Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, dirbantis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

jis, 2016 m. birželio 21 d., apie 12 val., Vilniuje, Sausio 13-osis g. prie namo Nr. 7, viešoje vietoje - vaikų žaidimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,61‰ girtumas), pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai V. J. vaikišku sportiniu vežimėliu sudavė vieną kartą į nugaros ir galvos sritį. Po ko nukentėjusiajai pargriuvus ant pilvo ir gulint sudavė smūgius į nugaros, rankų, kairę koją tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. J. odos nubrozdinimus dešinio lūpų kampo srityje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties srityje, šlaunyse t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (b.l. 71, 99).

K. T. N. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-06-21 apie 11 val. su mama klijavo laiptinės džiovyklos langus. Jo mažametis brolis D. P., kuriam tuo metu buvo 7 metai, pasiprašė išeiti į kiemą su jo šuniu. Jiems beklijuojant laiptinės džiovyklos langus, brolis Deividas ne kartą atėjęs skundėsi, kad senyva moteris jį varo iš kiemo, vadina negražiais žodžiais, grasina iškviesti policiją, nes šuo be pavadėlio. Jis nusileido į apačią. Prie jo pribėgo brolis Deividas ir parodė tą moterį, kuri brolį varė iš kiemo ir įžeidinėjo. Jis priėjo prie tos moters kaip dabar jau žino prie V. J.. Jis priėjęs mandagiai pasisveikino, prisistatė ir paklausė kas atsitiko. V. J. pradėjo pakeltu tonu sakyti, kad ji neprižiūri vaiko, kad šuniukas be antsnukio, be pavadėlio. Pradėjo jį įžeidinėti sakydama „matai, piemuo atėjo aiškintis“. Jis jai atsakė, kad kiemas yra bendras visų ir šuo nei loja, nei čia atlieka gamtinius reikalus. Jiems bešnekant atėjo jo mama J. P.. K. V. J. pamatė ateinančią mamą iš kart pasityčiodama pasakė, kad „žiūrėkit prokurorė atėjo“. Pradėjo mamai šaukti ar mama žino kur mama dirbo ir ką jiems padarys. Mama atsakė, kad jei neįdomu kur ji dirbo ir paklausė, kodėl grasina, jos mažametį vaiką varinėja, įžeidinėja. V. J. pradėjo sakyti, kad puikiai žino viską apie jų šeimą, kad iškvies vaiko teisių apsaugos tarnybą už vaiko nepriežiūrą, policiją. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. V. J. vis daugiau tūžo, ne tik įžeidinėjo mamą ir brolį, bet pradėjo jį vadinti nevykėliu, piemeniu ir varyti iš kiemo. Jis negalėdamas daugiau klausyti, kaip V. J. šaukia ant viso kiemo ir jų žemina paėmė šalia stovėjusį vaikišką vežimėlį ir jį metė tolyn. Pagalvojo, kad tuo viskas ir pasibaigs, bet V. J. toliau provokavo sakydama, kad „va matote kaip užauginti vaikai-žmogžudžiais“ ir iš karto apsisuko ir pradėjo bėgti. Bebėgdama pargriuvo, atsikėlė ir vėl pradėjo bėgti. Jis supykęs pradėjo bėgti paskui V. J. ir vieną kartą ją pastūmė. V. J. pargriuvo ant žvyro, atsikėlė. V. J. pradėjo bėgioti po kiemą ir toliau šaukti sakydama „va dabar tai jums bus“. Mama iš kart jį apsiglėbė rankomis ir neleido daugiau nieko daryti. V. J. pribėgo prie medžio, jį apsikabino ir šaukėsi pagalbos, nors jai niekas nieko nedarė. Po ko jis su mama grįžo namo. Jis buvo labai susijaudinęs, visas drebėjo, negalėjo nusiraminti. Šaldytuve po mamos gimimo dienos liko brendžio, todėl iš susijaudinimo išgėrė ne vieną brendžio taurelę. Apsiraminęs toliau su mama grįžo klijuoti džiovyklos langų, nes ten buvo likę įrankiai. Pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, todėl su mama išėjo į kiemą. Policijos pareigūnai klausė kas įvyko. Jie papasakojo kas įvyko. V. J. pradėjo šaukti, kad „duokit man rašyti pareiškimą duokit nuimti apdukciją“. V. J. tuo metu jokiais sužalojimais nesiskundė ir jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Parodė tik apibrozdintą ranką, nuo medikų pagalbos atsisakė. Policijos pareigūnai jam ir mamai davė popieriaus lapus ir paprašė parašyti paaiškinimus dėl įvykio. Jis nesutiko rašyti paaiškinimą, nes jo manymu V. J. viešoje vietoje įžeidinėjo jo mamą, jį ir brolį, tuo metu tiesiog nesuprato, kodėl turi rašyti policijai paaiškinimą. Galvojo, kad užteks vieno mamos rašyto paaiškinimo ir todėl jo nerašė. Policijos pareigūnai už tai, kad įvykio vietoje jis nerašė paaiškinimo nuvežė jį į policijos komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą ir jį paleido. Jis pripažįsta tik dėl to, kad paėmęs vežimėlį metė jį tolyn ir vieną kartą pastūmė V. J.. Tokių sužalojimų, kuriuos ji nurodo, padaryti negalėjo ir nedarė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jo manymu V. J. nusprendė iš jo pasipelnyti. Į ieškinį yra įtrauktas senas vaikiškas vežimėlis. Byloje yra 2016-07-04 apžiūros protokolas kuriame nurodyta, kad vežimėlis su natūraliomis nusidėvėjimo žymėmis, todėl nesutinka atlyginti už seną natūraliai nusidėvėjusį seną vežimėlį. Tuos sužalojimus, kuriuos aprašo specialistas, V. J. pasidarė pati bėgdama ir griūdama ant žvyro skaldos. Prašo jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje dalyvaujant liudytojai, policijos pareigūnei A. K. ir kitiems proceso dalyviams peržiūrėtas vaizdo įrašas ir 2016-07-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdas pasitvirtino (b.l. 176).

2016-07-04 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji pateikė vaikišką vežimą ir protezą (b.l. 38-42).

2016-06-22 specialisto išvadoje Nr. G1895/2016 (01) nurodyta, kad V. J. padaryti odos nubrozdinimai dešinio lūpų kampo srityje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, dešinio peties srityje, šlaunyse, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku paveikus kietais bukais, o taip pat briaunas turinčiais daiktais. Linijinis nubrozdinimas kairiame žaste galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagu, nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo metu, smulkus nubrozdinimas dešinio lūpų kampo srityje galėjo atsirasti nuo dantų protezo, poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 5-7, 11-12, 20, 43, 74, 153).

Tiesioginis baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr.81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Ji gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams, t.y. žmogaus sveikatai, laisvei, orumui, nuosavybei. Kaltinamojo įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu ir turto sugadinimu bei sunaikinimu. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti ar šokiruoti. Bylos nagrinėjimo atveju būtent taip ir buvo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniuje, Sausio 13-osis g. prie namo Nr. 7, viešoje vietoje - vaikų žaidimo aikštelėje, vietoje, kur gyvena ir turi galimybę lankytis žmonės, matant ir girdint keliems asmenims, kaltinamasis pradėjo konfliktą, todėl jokių abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje nėra. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai esamai situacijai ir ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nepaisė dorovės normų, siekė priešpastatyti save bei demonstravo niekinantį požiūrį. Smūgių sudavimas žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr.81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) sudėties požymiai. Nurodyti kaltinamojo veiksmai rodė aiškią nepagarbą aplinkiniams, sukėlė kartu buvusios nukentėjusiosios nustebimą, išgąstį, emocijas, pažemino nukentėjusiąją ir taip buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Nors kaltinamasis neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją ir gadinęs turtą,- tai neginčytinai patvirtina surinktų įrodymų visuma. Duomenų, kad nukentėjusioji buvo sužalota kitu laiku ar kur nors kitur teismui nepateikta. Teismo medicinos specialisto išvada, VšĮ „Šeškinės poliklinika“ 2017-01-11 medicinos dokumentų išrašas, patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota būtent kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Nukentėjusios parodymus dėl jai padaryto smurto ir turto – vežimėlio sugadinimo, patvirtina vežimėlio apžiūros protokolas, teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga ir nuotraukos, liudytojų T. R., E. Ž., G. A. ir A. K. parodymais ir kita bylos medžiaga. Įvertinus kaltinimo pagrįstumą, byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgus teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pripažintina neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, mušdamas nukentėjusiąją ir ją nežymiai sužalodamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidęs viešąją rimtį. Teismas tokius kaltinamojo T. N. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr.81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakciją) (viešosios tvarkos pažeidimas).

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja viso baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakcija (įstatymas Nr. XII-1871), kuria dekriminalizuota veika numatyta šio kodekso straipsnio 2 dalyje, tačiau šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą ir kvalifikuojantys požymiai, numatytos bausmės rūšys ir dydžiai nepakito, nebuvo sušvelnintos. Todėl kaltinamojo veiksmų perkvalifikuoti šiame epizode pagal naują baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakciją nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 74).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą-tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, lokalizaciją ir padarymo trukmę, sugadinto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, jam inkriminuotą nusikaltimą padarė pirmą kartą, neteistas, ankščiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, dirba UAB „Tinkasas“, turi kreditinį įsiskolinimą, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir esant sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje, jam skirtina mažesnė nei vidutinė laisvės apribojimo bausmė skiriant pareigas ir draudimą (b.l. 75-91).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). N. V. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 736, 26 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu ji patyrė turtinę žalą, nes dėl sutrikdytos sveikatos pagal gydytojo receptus turėjo pirkti vaistus, tepalus sužalojimus gydyti ir pateikė tai patvirtinančius čekius: UAB ,,Gintarinė vaistinė“ 2016-06-28 čekis 24,71 eurų, UAB,,Camelija vaistinė“ 2016-07-10 čekis 7,26 eurų, UAB ,,Camelija vaistinė“ 2016-07 -11 čekis 11,75 eurų, UAB ,,Camelija vaistinė“ 2016-07-11 čekis 4,67 eurų, UAB ,,Gintarinė vaistinė“ 2016-07 -12 čekis 11,39 eurų, AB „Dantis“ 2016-07-05 čekis 12 eurų, AB „Dantis“ 2016-07-05 gydytojo odontologo išrašas, kuriame pažymėta, kad nulūžęs apatinio žandikaulio lanko atraminio protezo kabliukui protezas blogai fiksuojasi, pacientė negali valgyti, rekomenduota padaryti naują apatinio žandikaulio lanko atraminį protezą, kurio kaina apie 600 eurų ir VšĮ „Šeškinės poliklinika“ 2017-01-11 medicinos dokumentų išrašą (b.l. 153). Sugadintas sportinis vežimėlis Chicco firmos, nes nugarinė dalis suplyšusi, blogai fiksuojama padėtis. Sugadinto vėžimelio remontas kainuos 50 eurų. Be to prašyme nurodė, kad transporto visų išlaidų čekių neišsaugojo (taksi, viešojo transporto talonėlių ir kt.), todėl prašo padengti 1 mėnesio nuolatinio bilieto su 50 proc. nuolaida kaina pagal čekį 14,48 Eur. Viso turtinės žalos kaina yra 736,26 eurai. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, jo pasekmės, tame tarpe ir žalos atsiradimas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl ieškinys dėl patirtos turtinės žalos tenkintinas. Tačiau, kadangi nukentėjusioji į turtinės žalos kainą įskaičiavo naujo apatinio žandikaulio lanko atraminio protezo kurio iki ieškinio padavimo teismui dar nepagamino, pagaminimo apie 600 Eur kainą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas. Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, ji patyrė didžiulį fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, smurtas buvo įvykdytas vaikų žaidimo aikštelyje matant anūkui, todėl prašo ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti visiškai. Pagal civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti civilinio 6.250 straipsnyje 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiosios ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, bet svarbiausiai, kad šis sužalojimas sukėlė tokius dvasinius išgyvenimus, kad jis ilgai buvo gydomas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, turi kreditinių įsiskolinimų. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina išvada, kad pareikštas 3000 eurų civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios sveikatai. Nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tiesiogiai susijusios su nusikalstama kaltinamojo veika, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir priteistina 1000 Eur ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (b.l. 50-51, 129-131, 153).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su skaitmeninio garso įrašo kopija, saugotina prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.), (b.l. 26-29, voke prie bylos viršelio).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendį (b.l. 73).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr.81-3309, galiojusio iki 2017-01-01 redakcija) ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, nuo atlikimo pradžios per visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusiaja V. J. ir įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, o per tris mėnesius-atlyginti nukentėjusiajai V. J. nusikalstama veika padarytą 136, 26 Eur turtinę žalą.

Patenkinti nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies ir priteisti iš T. N. 136.26 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo naudai. Kitoje dalyje ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos padarymo atmesti.

Patenkinti nukentėjusiosios V. J. ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. N. 1000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai. Kitą civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo dalį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmena su skaitmeninio garso įrašo kopija, saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.