- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1027-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L., L. A.
- Atsakovas
- A. A., A.
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui-
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Evaldo Burzdiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-141-722/2009 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui A. A., institucijai, teikiančiai išvadą – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui-, dalyvaujančiam byloje asmeniui G. A. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. A. 2008-12-01 kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pakeisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį dukters G. A. ir sūnaus Š. A. išlaikymui, priteistą iš atsakovo A. A. 2005-10-10 teismo sprendimu, priteisiant kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 131-133) ieškinį patenkino iš dalies, materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125,00 Lt, kas mėnesį priteistą civilinėje byloje Nr. 2-1054-336/2005 Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-10 atsakovo A. A. a. k. (duomenys neskelbtini) dukros G. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus Š. A. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, padidino nuo 125,00 Lt iki 250,00 Lt priteisiant nuo ieškinio padavimo teisme dienos - 2008-12-10 iki vaikų pilnametystės, lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motiną L. A., įpareigojant ją naudoti lėšas tik vaikų poreikiams, iš atsakovo A. A. ieškovei L. A. priteisė 382,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 90,00 Lt žyminio mokesčio ir 15,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimu, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatė, L. A. su vaikais yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), ieškovės vidutinis atlyginimas yra 1 321,50 Lt (b. l. 43, 44), atsakovo A. A. vidutinis atlyginimas UAB „Godamita“ 2006 m. lapkričio-gruodžio mėn., 2007 m. sausio-vasario mėn. buvo 231,59 Lt (b. l. 42), netekto darbingumo pensija su transporto išlaidų kompensacija – 337,08 Lt (b. l. 58), Krakių seniūnijoje atsakovas nuo 2005 m. 11 mėn. iki 2005 m. 12 mėn., 2006 m. 01 mėn. - 2006m. 04 mėn., 2006 m. 07 mėn. – 2006 m. 08 mėn. uždirbo vidutiniškai po 281,07 Lt (b. l. 91-93), UAB „Ramuda“ atsakovas nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. uždirbo vidutiniškai po 719,03 Lt (b. l. 102-103), nuo 2009-02-17 atsakovas dirba E. U. įmonėje, nėra duomenų apie atlyginimą (b. l. 111), ieškovė gauna 104,00 Lt išmokas už vaikus (b. l. 41), ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 29, 32), atsakovas neturi transporto priemonių (b. l. 31, 63), ieškovė turi vieną transporto priemonę (b. l. 33). Ieškovė nurodė, kad dviejų vaikų išlaikymui ji išleidžia apie 1 904 Lt kas mėnesį (maistui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, pramogoms, mokyklinėms prekėms, vitaminams, vaistams) (b. l. 34-39). Atsakovas nuo 2004-09-29 iš dalies darbingas - netektas darbingumas - 50 procentų (b. l. 108), tačiau atsakovas dirba ir gali dirbti. Tačiau atsakovo galimybė uždirbti ir dirbti kaip visiškai sveikam žmogui yra ribota. Teismas pažymėjo, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina realizuoti vaikų poreikius lankyti meno mokyklą, sporto būrelį, lavinti vaikų sugebėjimus. Teismo vertinimu 250 Lt suma vieno vaiko išlaikymui į mėnesį iš tėvo nėra per didelė, ji grindžiama ne pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, bet vaikų poreikių pasikeitimu – vaikų poreikių maistui, rūbams, avalynei, lavinimui padidėjimu, dėl ko vaikų motina turi papildomų išlaidų (LR CK 3.201 str. 2 d.). Be to atsakovo sveikatos būklė buvo tokia pati ir 2005-10-10 nutraukiant santuoką, ji nepablogėjo (netektas darbingumas nustatytas 2004-09-29 - b. l. 108). Teismas nenustatė, kad atsakovo padėtis labai sunki, jis tik iš dalies nedarbingas. Kitų išlaikytinių jis neturi. Nustatęs, kad vaikų motinos - ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, ji sveika, jos darbingumas nėra ribotas, konstatavo, kad motina gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nei vaikų tėvas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kėdainių raj. apyl. teismo sprendimu nustatytas išlaikymas vaikams yra per mažas, šiuo metu neatitinkantis vaikų poreikių, pragyvenimo lygio, vaikų amžiaus. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo vaikų poreikiai, susiję su padidėjusiais poreikiais maistui, avalynei, rūbams, lavinimui nuo 2005-10-10 yra išaugę, atsakovas yra ribotai darbingas, gali teikti didesnį išlaikymą vaikams, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo nelaikė teisingu priteisti vaikų išlaikymui po 400 Lt, ir reikalaujamą sumą sumažino iki 250 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu (b.l. 141) prašo pakeisti 2009-03-26 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą priteisiant iš atsakovo po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės. Motyvuose nurodo, kad priteista suma apeliantui yra per didelė, kadangi pagal gaunamas pajamas jis neturi galimybės jos mokėti, abiejų vaikų išlaikymui gali skirti tik 400 Lt mėnesinę išmoką. Nurodo, kad 2009 metų vasario ir kovo mėnesį uždirbo 546 Lt, invalidumo pensija sudaro 337,08 Lt, taigi vidutinės mėnesio pajamos yra apie 600 litų, be to prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda ir apelianto tėvai, teikdami paramą pinigais ir drabužiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. A. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, abiejų tėvų materialinę padėtį, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo vien subjektyvius pamąstymus apie tai, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams kaip po 200 Lt kas mėnesį, tačiau jis savo negalia tik prisidengia norėdamas išvengti įstatymo prievolės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
Dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmės yra ta, kad , teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių ( fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Taigi, įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma ,su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teismas, nagrinėdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Tai yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 8 punkte, kuris numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
LR CK 3.201 str. numato, kad teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis , pakito vaikų poreikiai. Akivaizdu, jog nuo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1054-336/2005 priteisto iš atsakovo išlaikymo dviems vaikams po 125 Lt, praėjus trims su puse metų, išaugo šalių vaikų poreikiai, ženkliai pakilo maisto ir paslaugų kainos.
Teismas teisingai sprendime nurodė, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą gaunamos minimalios pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą, nes pripažįstant jį pagrįstu būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas- tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo CMS teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-790/2002. E. A.. v.A. A.).
Byloje nustatyta, kad nuo 2004-09-29 atsakovas yra iš dalies darbingas, todėl dirbti gali.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad jis yra atleistas iš E. U. IĮ vairuotojo pareigų, tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
2008-10-25 VĮ Regitra duomenų bazės išrašas patvirtina , kad atsakovas yra 3 automobilių savininkas ir automobilio Opel Kadett naudotojas (b.l. 31). Tačiau iš gautos po 2,5 mėnesių - 2009-01-13 pažymos matyti, kad atsakovo vardu jau nebėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl kokios priežasties šie automobiliai buvo išregistruoti (b.l. 31,63), todėl labiau tikėtina, kad atsakovas šias transporto priemones pardavė ir turėjo papildomų pajamų, kurias nuslėpė nuo teismo, siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 12 metų sūnui nupirko motociklą, kuris kolegijos nuomone, nėra pirmo būtinumo prekė, juolab, atsakovas pats pripažįsta aplinkybę, kad išlaikymo įsiskolinimas vaikams pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-10-10 sprendimą yra virš 4000 Lt.
Šios aplinkybės iš dalies patvirtina, kad atsakovas turi ir kitų pajamų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas (šiuo metu 800 litų).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių duktė G. mokosi Batėgalos pagrindinės mokyklos 9 klasėje, 2009 m. kovo 17 d. jai sukako 16 metų, o sūnus Š. mokosi tos pačios mokyklos 6 klasėje, kuriam 2009 m. rugsėjo 23 d. sukaks 13 metų. Abu vaikai sportuoja. G. domisi daile, todėl būtina lavinti jos sugebėjimus.
Kadangi išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teismas pagrįstai, išaugus vaikų poreikiams maistui, avalynei, rūbams, higienos priemonėms, kultūriniams renginiams, visapusiškam lavinimui padidino teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 125 Lt iki 250 Lt (CK 3.201 str. 2 d.) ir, atsižvelgęs į ieškovės geresnę turtinę padėtį, nustatė didesnę vaikų išlaikymo pareigos dalį motinai.
Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad pasikeitus šalių vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 3.201 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina ieškovei už advokato padėjėjo teisinę pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 150 Lt išlaidų (b.l. 152) ( CPK 98 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono aplinkės teismo 2009 m. kovo 26d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakavo A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei L. A. a.k(duomenys neskelbtini) 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.