- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2-511-910/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32282-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Justinas Borevičius
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rūtai Pukinskienei, Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Irmai Šapokaitei, atsakovo atstovui advokatui Justinui Borevičiui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Gedzevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kurioje trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai prie pastato Vilniuje, Geologų g. 6, dalies – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 4400-2017-0278:2939, pastatytas 7 m x 14 m ir 8 m x 4 m dalis taip, kad atitiktų 2009-12-28 UAB „Investatus“ statinių išdėstymo schemą M:1000, pateiktą VĮ Registrų centrui, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas taip pat prašė tuo atveju, jeigu atsakovas per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti atsakovą mokėti 100 Lt baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, neturėdamas normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, prie pastato Vilniuje, Geologų g. 6, dalies – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 4400-2017-0278:2939, savavališkai vykdė statybos darbus ir padidino pastato plotą 7 m x 14 m ir 8 m x 4 m.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) specialistas atsakovui dėl savavališkos statybos darbų surašė 2012-12-19 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-121219-00349, kuriuo nustatė, kad atsakovas vykdė statybos darbus Vilniuje, Geologų g. 6, ir praplėtė esamas patalpas, papildomai užstatydamas žemės plotą (7 m x 14 m ir 8 m x 4 m) savavališkai, neturėdamas statybas leidžiančių dokumentų. Šio akto priede Nr. 1 schematiškai nurodyta savavališkos statybos vieta, o VĮ Registrų centro pateiktoje UAB „Investatus“ 2009-12-28 statinių išdėstymo schemoje M:1000 užfiksuota situacija, buvusi iki savavališkos statybos; tokia ji turėtų būti pašalinus savavališkos statybos padarinius. Nustatęs pažeidimą, Skyrius, remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, 2012-12-19 surašė reikalavimą Nr. REI-00-121219-00367 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir nustatė atsakovui terminą iki 2013-06-19 savavališkos statybos padariniams likviduoti, tačiau šio reikalavimo atsakovas neįvykdė. Po patikrinimo Skyrius 2013-06-21 surašė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RPA-00-130621-00165, kuriuo nustatė, kad atsakovas neįvykdė reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovo nurodyta, kad gavo ieškovo surašytą Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-121219-00349, kuriame nustatyta, jog atsakovas vykdė statybos darbus ir praplėtė negyvenamąsias patalpas, papildomai užstatydamas žemės plotą, savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Tą pačią dieną ieškovas atsakovui surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-121219-00367, įpareigodamas ne vėliau, kaip iki 2013-06-19 savo lėšomis pašalinti savavališką statybą – nugriauti pristatytą patalpų dalį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas tokį ieškovo reikalavimą galėjo įgyvendinti dviem būdais – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę arba kreiptis į atitinkamas institucijas dėl savavališkos statybos įteisinimo. Atsakovo teigimu, jis ketina įteisinti statybas, tačiau tai užsitęsė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių.
Atsakovo nurodyta, kad jo užsakymu UAB „RK matavimai“ parengė ir patvirtino visų trijų ūkinių pastatų kadastrinių matavimų bylas, kiekvienam iš ūkinių pastatų suteiktas atskiras unikalus numeris. Taip pat parengtos deklaracijos apie visų trijų ūkinių pastatų statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą). Parengęs visus dokumentus, atsakovas 2013-03-27 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruotu minėtus pastatus, tačiau VĮ Registrų centras įregistravo tik vieną pastatą. Dėl kitų ūkinių pastatų įregistravimo priėmė sprendimą atidėti duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymą. Tokį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą atsakovas apskundė centriniam registratoriui. Užsitęsus savavališkos statybos įteisinimo procedūrai VĮ Registrų centre, atsakovas 2013-06-14 kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, tačiau Inspekcija atsisakė patenkinti tokį prašymą. Šį sprendimą atsakovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl įvardytų priežasčių ieškovo argumentas, kad atsakovas nepasinaudojo Statybų įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybe savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra nepagrįstas. Priešingai, atsakovas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procesą, tačiau šis procesas užtruko ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemė, kurioje buvo vykdomi statybos darbai, yra valstybinė, ji, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 nuostatomis, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, ar panašų dokumentą dėl naudojimosi valstybine žeme. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs tokio sutikimo patalpai, unikalus Nr. 4400-2017-0278:2939, praplėsti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos patenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas palaikė atsiliepime išdėstytus atskirtimus į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-12-19 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-121219-00349 nustatė, kad patalpos Vilniuje, Geologų g. 6, praplėstos užstatant papildomą žemės plotą 7 m x 14 m ir 8 m x 4 m, rekonstruotos savavališkai – neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį (b. l. 11). Šiame akte pareikalauta nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-12-19 surašė atsakovui reikalavimą Nr. REI-00-121219-00367 – ne vėliau kaip iki 2013-06-19 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2012-12-19 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-121219-00367, padarinius: nugriauti pristatytą patalpų dalį ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 12). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-06-21 surašė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. REI-00-121219-00367, kuriuo konstatavo, kad 2012-12-19 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-121219-00367 – neįvykdytas (b.l. 13).
Dėl atsakovo atliktų statybos darbų teisėtumo
Byloje nustatyta, kad atsakovas, praplėtęs patalpas Vilniuje, Geologų g. 6, atliko neypatingo statinio, esančio valstybinėje žemėje, rekonstravimo darbus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą neypatingam statiniui rekonstruoti reikalingas rekonstravimo projektas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkto nuostatas, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, ar panašų dokumentą dėl naudojimosi valstybine žeme.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės aktų nuostatas, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 dalimi, atsakovas privalėjo turėti rekonstravimo projektą statiniui rekonstruoti, taip pat leidimą rekonstruoti statinį ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sutikimą rekonstruoti statinį. Darytina išvada, kad atsakovo atlikta statinio rekonstrukcija ieškovo pagrįstai pripažinta savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
Pagal CPK 273 straipsnio 2 dalį, teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikomos teisės normos, galiojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).
Savavališkos statybos padarinių šalinimą nuo 2014-01-01 reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 7 dalyje įtvirtinta, kokį sprendimą gali priimti teismas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti atsakovo atžvilgiu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-58/2008; 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).
Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą, įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo negriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai yra galimi, o nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami.
Teismo proceso metu atsakovas nurodė, kad, gavęs ieškovo reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti atliktą pastato rekonstrukciją – parengė pastatų kadastrinių matavimų bylas, šiems pastatams buvo suteikti unikalūs numeriai, atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas pastatus įregistruoti. VĮ Registrų centras įregistravo tik vieną statinį; atsakovas apskundė šį sprendimą centriniam registratoriui. Atsakovas taip pat kreipėsi į ieškovą, prašydamas pratęsti terminą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau ieškovas tokį atsakovo prašymą atmetė; šį sprendimą atsakovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau administracinė byla Nr. I-687-365/2014 dar neišnagrinėta. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir Nacionalinės žemės tarnyba sudarė 2013-12-17 valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, kuriame yra reklonstuotas statinys, nuomos (b. l. 46-47).
Pažymėtina, kad rekonstrukcijai įteisinti būtiniems dokumentams parengti reikia laiko, šio proceso trukmę lemia ne tik atsakovo pastangos, bet ir objektyvūs veiksniai.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, įvertindamas tai, kad atsakovo atlikti rekonstrukcijos darbai Vilniuje, Geologų g. 6, šioje teritorijoje apskritai galimi, savavališka statyba nesukėlė žalos aplinkai ir visuomenės interesams, teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti atsakovui galimybę įteisinti statybą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tik to nepadarius per teismo nurodytą terminą, taikytina griežčiausia neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje toks teismo sprendimas atitinka proporcingumo siekiamam tikslui principą, nepažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja viešajam interesui.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovui nustatytinas terminas iki 2014-09-24 teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą.
Jeigu per nustatytą terminą ieškovas neįteisins atliktų rekonstrukcijos darbų, jis įpareigotinas iki 2014-11-24 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai prie pastato Vilniuje, Geologų g. 6, dalies – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 4400-2017-0278:2939, pastatytas 7 m x 14 m ir 8 m x 14 m dalis taip, kad atitiktų UAB „Investatus“ 2009-1-28 statinių išdėstymo schemą M:1000, pateiktą VĮ Registrų centras, ir sutvarkyti statybvietę.
Dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti dėl to, kad ieškovas praleido kreipimosi į teismą metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, per kurį Inspekcija turėjo kreiptis į teismą dėl reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymo.
Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01, 28 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą.
Nagrinėjamu atveju atsakovui Inspekcijos nustatytas terminas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius baigėsi 2013-06-19; vadovaujantis galiojusia Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį, t. y. iki 2013-07-19; ieškinys teismui paduotas 2013-09-30. Ieškovo atstovė nurodė, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl to, jog teko rinkti papildomus dokumentus, nes neužteko surinktų administracinių procedūrų metu.
Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01, 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas buvo naikinamasis, t. y. kuriam pasibaigus Inspekcija praranda teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014-01-01 įsigaliojusios redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyto termino kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymo.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atmesti ieškinį vien dėl to, jog ieškovas kreipėsi teismą ne per Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą. Ta aplinkybė, kad dokumentų, susijusių su neteisėta rekonstrukcija, rinkimas ir procesinių dokumentų teismui rengimas nagrinėjamu atveju užtruko ilgiau, atsižvelgiant į Inspekcijos atliekamas funkcijas ir darbų, susijusių statybų teisėtumo kontrole, mastą, yra svarbi vieno mėnesio termino, kuris yra pakankamai trumpas, praleidimo priežastis. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Inspekcijos vėlesnis kreipimasis su ieškiniu į teismą nepažeidė atsakovo teisių. Priešingai – jis turėjo papildomo laiko rūpintis dokumentų neteisėtai rekonstrukcijai įteisinti rengimu.
Dėl ieškovo prašymo skirti baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą per nustatytą terminą
Ieškovas taip pat pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdys teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą mokėti į ieškovo sąskaitą 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Teismo posėdyje dėl šio prašymo ieškovo atstovė paaiškino, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdys teismo sprendimo, Inspekcija negalės jo įvykdyti už ieškovą, nes neteisėtos rekonstrukcijos padarinių šalinimas nepatenka į Inspekcijos kompetenciją. Dėl to ieškovo atstovė prašė iš karto pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir skirti ieškovui baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
Dėl šio ieškovo prašymo teismas pažymi, kad sprendimų, įpareigojinačių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, jam gali būti paskirta iki vieno tūkstančio litų dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo a priori paskirti atsakovui vieno šimto litų dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną tuo atveju, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.
Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad šioje civilinio proceso stadijoje teismui nežinoma, įvykdys atsakovas teismo sprendimą per nustatytą terminą ar ne, jeigu neįvykdys – dėl kokių priežasčių. Sprendimo neįvykdymo priežastys ir aplinkybės neabejotinai reikšmingos nustatant konkrečiu atveju atsakovui skirtinos baudos dydį.
Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo prašymas įpareigoti atsaskovą mokėti į ieškovo sąskaitą 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 92 straipsniu, iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2014 m. rugsėjo 24 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai prie pastato Vilniuje, Geologų g. 6, dalies – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 4400-2017-0278:2939, atliktą rekonstrukciją.
Per nustatytą terminą neįteisinus nurodytos savavališkos statybos, įpareigoti atsakovą A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. lapkričio 24 d. savo lėšomis išardyti savavališkai prie pastato Vilniuje, Geologų g. 6, dalies – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. 4400-2017-0278:2939, pastatytas 7 m x 14 m ir 8 m x 14 m dalis taip, kad atitiktų UAB „Investatus“ 2009-1-28 statinių išdėstymo schemą M:1000, pateiktą VĮ Registrų centras, bei sutvarkyti statybvietę.
Atmesti ieškovo prašymą skirti atsakovui baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.