- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- 1-464-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27730-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kaltinamasis
- I. S.
- Nukentėjusysis
- O. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 3 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą , 6 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, tačiau vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; dirbti arba registruotis darbo biržoje, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. S., (duomenys neskelbtini) apie 01:30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,90 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu su sugyventine nukentėjusiąja O. S., tyčia pakėlęs ją ant rankų metė ant grindų, pastaroji nukrito nugara ant tarpduryje esančio metalinio slenksčio ir susitrenkė nugaros apatinę dalį ir dubenį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, padarymas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl alkūnių sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis.
Šiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad skaitė, jog policija rašė, kad jis išgėrė 0,9 promilės, sutiko iš karto, bet po to, policija pasakė, kad jis paaiškins teisėjai, po to kaltinamasis pasakė, kad klaidą padarė, jis tiek nebuvo gėręs tuo metu – buvo išgėręs tik butelį alaus, o po konflikto išėjo iš namų ir nuėjo pas draugą ir išgėrė alkoholinių gėrimų. Namo grįžo iš ryto, o kai grįžo namo, atvažiavo policija ir davė alkotesterį ir jiems kaltinamasis paaiškino, kad kodėl dabar turi pūsti, jei jo nebuvo ir pripūs daugiau, tačiau buvo atsakyta, kad nieko tokio, ištaisys. Pripažįsta, konfliktas buvo, pavydo scenos, ne iš jo pusės. O. S. yra emocionalus žmogus, buvo pavydo scenos. Prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo, praėjo daug laiko ir jie susitaikė, gyvena toliau, pakeitė gyvenamąją vietą į daug geresnę, įsigijo šunį ir katę, gyvena daug geriau. Po šito konflikto juos dažnai aplanko socialiniai darbuotojai ir užbaigus bylą jie pasakė, kad jie tikrai pasikeitė ir gyvena daug geriau nei prieš tai. Kaltinamasis taip pat paaiškino, jog buvo svečiuose pas draugą, kepė „BBQ“, O. buvo su draugo antra puse, o jis su draugu terasoje kepė šašlykus ir po viso šito dalyko grįžo namo, tiksliai neprisimena, jau daug laiko praėjo, bet prasidėjo žodinis konfliktas į jo pusę. Neatsimena, ką ji ten pasakė, bet jis ją pastūmė ir ji nukrito – susižeidė. Neprisimena, kaip tiksliai buvo, bet pripažįsta, kad pridėjo ranką, o po to, kai prasidėjo konfliktas, ji pradėjo policijai skambinti, o jis tiesiog išėjo iš namų, kad daugiau nekelti triukšmo. Grįžo namo iš ryto. Pažymėjo, jog neprisimena tiksliai. Anot kaltinamojo, jis ją pakėlė, paėmė ir metė. Kaltinamasis papildė, jog pasakys kaip reikia. Kaltinamasis atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, kad ją labai stipriai pastūmė, viskas buvo ant emocijų, negali dabar pasakyti, neprisimena, kaip kas ten buvo, adrenalinas tas konfliktinis. Eina psichologinis smurtas vienas ant kito, viskas buvo „ant adrenalino“. Nurodė, jog nežino, ar sugebėtų ją pakelti. Neprisimena, kad būtų pakėlęs ją, tačiau iškart sutiko su policija, kad pakėlė ją ir metė ant grindų. Konfliktas buvo tarp durų, negalėjo jos pakelti, nes per mažai vietos. Nurodė, jog buvo žodinis konfliktas, psichologinis smurtas į jo pusę, ir tais laikais, tai buvo labai dažnai – kažkokios pavydo scenos, ji buvo išgėrusi, o kai ji išgėrusi, ji pastoviai naudodavo psichologinį smurtą. Prieš tai buvo labai daug skyrybų, norėjo išsiskirti. Anot kaltinamojo, buvusi antra pusė psichologiškai prieš jį irgi smurtaudavo. Nurodė, jog kai nukrito, jis nežiūrėjo į ją, ar ji buvo nukritusi. Ji buvo pradėjus verkti. Skambino policijai, o jis paprastai paėmė striukę ir išėjo, kad daugiau to konflikto nekelti. Nurodė, jog susitaikė su O., kalbėjosi apie šitą konfliktą, taip pat buvo kalbos, kad reikia kreiptis pas psichologą ar psichiatrą pabendrauti. Nurodė, jog vertina šį savo poelgį neigiamai.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. S. parodė, kad jų santykiai normalūs, kaip ir kiekvienoje šeimoje, jie yra sugyventiniai. Nurodė, jog tą dieną buvo pas draugus, pakeliui namo susipyko, ji nukrito, iškvietė policiją ir išvežė į ligoninę. Ji nežino, ar pastūmė ar numetė, bet jautė skausmą tuo momentu, kai nugriuvo. Viskas vyko labai emociškai. Konfliktas vyko prie įėjimo koridoriaus ir svetainės. Vaikščiojo iš vienos vietos į kitą, bet pagrinde viskas vyko prie įėjimo. Nepamena kritimo ant grindų. Nurodė, kad buvo išgėrusi dvi taures šampano. Neturi pretenzijų kaltinamajam.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. S. parodė, kad sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. Dėl įtarimo kaltės nepripažįsta. Jis pas psichiatrus negydytas, įskaitoje neįrašytas. O. S. jo sugyventinė. Su ja gyvena kartu apie 4 mėn., veda bendrą ūkį, gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas išnuomotas jo vardu. Dirba (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuo pietų iki vidurnakčio jie kartu buvo pas jo draugą D. G., (duomenys neskelbtini). Ten ji vartojo alkoholinius gėrimus – vyną ir alų, ji išgėrė 4 butelius alaus ir du butelius vyno. Ji buvo labai girta. Jis alkoholio beveik nevartojo, išgėrė butelį alaus. Pas draugą ji pradėjo jam kelti pavydo sceną. Dėl to nėjo namo. Pakeliui namo jų žodinis konfliktas tęsėsi. Atėjus namo, ji kaltino jį, kad jis jai neištikimas. Pasakė jai, kad nori su ja skirtis, kad negali taip gyventi ir duoda jai savaitę išsikraustyti iš šio buto. Ji pradėjo jam grasinti, keiktis, sakė kad „aš tau padarysiu“, kad turės problemų. Ji pradėjo jį stumdyti, jis viena ranka atstūmė ją nuo savęs. Tai buvo buto koridoriuje. Nematė, kad ji nukristų. Girdėjo, kad ji skambino policijai. Tada jis paėmė jos nepilnametį vaiką – (duomenys neskelbtini) metų berniuką ir nuvedė pas savo mamą (duomenys neskelbtini), kad vaikas nematytų policijos ir girtos motinos. Palikęs vaiką mamai, nuėjo pas draugą (duomenys neskelbtini), ten išgėrė butelį vyno. O. paskambino jam anksti ryte ir liepė atvežti jai vaiką, pasakė, kad buvo ligoninėje. Dėl ko ten buvo, jam nesakė. Atvedė jai vaiką ir visi kartu nuėjo namo. Apie 10.00 val. ryte atvyko policija ir jį namuose sulaikė. Mano, kad ji galėjo susižaloti pati, nes buvo labai girta. Fizinio smurto prieš ją nenaudojo (2 t., b. l. 27-30).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. S. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu su savo sugyventiniu I. S., kartu veda bendrą ūkį. Su I. jie pažįstami jau apie pusę metų, kartu gyvena taip pat puse metų. Bendrų vaikų neturi. Kartu su jais gyvena jos vaikas S. S., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie 01.30 val. tarp jų su sugyventiniu kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jos sugyventinis vežioja Ukrainos prostitutes. Po žodinio konflikto jos sugyventinis pradėjo ją stumdyti, po ko pakėlė ją ant rankų ir metė ant grindų, po ko pajuto fizinį skausmą. Skausmą iš 10 balų vertina 10. Po to, kai jis ją numetė ant grindų, jis daugiau jos nelietė, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, o I. tuo metu paėmė jos vaiką ir išėjo iš namų, sakydamas, kad paskui bus tik blogiau. Visas konfliktas vyko kambaryje. Prieš ją jis ir ankščiau smurtavo, tai buvo maždaug prieš savaitę, bet į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad tokio jo elgesio daugiau nebus. Konflikto metu jie kartu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Jos sugyventinis retai vartoja alkoholinius gėrimus, priklausomybės neturi, narkotinių medžiagų nevartoja. Kai I. pavartoja alkoholinius gėrimus, jis visada tampa agresyvus. Kai jis yra blaivus, elgiasi adekvačiai, ramiai. Po įvykio atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į ligoninę apžiūrai. Jai ten nustatė labai didelį galvos ir stuburo sumušimą. Už butą, tai yra nuomą ir komunalines paslaugas, moka I., o už maistą jie moka lygiai. Jos vaikui reikalingus daiktus perka ji. Dėl civilinio ieškinio pateikimo apsispręs tolimesnio tyrimo metu. Ji nenori toliau gyventi su savo sugyventiniu, nori, kad jis butų nubaustas už tai ką padarė. Šiuo metu ji turi nedarbingumą ir jau susirinkusi savo daiktus ir kaip tik bus galimybė, ji nori išsikraustyti ir gyventi kitur, bet šiuo metu neturi kitur gyventi. Dėl tokių jos sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Visą šitą laiką po konflikto, kai ją nuvežė į ligoninę, jos sugyventinis buvo netoliese prie namo, o kai ją paleido iš ligoninės, jis iš karto atėjo vėl pas ją su vaiku. Policijos nekvietė, nes galvojo, kad jis nusiramins ir eis miegoti. Daugiau jis jos nemušė. Nori dar papildyti, kad jos sugyventinis jai grasino, kad jo advokatas viską padarys, kad atims jos vaiką iš jos. Papildomai apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini), nakties metu, iš pradžių įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sugyventinio I. S.. Patikslina, kad prieš tai jie buvo svečiuose, ten vartojo alkoholinius gėrimus, ji išgėrė tris ar keturis bokalus šampano, o ką vartojo I., ji nežino. Kai grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jos vaikas S. S., jam (duomenys neskelbtini) metai, nuėjo miegoti į kitą kambarį, konflikto nematė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, pokalbį pradėjo ji pirma, nes norėjo išsiaiškinti asmeninius santykius. Ji davė pirminius parodymus ir daugiau nieko nenori papildomo aiškinti. Patikslina, kad sveikatos pablogėjimų po įvykio jai nebuvo, daugiau po ligoninės į gydytojus nesikreipė. Civilinio ieškinio neteiks, ji jokių pretenzijų I. S. nereiškia. Po įvykio I. jos atsiprašė, ji jo atsiprašymą priėmė. Su vaiku bendrauja geranoriškai, po įvykio daugiau jokių incidentų nebuvo (1 t., b. l. 49-52, 89-92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. B. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos skyriaus vyr. patruliu. Paaiškino, kad vykdydamas darbo funkcijas apie 01.35 val. iš Vilniaus aps. OVS gavo pranešimą, kad, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją ant grindų numetė jos sugyventinis. Grasina, kad susidoros. Moteriai (duomenys neskelbtini), nugaros skausmai. Bute yra mažametis vaikas. Nuvykus nurodytu adresu, prie buto durų pasitiko pranešėja O. S., kalbanti rusų kalba, (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui su sugyventiniu I. S., jis vieną kartą paėmęs ją ant rankų, metė ant grindų, tai įvyko tarp miegamojo ir koridoriaus durų slenksčio su metaliniu elementu, tokiu būdu sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. O. S. paaiškino, kad ji krito nugara. Detaliau paaiškino, kad dienos metu jie kartu kepė šašlykus, o grįžtant namo tarp jų kilo konfliktas, dėl to, kad pranešėja įtaria, kad jos sugyventinis galimai vežioja moteris iš Ukrainos, kuriuos teikia seksualines paslaugas. Pasak O. S., namuose buvo nepilnametis vaikas S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ar vaikas matė konfliktą, tiksliai nenurodė. Kai ją numetė ant grindų, jos vaiką (I. S. nėra tėvas šio vaiko) nusivedė pas savo motiną. Pranešėja paaiškino, kad smurtą I. naudojo ir anksčiau, bet ji pagalbos nesikreipė, jie kartu gyvena maždaug pusę metų. Bendraujant su O., iš jos burnos sklido alkoholio kvapas, dėl to alkotesterio pagalba patikrinus jos blaivumą nustatė 2,11 promilių. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjo moterį ir žodžiu nurodė, kad jai galvos, dešinės bei kairės alkūnės traumos, detalesniems tyrimams / ištyrimui ją išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Moteris aiškino situacija verkdama, buvo susijaudinusi dėl savo vaiko padėties. Iki jiems atvykstant, I. jau nebuvo, pasišalino su automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai buvo neblaivus, nes dienos metu, pasak O., vartojo alkoholinio gėrimo. Įvykio vietoje filmuota BODY kamera. Butas, pasak O., išnuomotas, vizualiai buvo tvarkingas, bendra tvarka nepažeista, namuose stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 98-101).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį, dienos tiksliai nepasakys ar (duomenys neskelbtini), neatsimena, kelintą valandą nepasakys, gal 15.00 val., gal vėliau, pas jį atėjo I. S., tai jo geras pažįstamas, su kuriuo draugiški santykiai, su žmona O. S.. Ji kalba rusų kalba. Jie tą vakarą vartojo alkoholį, kiek atsimena, O. vartojo gal šampaną, gal vyną, jau tiksliai nepasakys, I. ir jis vartojo alų, kiek, jau tiksliai nepasakys, bet nedaug. Jo namuose tarp I. ir O. jokių konfliktų nebuvo, O. kartais I. pavydėdavo, kai buvo kalbama apie kokias nors kitas moteris. O. tiesiog supykdavo ir nekalbėdavo, taip vaikiškai kažkaip. Jie išėjo iš jo namų gal apie 21.00 val. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jis palydėjo šiek tiek ir grįžo namo. Kas vyko toliau tarp I. ir O., jis nežino ir nematė. Po kurio laiko I. jam sakė, kad O. iškvietė policiją, daugiau jo nieko neklausė, jie apie tai nebendravo. Jis neaiškino, kas tarp jų įvyko (1 t., b. l. 113-116).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. S. parodė, kad I. S. yra jos sūnus. Sutinka paaiškinti tik tiek, kad ji gyvena atskirai nuo savo sūnaus I.. Jis bendrą ūkį veda ir gyvena bendrai maždaug apie metus laiko su O. S.. Ji ją vadina E.. 2023 m. vasarą, kada, neatsimena, nakties metu, atvažiavo pas ją jos sūnus I. su O. sūnumi S., vaikui apie (duomenys neskelbtini) metai, tiksliai nežino, eina į (duomenys neskelbtini) klasę. I. jai pasakė: „paguldyk vaiką miegoti“. Ji paguldė vaiką miegoti, vaikas buvo ramus, vaikas jokių klausimų jos neklausė. I. jai nieko neaiškino ir išvažiavo. Ji tiksliai jau neatsimena, bet atsimena, kad sūnui neprisiskambino, tada paskambino O. ir jai ji telefonu pasakė, kad tarp O. ir I. įvyko konfliktas, kurio metu I. ją metė kažkaip, ji nežino, nesuprato, ji dar paaiškino, kad yra ligoninėje. Ji įvykio nematė, kas galėjo įvykti tarp O. ir I. nežino, net prieš tai jie tarpusavyje sutardavo gerai (1 t., b. l. 122-124).
Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis, adresu (duomenys neskelbtini). Bute įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra, butas tvarkingas, bendra tvarka nepažeista. Reikšmingų daiktų tyrimui nėra. Pridėta fotolentelė. (1 t., 35-37, 38-44).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. 41241, Nr. ARAA-0133, patikrinimo Nr. 41241, matyti, kad I. S. (duomenys neskelbtini) 10:13 val. nustatytas 0.90 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 21-22).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0306, patikrinimo Nr. 224, matyti, kad O. S. (duomenys neskelbtini) 02:10:21 val. nustatytas 2.11 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 53, 54).
Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BODY kameros vaizdo įrašai 1. PSS-20230725-023554UTC+0300.mp4; 2. PSS-20230725-02332UTC+0300.mp4; 3. PSS-20230725-022450UTC+0300.mp4; 4. PSS-20230725-02032UTC+0300.mp4; 5. PSS-20230725-015449UTC+0300.mp4; 6. PSS-20230725-015447UTC+0300.mp4; 7. PSS-20230725-093324UTC+0300.mp4; 8. PSS-20230725-091920UTC+0300.mp4; 9. PSS-20230725-091909UTC+0300.mp4., iš kurių matyti, kad nukentėjusiąją O. S. apžiūrėjo GMP brigada, kuri moterį nusprendė nuvežti į ligoninę apžiūrai. Moteris paaiškino, kad durų slenkstyje I. S. ją pakėlė ant rankų ir metė stuburu ant grindų, paėmęs jos vaiką išėjo iš namų (1 t., b. l. 164-169).
Iš Bendrojo pagalbos centro garso skambučio įrašo (pridėtas vertimas iš rusų kalbos), nustatyta, kad 112 pagalbos telefonu skambino moteris, prisistatė O. S., paaiškino, kad jai (duomenys neskelbtini), kvietė policiją, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad vyras, su kuriuo gyvena, metė nugara ant grindų, nepilnametis vaikas namuose, bijo, sutiko, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 172-176).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a kopijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 01.37 val. gautas iškvietimas, adresu (duomenys neskelbtini). Moterį pranešėją ant grindų numetė jos sugyventinis. Grasina, kad susidoros. Moteriai nugaros skausmai. Sumušta. Kvietimo rezultatas: moteris paaiškino, kad vyras pakėlęs ją metė ant grindų, pataikė ant metalinio durų slenksčio. Skundžiasi skausmu uodegikaulio srityje, alkūnių sumušimu, matosi kraujosruvos, kairėje galvos pusėje čiuopiamas gumbas. Preliminari diagnozė: uodegikaulio lūžis (1 t., b. l. 137).
Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertei R. G., apžiūrėti medicininiai dokumentai – O. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninės, E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija, ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kompaktiniame diske pridėtas tyrimo vaizdas, GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Specialisto išvada: O. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytos poodinės kraujosruvos alkūnėse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nekvalifikuojama. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu, griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 154-157).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Teismo vertinimu, kaltinamojo I. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis I. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo svečiuose pas draugą, kepė „BBQ“, O. buvo su draugo antra puse, o jis su draugu terasoje kepė šašlykus ir po viso šito dalyko grįžo namo, tiksliai neprisimena, prasidėjo žodinis konfliktas į jo pusę. Neatsimena, ką ji ten pasakė, bet jis ją labai stipriai pastūmė ir ji nukrito – susižeidė. Neprisimena, kaip tiksliai buvo, bet pripažįsta, kad pridėjo ranką, o po to, kai prasidėjo konfliktas, ji pradėjo policijai skambinti, o jis paprastai išėjo iš namų, kad daugiau nekelti triukšmo. Tokie I. S. parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios O. S., liudytojų M. B., L. S., D. G., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai ir kita rašytine bylos medžiaga.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajame akte, be kita ko, nurodyta, kad egzistuoja kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – I. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš pateiktos rašytinės bylos medžiagos, nustatyta, kad I. S. blaivumo tikrinimo metu ((duomenys neskelbtini) 10.13 val.) buvo neblaivus, t. y. alkotesteris parodė 0,90 promilės. Visgi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini), apie 1.30 val., tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, jog I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teismas, vadovaujantis bendraisiais baudžiamojo proceso principais, be to, in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai), nepripažįsta aplinkybės – I. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaip sunkinančios jo atsakomybę.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. S., (duomenys neskelbtini) apie 01:30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine nukentėjusiąja O. S., tyčia pakėlęs ją ant rankų metė ant grindų, pastaroji nukrito nugara ant tarpduryje esančio metalinio slenksčio ir susitrenkė nugaros apatinę dalį ir dubenį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, padarymas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl alkūnių sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis.
Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo I. S. veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,40 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios O. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Iš byloje esančio ir teisiamojo posėdžio metu pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos, matyti, jog kaltinamasis I. S. atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Pažymėtina, jog O. S. atsisakė civilinio ieškinio ir pretenzijų kaltinamajam neturi.
Kaltinamasis I. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis I. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji O. S. atleido kaltinamajam, patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir gyvena toliau. Be to, nukentėjusioji O. S. civilinio ieškinio nepareiškė, o I. S. savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Kaltinamasis I. S. turi galiojantį teistumą (teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu dėl su smurtiniu elgesiu nesusijusių nusikalstamų veikų, bausmę atlikęs ir išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus), baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą, nuo priklausomybės ligų nesigydė, nesigydė ir Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje.
Pažymėtina, jog kaltinamasis I. S. teistas pakankamai senai – prieš beveik 6 metus, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra, taigi vertintina, kad padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. S. nusikalstamas veikas padarė savo šeimos narei – sugyventinei O. S., teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, I. S. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas padės I. S. ateityje labiau laikytis įstatymų reikalavimų ir skatins koreguoti savo elgesį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su pranešimo BPC garso įrašu, liudytojo D. G. apklausos vaizdo / garso įrašu, policijos pareigūnų dėvimų kamerų („BODY“) vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. S. (I. S.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja O. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, I. S. (I. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. S. (I. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su pranešimo BPC garso įrašu, liudytojo D. G. apklausos vaizdo / garso įrašu, policijos pareigūnų dėvimų kamerų („BODY“) vaizdo įrašais, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.