Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo G. Š. skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas subendrinta galutine bausme – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas, o nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmestas.

2011 m. vasario 10 d. pareiškimu nuteistasis G. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo pareiškime nuteistasis nurodė, kad nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, jis nepadarė. Tuo metu, kai neva buvo padarytos nusikalstamos veikos, G. Š. nebuvo namuose ir yra liudytojų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydamas, kad G. Š. pareiškime išdėstytos aplinkybės buvo žinomos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje taip pat buvo apklausti nuteistojo pareiškime minimi asmenys – V. B. ir R. R. .

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu atmetė nuteistojo G. Š. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. balandžio 18 d. nutarimo motyvuodamas tuo, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia prokurorui teisės iš naujo nagrinėti ir vertinti tų aplinkybių, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ar nutartimis. G. Š. 2011 m. vasario 10 d. pareiškime nenurodė nei vienos iš BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. Š. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 12 d. nutarimą.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gegužės 12 d. nutarimo ir konstatavo, kad nėra jokio pagrindo skundžiamame nutarime padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis G. Š. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pasak nuteistojo, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios patvirtina, kad jis negalėjo padaryti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad tiksliai nežino, ar 2009 m. birželio 17 d. Šiaulių rajono Kairių pagrindinės mokyklos sporto salėje kas nors sportavo. Tuo tarpu apkaltinamąjį nuosprendį G. Š. atžvilgiu priėmęs apylinkės teismas, paneigdamas G. Š. parodymus apie tai, kad įvykio metu jo namuose nebuvo, rėmėsi būtent liudytojo A. K. išduota pažyma, kurioje nurodoma, jog 2009 m. birželio 17 d. mokyklos sporto salėje niekas sportuoti negalėjo, nes ten buvo sunešti suolai. G. Š. teigimu, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė ištirti šias aplinkybes ir teismo posėdyje apklausti A. K. , V. B. , R. B. , E. J. , A.J. K. ir kitus su G. Š. 2009 m. birželio 17 d. Šiaulių rajono Kairių pagrindinės mokyklos sporto salėje sportavusius asmenis.

Nuteistasis G. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių privataus kaltinimo byloje.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo G. Š. skundas netenkintinas.

Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo nutartyje esančiomis išvadomis, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės bylą iš esmės nagrinėjusių teismių buvo tiriamos ir įvertintos, todėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas tinkamai įvertino G. Š. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Nuteistasis G. Š. skundo reikalavimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme, nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kurios paaiškėjo tik liudytojui A. K. civilinėje byloje davus parodymus, jog įvykio metu G. Š. su kitais asmenimis mokyklos sporto salėje galėjo žaisti krepšinį. Nuteistojo G. Š. teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme bei Šiaulių apygardos teisme ši aplinkybė nebuvo žinoma. Priešingu atveju, Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis turėjo būti išteisintas. Iš G. Š. skundo turinio galima suprasti, kad, nuteistojo nuomone, jo išdėstytos aplinkybės atitinka kitokių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto, sąvoką ir, kad šios aplinkybės nulėmė neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, todėl yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių turi būti atnaujinama baudžiamoji byla. Nuteistojo G. Š. skunde aptariami liudytojo A. K. parodymai nepaneigia išvados, kad G. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo, nuteistojo versija, pagal kurią jis 2009 m. birželio 17 d. žaidė krepšinį Šiaulių rajono Kairių pagrindinės mokyklos sporto salėje ir todėl negalėjo padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo tiriama – apklausti liudytojai R. B. bei V. B. . Šiaulių miesto apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo iškeltą gynybinę versiją, įvertino šių liudytojų parodymus ir dėl jų motyvuotai pasisakė. G. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kuriomis jis grindė reikalavimą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendį. Taigi, šias skunde minimas aplinkybes tikrino ir Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo nustatyta ir nepaaiškėjo nei viena nauja aplinkybė, kuri viena, ar kartu su kitais įrodymais, patvirtintų, kad G. Š. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, ar padarė lengvesnę nusikalstamą veiką.

Kitos nuteistojo G. Š. skunde nurodytos aplinkybės taip pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistasis skunde akcentuoja tas aplinkybes, kad: nukentėjusioji V. Š. pradėdama privataus kaltinimo procesą prieš savo sutuoktinį G. Š. jį apkalbėjo; po Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ji ir toliau ieškojo ryšių su nuteistuoju, norėdama susitaikyti, kurios visiškai neturi įtakos baudžiamajai bylai. Kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, išvardintų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nenustatyta, jų savo skunde nenurodė ir nuteistasis G. Š. .

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog ši nutartis yra neskundžiama. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ši aplinkybė nesutrukdė nuteistajam G. Š. pasinaudoti savo teisėmis ir apskųsti Vilniaus apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis yra neteisėta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. Š. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.