginos nesakė, kad buvo eksploatuojamos, kai tėvai atvažiuodavo paimti iš darbo. Žino įdarbinimo taisykles, žino, kiek gali dirbti nepilnamečiai. Kai tik ateidavo kas iš mergaičių dirbti, iš karto pranešdavo Sodrai. Merginos ateidavo pasikalbėti, jis joms rodė ką jos galėtų dirbti, kai kurios likdavo, kai kurios tik pavalgydavo ir negrįždavo, be dokumentų niekas nebuvo priimtas.

Baigiamosiose kalbose atsakomybėn traukiamas G. M. kaltę dėl protokole nurodytų veikų pripažino, nurodė, kad nenorėjo kažko apgauti ir nesumokėti už darbą. Galvojo, kad viskas gerai. Dėl pandemijos nebuvo darbo vietoje, visko nekontroliavo. Prašė skirti minimalią baudą, nes turi mažą vaiką. Taip pat nurodė, kad bendrovei jau paskirta bauda, ir jeigu bus paskirta dar viena bauda, negalės sumokėti. Neketino išnaudoti vaikų, nebuvo tokio tikslo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. I. parodė, kad pažįsta iš matymo užkandinės „P. G.“ savininką. Žino, kad nagrinėjama byla dėl to, kad jis apgaudinėjo vaikus. Nurodė, kad ji ten dirbo. Paaiškino, kad atėjo pasikalbėti dėl darbo, klausę, ką turės dirbti. Jai buvo pasakytam kad turės nešti maistą, plauti indus, tvarkyti. Pirmą dieną viskas buvo gerai. Vėliau padarius savo darbą, reikėdavo laukti ir jeigu ateidavo lankytojų, pranešti T. Kartą ji užsipuolė ją kaltindama, kad ji sėdi be darbo, nors buvo padariusi savo darbą. Jai liepė valyti langus, nors savo darbą jau buvo padariusi. Atėjo žmonės, sutvarkiau, kur buvo šlapia. Tačiau T. pasakė, kad blogai sutvarkyta, paskambino broliui G. M. ir pasakė, kad su ja nedirbs. G. M. pasakė jai, kad jei ji nenorinti dirbti, eitų iš darbo. Kavinėje išdirbo kelias dienas, po to pasakė, kad daugiau nebedirbs. Po penkių dienų jai paskambino ir pasakė paimti pinigus. Taip pat nurodė, kad kavinėje dirbo 2020 m. vasarą, birželio-liepos mėn. Atėjo viena, dėl darbo tarėsi su T. Tarėsi, kad dirbs padavėja. Nepyko, kad reikėjo dirbti ir kitus darbus. Neatsimena kaip tarėsi dėl darbo laiko, turėjo dirbti gal nuo 10 val. iki 20 val. Išeidavo iš darbo priklausomai nuo to, kada važiuodavo autobusas. Iš viso kavinėje dirbo 5-6 dienas. Dirbo dvi dienas, po to buvo išeiginė, o tada dirbo dar tris dienas. Dirbo mažiau negu savaitę, maždaug nuo 10 val. iki 20 val. Ji darbe nevalgydavo, už darbą turėjo sumokėti 98 eurus, sumokėjo 100 eurų. Darbe su ja nelabai gražiai buvo bendraujama. Kažkokius dokumentus gal pasirašinėjo, buvo atnešusi pasą, kurį jie palaikė ir grąžino. Su L. susipažino dirbant kavinėje, anksčiau jos nepažinojo. Darbe užsakymų nepriiminėjo, su kasa nedirbo, nešdavo tik maistą. Jeigu T. paliepdavo, paimdavo ir pinigus.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. B. parodė, kad pažįsta G. M.. Pirmą dieną, kai dirbo, su juo supažindino T. Datos neprisimena, gal birželio mėn. internete rado skelbimą, kad reikalingi darbuotojai. Dėl darbo tarėsi su T., kad dirbs jos padėjėja, barmene. Dirbo šeštadienį, sekmadienį. Išplovė indus, aptarnavo klientus, tvarkė patalpas. Dirbo nuo 14 val. iki 21 val. Iš viso dirbo tris dienas. Atėjo į darbą ir ketvirtą dieną, bet pasijuto blogai, suprato, kad negalės dirbti, ir apie tai pasakė T., o pastaroji atsakė, kad reikia dirbti. Kai išėjo iš darbo, jai buvo pasakyta, kad daugiau gali neateiti. Darbo sutarties nepasirašė. Už tris dienas gavo 60 eurų, pasirašė ant lapelio, kad juos gavo, sumokėjo T. Sumokėjo už darbą trečios dienos pabaigoje. Atėjo į darbą ir ketvirtą dieną, bet išėjo, nes blogai jautėsi. Kartu su ja dirbo L. ir dar viena moteris. L. iki tol nepažinojo. Merginos (I. I.) nepažinojo. Darbą pradėdavo 14 val., dirbdavo iki 21 val. Su klientais bendravo tik jeigu kažkas kažko klausdavo. Užsakymus priimdavo T., ji klientams nunešdavo tik meniu. T. priimdavo užsakymus, o ji nešdavo patiekalus. Su pinigais tvarkėsi T.. Kai dirbo kavinėje buvo dar nepilnametė. Tėvai žinojo apie darbą. Klausė, ar ji dirba oficialiai. Ji suprato, kad dirba neoficialiai, tėvai tai toleravo. Ant lapelio buvo užrašytos valandos kiek dirbo ir pagal tai sumokėjo. Sumokėjo 3 eurus už valandą. Darbe bendravo su T., L., O. Į darbą važiuodavo autobusu. Dirbant kavinėje nešė maistą, vieną kartą plovė indus. Darbe T. prašė asmens dokumento ir galimai jį nufotografavo, kai jau dirbo. Turi susirašinėjimą dėl darbo.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja G. M. parodė, kad pažįsta T., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. M. nepažįsta. Vasarą dirbo restorane. Tėtis jos paklausė, ar ji nenorėtų padirbėti indų plovėja restorane ir ji sutiko. Tėtis pasakė, kad šeštadienį kartu važiuos pažiūrėti ir jeigu patiks, ji liks dirbti. Šeštadienį nuvažiavo į restoraną, susipažino su T., anksčiau jos nepažinojo. Šeštadienį turėjo plauti indus, bet jau buvo indų plovėja. T. T. pasakė padėti jai, nešti patiekalus, gėrimus. T. ją gyrė, sakė, kad jei ji (liudytoja) patiks, galės nešti patiekalus, gėrimus, bet tuo pačiu reikės ir plauti indus. Kai atvažiavo tėtis, pasakė, kad sekmadienį reikės dirbti nuo 14 val. iki 20 val. Sekmadienį jos paprašė paso kopijos, nufotografavo pasą, pasakė, kad ji dirbs oficialiai, sumokės, kai baigsis mėnuo. Restorane dirbo mažiau nei mėnesį, 2-3 savaites, 3 dienas per savaitę, pirmadienį, šeštadienį, sekmadienį nuo 13-14 val. iki 20 val. Plovė indus, nešė patiekalus, tvarkė patalpą. Paskutinę dieną, kai dirbo, jai pasidarė bloga, galimai perkaito, todėl paskambinusi tėčiui, paprašė jo, kad jis paskambintų T., nes jai bloga. T. pasakė, kad ji gali važiuoti. Gal T. pagalvojo, kad ji simuliuoja. Pasakė, kad ji (liudytoja) paskambintų, kai pagerės, kad galės grįžti dirbti. Rašė T. norėdama grįžti dirbti, bet T. pasakė, kad jau turi kitą mergaitę. Taip pat nurodė, kad už pirmą darbo dieną sumokėjo 20 eurų, vėliau nemokėjo. Tariantis dėl darbo buvo sutarta, kad mokės 3 eurus už valandą. Vėliau jos mama paskambino T., klausė, kodėl nemoka pinigų, ir jai buvo atsakyta, kad už ją sumokėjo mokesčius. Kai įdėjo postą į internetą apie restoraną, jai buvo pasakyta atvažiuoti paimti pinigus.

Taip pat nurodė, kad visas aplinkybes geriau prisiminė, kai buvo apklausinėjama darbo inspekcijos specialistų. Pirmą darbo dieną dokumentų nepasirašinėjo, T. sakė, kad parašas yra iš paso. Tie dokumentai buvo pas T., jai jų nerodė. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Sakė, kad vėliau pasirašys. Nurodymus, ką daryti, duodavo T. Imti pinigus iš klientų neturėjo teisės. Instruktažo dėl darbo niekas nepravedė. Tuo metu dirbo dar viena mergina gal 17 metų amžiaus, vardo neprisimena. Kokia kalba ji kalbėjo, neprisimena, nebendravo. Ji plovė indus. Iš viso tuo metu dirbo trise, ji, T. ir ta mergina. T. brolio nežino. T. pristatė restorano šeimininke.

Pagarsinus parodymus (b.l.15), liudytoja G. M. nurodė, kad viskas teisinga parašyta. Liudytojai parodžius darbo sutartį (b.l. 48), liudytoja parodė, kad tokio dokumento nėra mačiusi.

Liudytojos G. M. atstovė pagal įstatymą D. O. parodė, kad dukra ėjo dirbti, norėdama padėti šeimai, nes buvo sudegęs namas, o iš jos buvo pasityčiota. Ėjo kalbėtis su T., bet ji ją išvijo. Dukra dirbo ne tris dienas, o tris savaites. Arbatpinigius paimdavo T. Sakė, kad tai jos pinigai. Dabar jau atsistojo ant kojų, atstatė namą, nereikia tų siūlomų pinigų, jeigu nesumoka visko. Prieš direktorių nieko neturiu. T. kalbėjo agresyviai, šmeižė, vos ne su keiksmažodžiais išvydavo. Kai parašiau postą, paviešino situaciją, T. atsiliepė po kokių 7 dienų, t.y. paskambino 2020 m. rugpjūčio 8 d. Pradėjo šmeižti.

Ji prašė T. parodyti darbo sutartį, tačiau jai jos nedavė. Parodė, kad dukra pradėjo dirbti liepos 6 d., dirbo gal iki liepos 27 ar 29 d. Iki tol nedirbo tris dienas. Dirbo 9 dienas po 6 valandas. Dukra dirbo nuo liepos 6 d. iki 28 d. Dirbo 8 dienas nuo 14 val. iki 19.30-20 val. Sumokėta už vieną darbo dieną. Vieną dieną dukrą į darbą nuvežė tėvas. Kitomis dienomis dukra važiavo į darbą autobusu. Vakare ją paimdavo. Ji domėjosi duktros darbo sąlygomis. Vasarą buvo labai karšta. Buvo žadėta 20 eurų per dieną, 3 eurai už valandą. Nepaaiškino, ką reiškia 3 eurai per valandą, ar atskaičius mokesčius. Laukė darbo sutarties, prašė T., tačiau ji sakė, kad neduos. Buvo nuvažiavusi į restoraną, tačiau datos neprisimena, jai buvo sakoma, kad darbo sutartis pas buhalterę, kuri dirba kitur. Darbo inspekcijai rašė 2020 m. rugpjūčio 6 d., tą pačią dieną parašė ir į facebook. Prieš tai T. buvo duota 10-11 dienų sumokėti už darbą. Tą dieną buvo labai karšta. Dukra turėjo nešti maistą į pavėsinę. Jai pasidarė bloga. Paskambino jai ar tėčiui, po ko paskambino T. Ji leido dukrai nedirbti, o dukrai pasakė, kad gali visai nedirbti. Dukra minėjo, kad bijo T., nes ji būdavo pikta, ypač po tos paskutinės dienos. Dukra norėjo dirbti, nes norėjo jiems padėti, užsidirbti pinigų, sau pasiruošti į mokyklą. Jeigu neįdarbina vaikų, tai tegu nors sumoka. Jos, kaip mamos klaida, kad reikėjo reikalauti kategoriškai. Žino, kad restorane, dirbo vaikai iš Antakalnio internato, kuriems taip pat nebuvo sumokėta.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. M. parodė, kad yra G. M. sesuo. Sutinka duoti parodymus, dėl ko nagrinėjama byla žino. Ji toje kavinėje gamina maistą. Darbuotojus priima tik vasarai. Iš gatvės niekas neateina. Visi klientai valgė jų kavinėje ir paprašė priimti vaikus padirbėti. Jų kavinę žino visi, joje yra naminis maistas, gera reputacija.

G. M. tėvas vasarą pietavo pas juos. Facebooke buvo skelbimas, kad jiems reikalinga darbuotoja. Jis pasakė, kad turi dukrą, kuri yra tvarkinga, prieš tai padėdavo tetai dirbti restorane. Ji jam pasakė, kad dukra ateitų. 2020 m. liepos 6 d. jis atvežė dukrą. Tą dieną ji dirbo 4,5 val., nes neturėjo dokumentų. Ji pasakė, kad reikia dokumentų, nes pas juos nelegaliai niekas nedirba. G. į darbą priėmė 2020 m. liepos 9 d., dirbo liepos 10, 11 d. Liepos 18 d., šeštadienį atėjo į darbą 15.30 val. Buvo karšta. G. sėdėjo prie baro. Ji jos pasiteiravo, ar jai bloga. Apie 16.30 val. jai paskambino jos tėtis, pasakė, kad G. bloga. Ji išsikvietė taksi ir išvažiavo. Daugiau ji nedirbo. Į jos vietą atėjo dirbti moteris. G. rašė žinutes, klausė kada ateiti į darbą, ji jai atrašė, kad jau nereikia. Po to paskambinusi pasakė, kad yra pastovi darbuotoja. Tai buvo liepos 29 d. Ji pasakė jai atvažiuoti kitą savaitę su tėvu pasirašyti dokumentus ir paimti pinigus. Turėjo ateiti ketvirtadienį, bet neatėjo. Penktadienį atėjo G. mama su drauge, ji pagalvojo, kad tai klientės. Tuo metu salėje žmonių nebuvo. G. mama prisistatė, pasakė, kad turi klausimų jai. Tada ji pasiteiravo kur G. Jos mama pasakė, kad G. bijo jos (liudytojos). Nesuprato, kodėl bijo, jeigu pati mergaitė rašo, nori dirbti. Pasakė G. mamai, kad G. iš virtuvės pavogė 30 eurų, kuriuos atsidėkodamas paliko klientas. G. mama prašė dokumentų, ir ji jai paaiškino, kad dokumentai pas buhalterę, kad pinigai bus kitą savaitę. G. mama sakė, kad skųsis, kad jie čia laiko nelegalius darbuotojus, nors niekada to nebuvo. G. skambino G. tėvui, kad atvažiuotų paimti pinigų, tėvas pasakė, kad G. pas močiutę, o tada parašė skundą ant jų. Visi pasirašo ir gauna pinigus.

Nurodė, kad G.a paskutinį kartą buvo darbe liepos 13 d. Šeštadienį, 18 d. nedirbo. Darbo sutartis buvo pas buhalterę. G. iš viso dirbo tris dienas. G. skambino tėvui, kad ateitų paimti pinigų. Sodroje darbo sutartis nutraukta liepos 22 d. G. dirbo liepos 10, 11, 12 d., liepos 18 d. ir daugiau nedirbo, todėl atleidimas liepos 12 d. Ji neatėjo pasirašyti dokumentų, paimti pinigų. Skambino jos tėvui, nes nepilnametė turėjo ateiti su tėvu. Kitų nepilnamečių darbo sutartys pasirašytos su tėvais. I. I. buvo pilnametė. L. T. pasirašė pati, jos tėvai skambino, domėjosi. Kai buhalterė atnešė darbo sutartį, G. jau nedirbo. I. I. per facebook sužinojo, kad reikalinga darbuotoja. Ji dirbo birželio 20, 21, 22 dienas po 4,5 val., ją atleido 2020 m. birželio 22 d., bet ji dar dirbo. Žadėjo dirbti vasarą, bet po to pasakė, kad rado darbą Maximoje.

L. T. pagal skelbimą skambino užpernai žiemą, kad vasarą dirbti. Ji jai sakė, kad reikia dar palaukti. Parašė gegužės mėn. Atėjo dirbti birželio mėn., dirbo 8-9 d. po dvi valandas per dieną. Ji sėdėdavo ir laukdavo tėvo. L. plovė indus, kartais valydavo stalus. Kiek dirbo, tiek buhalterei buvo nurodyta sumokėti. Dažniausiai ji sėdėdavo ir laukdavo, kol atvažiuos tėvas. Paprastai mergaitės ateidavo į darbą 14-14.30 val., 19.15 val. išvažiuodavo namo. I. I. sakė, kad dirbo po 10-12 val., tačiau tai netiesa, nes ji pati pradėdavo darbą po 13 val., nes nebūdavo žmonių.

E. B. per facebook sužinojo, kad jie ieško darbuotojų. Kai ji skambino, paklausė kiek jai metų, nes nepilnamečius priima tik su tėvais. Ji atėjo penktadienį ar šeštadienį be dokumentų. Žmonių tuo metu nebuvo, susipažino. E. sakė, kad turi darbo patirties, dirbo nelegaliai Naujojoje Vilnioje po 12 valandų. E. buvo pasakyta, kad pas juos reikės dirbti po 5 valandas. E. pabuvo 2-3 valandas, klausinėjo ką reikės dirbti. Jai buvo pasakyta, kad reikės valyti svogūnus, bulves, kad su alkoholiu ir pinigais nedirbs. Taip pat, kad reikės valyti stalus, plauti indus. Ji sėdėjo lauke, laukė draugės. Paprašius dokumentų, ji jų nedavė, ji net jos telefono numerio neturėjo. E. atėjo šeštadienį apie 14.30 val., pasakė, kad bloga, kad nedirbs. Išgėrė sulčių ir su taksi išvažiavo. E. atėjo susipažinti, pavėsinėje jos gėrė kavą, o kitą dieną pasakė, kad bloga, kad tikriausiai nedirbs ir viskas.

M. K. buvo jų mylima, duodavo jai dovanų. Ji buvo jos draugės globotinė. M. buvo našlaitė, tėvai mirę, buvo jos gaila. 2020 m. gegužės mėn. M. nedirbo, ji atėjo 2020 m. birželio 6 d. susitarti dėl darbo, kai atėjo žmonių nebuvo. Tuo metu indų plovėja dirbo L. Merginos pasikalbėjo, po to atėjo M. draugas. Sutarė, kad M. dirbs pas juos. Tačiau M. pas juos dirbti neatėjo, ji jai skambino, kad reikia dirbti, bet M. atsakė, kad ieško kito darbo. Ji pas juos 2020 metais nedirbo, buvo atėjusi tik į svečius, o vėliau pradėjo kaltinti, kad jie laiko nelegalius darbuotojus. Tada kai buvo atėjusi į svečius ir tarėsi dėl darbo, susipažino su L. M. buvo priimta į darbą, tačiau dirbti neatėjo. Buvo atvažiavusi jos mama, tačiau sakė, net nežinojusi, kad M. nori dirbti, ji jai parodė straipsnį Facebook.

Taip pat nurodė, kad jos brolis G. M. yra bendrovės direktorius. Jeigu ji sutinka priimti darbuotojus, jis priima. Ji visada atrenka darbuotojus, žiūri, jeigu gerai dirba, pasako broliui ir jis priima. Kai ateina žmogus, reikia visada žiūrėti, ar moka dirbti. Irma nemokėjo net grindų plauti. Naujai atėjusio darbuotojo stebėjimas vyksta 2-3 valandas, bet tą dieną jau priimame. Kada buvo pasirašomos darbo sutartys ir pranešama Sodrai, nežino, nes tuo užsiima direktorius ir buhalterė. G. priėmė į darbą liepos 9 d., kai ji atnešė dokumentus. Atrodo 10 dieną atsiuntė duomenis, o 9 dieną priėmė. Liepos 6 d. tik susipažino. Liepos 9 d, vakare atsiuntė duomenis ir buvo priimta dirbti. Paskutinę dieną buvo darbe liepos 18 d., bet laikė, kad jos paskutinė darbo diena restorane buvo liepos 12 d., nes tą dieną jis dirbo, o 2020 m. liepos 18 d. nedirbo, 16.30 val. taksi išvažiavo namo, buvo atleista iš darbo.

L. dirbo 2 val. per dieną, kartais ateidavo 16 val., laukdavo tėvo. Būdavo 5 valandas kavinėje, bet nedirbo, faktiškai dirbdavo po 2 valandas, laukdavo tėvo. Ji blogai dirbo, prašė ją laikyti, nes reikėjo pinigų telefonui. Tą vasarą gerų darbuotojų nebuvo. Indų plovėjos užgerdavo ir neateidavo į darbą. E. buvo 19 metų, ji sakė, kad dirbusi restorane, žiūrėjo kaip moka dirbti apie 2 valandas, kaip ji plauna indus, skuta bulves. Susipažino su ja restorano teritorijoje, sėdėjo gal tris valandas, pasakojo apie gyvenimą. Sakė, kad jos tėvas azerbaidžanietis, kad turi darbo patirtį, bet neatėjo dirbti. E. į darbą nepriėmė, nes kai ji atėjo dirbti, pasakė, kad bloga ir išvažiavo. Duomenis apie tai, kas ir kiek laiko dirbo ji pateikdavo broliui, o jis perduodavo buhalterei. Ji asmeniškai gamina maistą, yra padavėja.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja M. K. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybė traukiamą G. M.. Paaiškino, kad 2019 metų vasarą, tikslios datos neprisimena, dirbo kavinėje, todėl jai pasiūlė padirbėti ir 2020 metų vasarą. Paskambino G. sesuo T. ir pasiūlė darbą. Jau nelabai prisimena kaip buvo tartasi dėl darbo sąlygų, apmokėjimo. Pradėjo dirbti darbą, bet taip susiklostė, kad rado kitą darbą. Kavinėje dirbo gal mėnesį laiko dvi dienas į savaitę, savaitgaliais gal po 6 val. per dieną. Tarėsi, kad mokės 2 ar 3 eurus už valandą, du kartus per mėnesį. Jeigu reikėdavo pinigų anksčiau, sumokėdavo, užsirašydavo ant lapelio. Jai sumokėjo viską, pasirašinėjo knygelėje. Darbo sutartis buvo, pasirašė ją ir pradėjo dirbti gal tą pačią dieną, gal po dienos, jau neprisimena. Kai pradėjo dirbti teikė paso kopiją. Dėl darbo tariausi su T., tiek 2019 metais, tiek 2020 metais dirbo oficialiai. Dirbo dvi dienas per savaitę. 2020 metų vasarą dirbo maždaug mėnesį nuo gegužės mėn. pabaigos. Pradėjo dirbti, kai po karantino atsidarė kavinės. Tuo metu dirbo ir kitos mergaitės, jų vardų neprisimena. Visas aplinkybes geriau prisiminė, kai buvo apklausiama darbo inspekcijos pareigūnų.

Pagarsinus parodymus (b.l. 22) liudytoja M. K. atsakė, kad jose nurodytos teisingos aplinkybės, tada ji geriau viską prisiminė. Rado kitą darbą, todėl išėjo iš kavinės, įsidarbino oficialiai pardavėja.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja L. T. parodė, kad pažįstu inspektorių, kuris ją apklausė apie darbą vasarą kavinėje, kitų asmenų nepažįsta. Žino, kad kažkas skundėsi dėl darbo kavinėje, kurios pavadinimo neprisimena, randasi už Naujosios Vilnios. Paaiškino, kad prieš metus laiko, pavasary ieškojo darbo vasarai. Radau skelbimą, juo paskambino, moteris pasakė, kad karantinas, darbo nėra, gal bus vasaros pradžioje. Kai paskambino vėliau, moteris pasakė ateiti, kad ji pasižiūrės kaip Ji (liudytoja) dirba ir spręs. Vasarą nuvažiavo į kavinę, dirbo vieną dieną, sumokėjo. Pasakė, kad paskambins, gal priims ją dirbti. Iš pradžių ji dirbo padavėja, bet po to nutarė, kad geriau dirbs indų plovėja. Dirbo ne kiekvieną dieną, o kelis kartus per savaitę. Dirbo maždaug savaitę, po ko ta moteris pasakė, kad nereikia jos ir viskas. Kai pradėjo dirbti jokių dokumentų nepasirašė, gal po 1-1,5 savaitės atnešė popierius pasirašyti. Nepamena, ką reikėjo pasirašyti. Paso prašė, kai pradėjau dirbti, gal po dviejų savaičių. Nešė dokumentus, sutarė, kad mokės 18-20 eurų per dieną. Iš pradžių mokėjo kasdien, o vėliau už mėnesį. Neatsimena, ar su ja visiškai buvo atsiskaityta. Kartu su ja dirbo M. ir dar dvi mergaitės, jų vardų neprisimena. Gali būti, kad I. ir E., jos dirbo padavėjomis. Manė, kad dirba oficialiai. Liudytoja patvirtino, kad byloje esančioje darbo sutartyje (b.l.42-44) jos parašas.

Institucijos atstovas A. Bondarenko teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes, nurodė, kad nusižengimai įrodyti tiek tyrimo metu, tiek teisme surinktais įrodymais. Buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas bei darbo laiko apskaitos pažeidimai. Atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidimai tyčiniai, sąmoningi, padaryti 5 nepilnamečių atžvilgiu. Prašo G. M. pripažinti kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 4000 eurų baudą, taip pat pripažinti jį kaltu pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį ir skirti 700 eurų baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę 4000 eurų baudą.

Advokatas Romas Žėkas prašė atsižvelgti, kad G. M. pripažįsta padaręs nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje ir prašo mažinti baudą. Nurodė kad G. M. darbinė veikla yra šeimos verslas. Viską tvarkė sesuo ir buhalterė. Jam buvo įspūdis, kad veikla teisėta, prieš nepilnametes nedaromi nusižengimai. G. M. nėra baustas, supranta pasekmes, todėl vadovaujantis ANK 35 straipsniu prašė skirti mažesnę nuobaudą.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. D. O. kreipėsi su pranešimu į valstybinę darbo inspekciją nurodydama, kad jos 15 metų duktė įsidarbino restorane „P. G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame restorane ji dirbo apie 1,5 mėnesio, tačiau už visą darbo laiką jai nebuvo sumokėta. Pranešėjos teigimu, dalį darbo laiko jos dukra dirbo nelegaliai, t. y. be darbo sutarties. Pranešime taip pat nurodyta, kad restorane „P. G.“ nelegaliai dirbo ir daugiau nepilnamečių, jos visos išdirbdavo vos po mėnesį (b.l. 11).

Kaip matyti iš 2020 m. spalio 12 d. nelegalaus tyrimo akto Nr. NDA 1103-0097, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau - VDI) vyriausieji darbo inspektoriai laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. spalio 12 d. atliko tyrimą pagal pranešėjos D. O. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „L“ valdomame restorane „P. G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patikrinus pranešime minimos įmonės duomenis nustatyta, kad UAB „L“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo veiklą vykdo restorane „P. G.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 4-6, 12).

Iš tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad 2020 m rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu restorane „P. G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje rasta dirbanti T. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., patikrinus Sodros duomenų bazę nelegalių darbuotojų nenustatyta (b.l. 25).

Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau - VSDFV IS) duomenimis, Įmonėje dirba 5 darbuotojai, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 06 d. Įmonėje buvo įdarbintos 4 nepilnametės darbuotojos: I. I., gim. (duomenys neskelbtini) (įdarbinta nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d.), G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (įdarbinta nuo 2020 liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 12 d.), L. T., gim. (duomenys neskelbtini) (įdarbinta nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), K. Č., gim. (duomenys neskelbtini). (įdarbinta nuo 2020 m. liepos 25 d.) (b.l. 13,14, 80, 81, 82, 83).

Atliekamo patikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 14 d. apklausta nepilnametė G. M., dalyvaujant motinai D. O., paaiškino, kad darbą restorane „P. G.“ ji susirado per savo tėvą. 2020 m. liepos 6 d. ji atvažiavo į restoraną „P. G.“, ją pasitiko savininkė T. ir paklausė, ar ji atvažiavo dirbti. G. M. atsakius teigiamai, T. pasakė jai, kad ši dirbs indų plovėja, tačiau vėliau persigalvojo ir liepė dirbti padavėja. 2020 m. liepos 6 d. G. M. atidirbo nuo 14:00 val. iki 19:30 val., darbo dienos pabaigoje T. jai sumokėjo 20 Eur grynais, G. M. už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Vėliau, T. nurodymu, ji dirbo 2020 m. liepos 10-12 dienomis (nuo 14:00 val. iki 19:30 val.), liepos 17-18 dienomis (nuo 14:00 iki 19:30 val.), 2020-07-19 G. M. darbą pradėjo 14:00 val., bet po kelių valandų pasijuto blogai ir pasiprašė paleidžiama iš darbo, T. jai pasakė, kad jeigu nenori, tai gali nedirbti. Po savaitės T. paskambino G. M. ir liepė daugiau nebeateiti, nes ji restorane jau nebedirba. Kadangi už darbą jai nebuvo sumokėta, T. paskambino G. M. motina ir paklausė, kodėl nesumokėta už darbą, į ką T. atsakė, kad nieko nemokės, nes ji sumokėjo už G. M. mokesčius. Po to, kai G. M. motina aprašė šią situaciją socialinėse tinkluose, jai paskambino T. brolis ir siūlė taikiai išspręsti problemą, sumokėti atlyginimą. Taip pat pateiktas susirašinėjimas sms telefonu (b.l. 15, 16-17)

D. O. pateikė analogišką 2020-08-14 rašytinį paaiškinimą apie dukters įsidarbinimo ir darbo Įmonėje aplinkybes (b.l. 18).

2020 m. rugpjūčio 14 d. apklausta nepilnametė I. I. paaiškino, kad paaiškino, kad darbą restorane „P. G.“ ji susirado pagal skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“. Į skelbime nurodytą numerį parašė SMS žinutę, jai perskambino moteris ir pasiūlė atvažiuoti, aptarti sąlygas. 2020 m. birželio 15 d. apie 12:00 val. ji atvažiavo į restoraną „P. G.“, ją pasitiko moteris, prisistatė T. T. pasakė, kad I. I. turės dirbti nuo trečiadienio iki penktadienio nuo 14:00 val. iki 20:00 val., kokį darbą teks dirbti nepasakė, pažadėjo mokėti 22 Eur už darbo dieną. I. I. restorane pradėjo dirbti trečiadienį, 2020 m. birželio 17 d., T. nurodymu plovė indus, tvarkė restorano salę. Ketvirtadienį (2020 m. birželio 18 d.) ir penktadienį (2020 m. birželio 19 d.) ji, T. nurodymu, plovė indus ir tvarkė patalpas. Šeštadienį (2020 m. birželio 20 d.) ir sekmadienį (2020 m. birželio 21 d.), T. nurodymu I. I. dirbo padavėja (atnešdavo patiekalus klientams, nunešdavo nešvarius indus, nuvalydavo stalus). I. I. teigimu, šeštadienį (2020 m. birželio 20 d.) kartu su ja restorane dirbo mergina vardu L., ji plovė indus. I. I. paaiškino, kad prieš pradedama darbus, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Visus dokumentus ji pasirašė tik tą dieną, kai atvažiavo atsiimti pinigus už darbą, tai buvo 2020 m. birželio 26 d. I. I. žiniomis, restorano direktorius yra G., o T. yra restorano vadovė (administratorė) (b.l.19).

2020 m. rugpjūčio 14 d. apklausta nepilnametė L. T. paaiškino, kad darbą restorane „P. G.“ ji susirado pagal skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ dar 2020 metų žiemą. Paskambinusi skelbime nurodytu numeriu gavo pasiūlymą paskambinti pavasarį. 2020 m. gegužės mėnesį paskambino ir susitarė su telefonu atsiliepusia moterimi, kad gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, atvyks į restoraną. Atvykusi į restoraną (tikslios datos neprisimena, tačiau tai buvo 2020 m. gegužės mėnesio pabaiga) apie 13-14 val., susitiko su moteriške, prisistačiusia restorano šeimininke, vardu T. Ši pasakė L. T., kad ji dirbs padavėja, padavė padėklą su sriuba ir liepė nešti klientams. Tą dieną L. T. dirbo iki 21 valandos, kartu su ja dirbo indų plovėja E. Darbo dienos pabaigoje T. padavė L. T. 15 Eur ir pasakė, kad jeigu ši dirbtų oficialiai, tai jai būtų sumokėta 20 Eur. Po kelių dienų T. paskambino ir liepė ateiti 2020 m. birželio 5 d., reikės dirbti – plauti indus. L. T. atėjo į restoraną, plovė indus, tą dieną restorane dirbo dar viena mergina – M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji dirbo padavėja. Tą dieną L. T. dirbo iki 21 val. 2020 m. birželio 6-7 dienomis dirbo nuo 13 val. iki 21 val. Prieš pradedama dirbti, ji jokių dokumentų nepasirašinėjo. 2020 m. birželio 11 d. 06 T. paskambino jai ir pasakė, kad nuo 2020 m. birželio 12 d. ji jau restorane dirbs oficialiai, liepė atvažiuoti 2020 m. birželio 12 d. 14:00 val. 2020 m. birželio 12-14 dienomis L. T. dirbo restorane, plovė indus. Po to turėjo 4 laisvas dienas, o 2020 m. birželio 19-21 dienomis dirbo nuo 14:00 val. iki 21:00 val., vieną dieną kartu su ja dirbo padavėja I. L. T. teigimu, paskutinės jos darbo dienos restorane buvo 2020 m. liepos 3-6 d. Liepos 3 d. ji plovė indus, o liepos 4 ir 5 dienomis dirbo padavėja. Tomis dienomis kartu su ja dirbo dar viena mergina E. B., 2002 m. gim., kadangi L. T. buvo įdarbinta oficialiai, T. jai pasakė, kad mokės 22 Eur už darbo dieną. L. T. žiniomis, E. dirbo neoficialiai, o apie M. jai T. pasakė, kad ši dirba oficialiai. L. T. teigimu, restorane viskam vadovavo T., duodavo nurodymus kas ką turi dirbti, 2020 m. liepos 15 d. T. liepė ateiti į darbą. Kai L. T. atėjo, T. padavė 145 Eur, liepė pasirašyti kažkokius popierius (b.l. 20-21)

Atliekamo tyrimo metu nustatyta, kad restorane taip pat dirbo M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau VSDFV IS duomenimis, Įmonėje jos įdarbintos nebuvo.

Byloje pateiktas UAB „Lž“ 2020 m. birželio 5 d. įsaKYMAS DĖL m. K.priėmimo į darbą virtuvės darbuotojos pareigoms nuo 2020 m. birželio 6 d. (b.l. 5).

2020 m. rugpjūčio 24 d. nepilnametė M. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad restorane dirbo nuo 2019 metų gegužės 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 dienos, dirbo tik savaitgaliais, po 10-11 valandų per dieną, darbo sutartį pasirašė tik praėjus mėnesiui po darbo pradžios, pasirašė ją su T. 2020 m. gegužės 2 d. vėl pradėjo dirbti restorane „P. G.“, dirbo padavėja, atlyginimą T. pažadėjo mokėti didesnį nei 2019 metais, pasakė, kad mokės 3 Eur už valandą. Už darbo dieną jai T. mokėjo grynais 23 Eur, už išmokėtus pinigus M. K. pasirašė tik vieną kartą už 80 Eur. prieš pradedama dirbti nieko nepasirašinėjo, tačiau T. pasakė, kad ji dirba oficialiai. Restoranui vadovauja T., ji gamina patiekalus, prisistatinėja kaip restorano savininkė, duodavo darbuotojams nurodymus dėl darbo. Kartu su M. K. dirbo mergina vardu L. M. K. teigimu, ji restorane dirbo nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. birželio 17 d., dirbdama nuolat girdėdavo iš T. priekaištus ir jautė psichologinį spaudimą (b.l. 22)

2020 m. rugpjūčio 27 d. nepilnametės E. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad darbą restorane susirado pagal skelbimą socialiniame tinkle „Facebook“. Susirašė su darbdaviu SMS žinutėmis ir sutarė, kad jos pirmoji darbo diena bus 2020 m. birželio 24 d. Atvažiavusi į restoraną susitiko su šeimininke, ši papasakojo apie restoraną, pasakė, kad atlyginimas valandinis – 3 Eur už valandą. Šeimininkė vardu T. Pasiūlė dirbti padavėja, tačiau realybėje teko dirbti ir kitus darbus, tvarkyti patalpas, plauti indus, pjaustyti daržoves. Nuo 2020 m. birželio 26 d. iki birželio 28 d. ji dirbo po 8 val. (nuo 13:00 val. iki 21:00 val.). Šeimininkė sumokėjo už 3 darbo dienas grynais, ji pasirašė už gautus pinigus šeimininkės pateiktame sąsiuvinyje. E. B. žiniomis, restoranui vadovauja šeimininkės brolis, tačiau nurodymus darbuotojoms duoda T. 2020 m. birželio 26 d. su ja dirbo dar viena mergina – L, ji plovė indus ir tvarkėsi virtuvėje. Darbo sutarties šeimininkė pasirašyti nesiūlė. 2020 m. birželio 27 ir 28 dienomis restorane dirbo dar viena moteris, darė tą patį, ką ir L. „Facebook“ išsaugojo susirašinėjimą su darbdaviu, pateiks el. paštu (b.l. 23-24).

VSDFV Vilniaus skyrius pateikta informaciją, kad UAB „L“, įm. k. (duomenys neskelbtini), per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau - EDAS) 2020 m. birželio 6 d. 13:07 val. pateikė 1-SD pranešimą Nr. 06/62 apie apdraustosios M. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. birželio 6 d., o 2020 m. birželio 17 d. 18:20 val. pateikė elektroninį PT pranešimą Nr. 06/17 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu tikslinimo, kuriuo automatiniu būdu iš Registro duomenų bazės pašalinti apdraustosios M. K. valstybinio socialinio draudimo pradžios 2020 m. birželio 6 d. duomenys. Taip pat pranešta, kad minėta įmonė 2020 m. birželio 6 d. 12:59 val. per EDAS teikė 1- SD pranešimą Nr. 06/06 apie M. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019-06-01, kuris buvo atmestas dėl klaidų (b.l. 67, 84-85)

UAB „L“ direktorius G. M. 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad L. T. įmonėje dirbo nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 30 d., I. I. dirbo nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 21 d., G. M. dirbo nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 12 d. M. K. buvo įdarbinta nuo 2020 m. birželio 6 d. , bet neatvyko į darbą ir nepasirašė darbo sutarties, tad sutartis buvo anuliuota. Įmonės direktoriaus teigimu, E. B. įmonėje niekada nedirbo (b.l. 27).

Prie paaiškinimo taip pat pateikti dokumentai, t.y. G. M., T. M., G. M., I, I., L. T. ir M. K. darbo sutarčių kopijos (b.l. 29-49), Įmonės darbuotojų 2020 metų gegužės - rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l. 50-53), šio laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai (b.l. 54-56).

-Darbo sutartis Nr. 19/12/19 su G. M. pasirašyta 2019 m. gruodžio 19 d., jis priimtas direktoriaus darbinėms funkcijoms atlikti, darbo pradžia – 2019 m. gruodžio 19 d. (b.l. 33-36);

Darbo sutartis Nr. 18/12/31-1 su T. M. pasirašyta 2018 m. gruodžio 31 d., priimta Įmonės „L“ direktorės pareigoms, nuo 2020 sausio 1 d. darbo sutartis pakeista, T. M. perkelta į virėjos pareigas (b.l. 29-32);

-Darbo sutartis Nr. 20/06/05, sudaryta su M. K. 2020 m. birželio 5 d., pasirašyta Įmonės direktoriaus G. M.. Sutartyje nurodyta, kad M. K. priimama į darbą virtuvės darbuotojos darbinėms funkcijoms atlikti, darbo pradžia – 2020 m. birželio 6 d., darbo grafikas – 3 dienos per savaitę po 2 val., nustatytas valandinis 3,72 Eur. atlygis. Darbo sutartis M. K. nepasirašyta, padarytas įrašas „neatvyko į darbą, sutartis anuliuota“ (b.l. 38-41);

-Darbo sutartis Nr. 20/06/11 su L. T. pasirašyta 2020 m. birželio 11 d., ji priimta virtuvės darbuotojos darbinėms funkcijoms atlikti, darbo pradžia – 2020 m. birželio 12 d., darbo grafikas – 2 dienos per savaitę po 2 val., nustatytas valandinis 3,72 Eur. atlygis. Darbo sutartį pasirašė Įmonės direktorius G. M. ir darbuotoja L. T.. Sutartyje įrašyta, kad darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 30 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (b.l. 42-45);

-Darbo sutartis Nr. 20/06/18 su I. I. pasirašyta 2020 m. birželio 18 d., ji priimta virtuvės darbuotojos darbinėms funkcijoms atlikti, darbo pradžia – 2020 m. birželio 19 d., darbo grafikas – 2 dienos per savaitę po 2 val., nustatytas valandinis 3,72 Eur. atlygis. Darbo sutartį pasirašė Įmonės direktorius G. M. ir darbuotoja I. I.. Sutartyje įrašyta, kad darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 21 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (b.l. 46-47);

-Darbo sutartis Nr. 20/07/09 su G. M. pasirašyta 2020 m. liepos 9 d., ji priimta virtuvės darbuotojos darbinėms funkcijoms atlikti, darbo pradžia – 2020 m. liepos 10 d., darbo grafikas – 4 dienos per savaitę po 6 val., nustatytas valandinis 3,72 Eur. atlygis. Darbo sutartį pasirašė Įmonės direktorius G. M., darbuotoja G. M. darbo sutarties nepasirašė. Sutartyje įrašyta, kad darbo sutartis nutraukta 2020 m. liepos 12 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalį (b.l. 48-49).

Iš pateiktų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (toliau – DAŽ) matyti, kad:

-2020 m. gegužės mėnesį Įmonėje buvo paskelbta dalinė prastova (D. Z., G. M. ir T. M. DAŽ žymima žyma PN) (b.l. 50);

-2020 m. birželio mėnesio DAŽ pažymėta, kad L. T. dirbo 6 dienas po 2 val. (2020 m. birželio 12-14 ir 19-21 dienomis), viso 12 val., I. I. dirbo 3 dienas (birželio 19-20 d. po 5 val., birželio 21 d. – 6 val., viso 16 val., M. K. į DAŽ įrašyta, tačiau darbo laikas nežymėtas (b.l. 51);

-2020 m. liepos mėnesio DAŽ pažymėta, kad G. M. dirbo 3 dienas po 6 val. (liepos 10-12 dienomis) viso 18 val. (b.l. 52).

Iš pateiktų darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad:

-2020 m. birželio mėnesį įrašyta, kad L. T. dirbo 2 d. x 2 val. (viso 4 val.), priskaičiuota 44,64 Eur (12 val. x 3,72 Eur), įrašyta, kad I. I. dirbo 3 d. x 4 val. (viso 12 val.), priskaičiuota 59,52 Eur (16 val. x 3,72 Eur) (b.l. 55);

-2020 m. liepos mėnesį įrašyta, kad G. M. dirbo 4 d. x 6 val. (viso 24 val.), priskaičiuota 66.96 Eur (18 val. x 3,72 Eur) (b.l. 56).

Iš pateiktų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių matyti, kad L. T. išmokėta 35,94 euro už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 30 d. (b.l. 63), I. I. išmokėta 47,91 eurų už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 19 iki 21 d. (b.l. 64), G. M. priskaičiuota 53,90 eurų suma už laikotarpį nuo liepos 10 d. iki 12 d., minėta suma jai neišmokėta (b.l. 65).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

LR Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. Nutarimo Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo” 7 punkte įtvirtinta, kad Darbdavys turi užtikrinti asmens iki aštuoniolikos metų amžių atitinkančias darbo arba neatlygintinos veiklos (toliau kartu – darbas) sąlygas. Asmuo iki aštuoniolikos metų neturi patirti ekonominio išnaudojimo, tai yra bet kokios veiklos, kuria siekiama tam tikros naudos, pelno iš asmens iki aštuoniolikos metų, jo gebėjimų, jo veiklos, neteisingai atlyginant, taikant prievartą, apgaulę ar kitaip pažeidžiant asmens iki aštuoniolikos metų teises. Asmeniui iki aštuoniolikos metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi. Minėto nutarimo 13 punktas reglamentuoja, kad vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiama dirbti lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Darbdavys įdarbina vaiką nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, jeigu yra gavęs vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą dėl vaiko darbo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybėn traukiamas G. M. administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo grafos nurodė, kad pažeidimo nepripažįsta (b. l. 2). Bylą nagrinėjant teisme G. M. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusižengimų nepripažino, tačiau baigiamųjų kalbų metu pripažino kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusižengimų. Jo padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, t.y. tiek paties G. M. parodymais, jo sesers T. M. parodymais, nelegalaus darbo tyrimo aktu, VSDFV IS duomenimis apie nepilnamečių G. M., L. T., I. I. įdarbinimą UAB „L“, taip pat nepilnamečių E. B., L. T., G. M., I. I., M. K. rašytiniais paaiškinimais bei paaiškinimais teismo posėdžių metu, kurios patvirtino nelegalaus darbo faktus, pateiktomis darbo sutartimis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nutarimu skirti juridiniam asmeniui nuobaudą už Užimtumo įstatymo pažeidimą.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. M., būdamas UAB „L“ direktoriumi, bei būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą, esant darbo sutarties požymiams, bendrovės restorane „P. G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir LR Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. Nutarimo Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo” 7 ir 13 punktų nuostatas, o būtent: esant darbo sutarčių požymiams, nesant rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino, taip pasinaudodama asmenų iki aštuoniolikos metų ir vaikų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, juos ekonomiškai išnaudojo ir leido UAB „LITICO“ naudai dirbti nepilnametėms:

- M. K., nuo 2020-05-02 iki 2020-06-17 (tikslus dienų kiekis nenustatytas, bet ne mažiau nei 8 dienas) atlikti restorano padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams),

- L. T., 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, 2020 m. birželio 5-7 dienomis atlikti restorano pagalbinės darbininkės darbines funkcijas (plovė indus, tvarkė salę), liepos 3-5 dienomis atlikti padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams),

- I. I., 2020 m. birželio 17 ir 18 dienomis atlikti restorano pagalbinės darbininkės darbines funkcijas (plovė indus, tvarkė salę),

- E. B., 2020 m. birželio 24, 26-28 dienomis atlikti padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams),

- G. M., 2020 m. liepos 6, 17, 18 ir 19 dienomis atlikti padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nepilnametės E. B., L. T., G. M., I. I., M. K. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas darbdavio naudai, dirbo pagal nustatytą grafiką ir vykdė darbdavio įgaliotų asmenų nurodymus dėl darbo funkcijų atlikimo, dirbama buvo už iš anksto sutartą darbo užmokestį, kas visiškai atitinka darbo teisinių santykių pobūdį. Teismui nekyla abejonių, kad būtent G. M. kaip bendrovės direktorius turėjo imtis veiksmų, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai, nors jis ne pats asmeniškai surado kai kurias nepilnametes darbui, tačiau darbuotojos buvo atrinktos darbdavio įgalioto asmens (šiuo atveju UAB „L“ vardu veikė T. M.), kuriai nebuvo deleguota teisė pasirašyti darbo sutartį, ji tik atrinkdavo jai tinkančias merginas darbui restorane. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad G. M. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Darbo kodekso 120 straipsnyje, t.y. darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, kai jis, būdamas UAB „L“, direktoriumi, atsakingu už įmonės darbuotojų užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių kontrolę ir teisingų duomenų perdavimą buhalterijai, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „L“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje. Įvertinus byloje surinktą medžiagą (nepilnamečių parodymus, Įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių duomenis, darytina pagrįsta išvada kad Įmonės atsakingi asmenys nežymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir neįtraukė į apskaitą darbuotojos L. T. faktiškai dirbto laiko. Nustatyta, kad 2020 m. birželio mėn. buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojos L. T. faktiškai dirbtas laikas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ji dirbo 6 dienas po 2 val., tuo tarpu nustatyta, kad ji tomis dienomis (2020 m. birželio 12-14 d. bei 2020 m. birželio 19-21 d.) dirbo ne mažiau nei po 5.30 val., t.y. darytina išvada, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėtas ir neįtrauktas į apskaitą L. T. faktiškai dirbtas laikas – ne mažiau nei 21 valanda. Tokias savo veiksmais (neveikimu) G. M. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, nelegaliai dirbusių asmenų skaičių, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad buvo išnaudojamos nepilnametės. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, kuris yra dirbantis, turi savo verslą, iš kurio gauna pajamas, tačiau dėl pandemijos pajamos sumažėjusios. Taip pat tesimas atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad išlaiko mažą vaiką, kad jis pripažįsta, kad dėl pandemijos nebuvo darbo vietoje, visko nekontroliavo, kad neketino išnaudoti vaikų, taip pat į tai, kad bendrovei jau paskirta bauda už tą patį nusižengimą, G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustato. Byloje nepateikta duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus G. M. kiek mažesnes nei vidurkį atitinkančias baudas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 100 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 2000 € (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

G. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 600 € (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 2000 € (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124548957.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.