- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-752-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Danske bank A
- Skolininkas
- A. B.
- Kreditorius
- Danske Bank A
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagal ieškovo Danske bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą atsakovams A. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš skolininko A. B. ir skolininko laiduotojos A. B. solidariai priteisti 6 231,14 EUR, 150,75 EUR palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį ir 75, 40 EUR delspinigių už laikotarpį iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo; 11 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 214,37 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad skolininkas ir laiduotojas nevykdė įsipareigojimų kreditoriui pagal Vartojimo kredito ir laidavimo sutarčių ir kreipimosi į teismą dieną liko kreditoriui skolingi 6231,14 EUR, kuriuos prašė priteisti su palūkanomis ir delspinigiais.
Teismas 2009 m. vasario 19 d. priėmė teismo įsakymą kuriuo kreditoriaus prašymą tenkino pilnai, solidariai iš skolininko ir laiduotojo kreditoriaus naudai priteisdamas 6231,14 EUR skolos, 150,75 EUR palūkanų, 75, 40 EUR delspinigių, 11 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-19 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, priteisė bylinėjimosi išlaidas 167 Lt.
Skolininkas A. B. ir laiduotoja A. B. pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su kreditoriaus reiškiamais reikalavimais. Teismo nustatytu terminu kreditorius ieškinio nepateikė, žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, teismo įsakymas panaikintas, o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, panaikintas taikytas skolininko ir laiduotojos turtui taikytas areštas. Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad ieškinys buvo teismui pateiktas laiku, 2009 m. balandžio 10 d., kartu primokėtas ir žyminis mokestis. Pateikė įrodymus. 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi, teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis panaikinta ir ieškinys priimtas, teismui nustačius, jog kreditoriaus ieškinys per klaidą buvo perduotas kitam teisėjui nagrinėjančiam bylą tarp tų pačių šalių tik kitu pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovas Danske Bank A/S veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. 6457,29 EUR skolos bei 11 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007-02-23 vartojimo kredito sutartimi Nr.VK1136070131, atsakovui buvo suteiktas 11585 eurų kreditas 36 mėnesių terminui. Sutartyje šalys susitarė dėl netesybų. Su atsakove ieškovas 2007-02-23 sudarė laidavimo sutartį Nr.FA-VK1136070131, kurioje nurodė, kad kredito sutartis bei laidavimo sutartis yra sudaryta šeimos poreikių tenkinimui. Laidavimo sutartyje laiduotoja nurodė, kad atsisako teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą. Pagal 2009-02-18 raštą atsakovo įsiskolinimas sudarė 6231,14 EUR negrąžinto kredito, 150,75 EUR palūkanų, 75,40 EUR delspinigių. Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2008-12-01, nes atsakovas nevykdė pareigos mokėti pagal nustatytą tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovai A. B. ir A. B. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad sudarius Kredito vartojimo sutartį ieškovas pažeidė Civilinio kodekso 6.200 straipsnio reikalavimus, nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant prievolę, todėl atsakovas neturi teisės remtis sutarties nevykdymu tiek kiek sutartis nebuvo įvykdyta dėl jo paties elgesio. Sutarties 40 punktas numatė, kad atsakovui nemokant nustatytų kredito gražinimo sumų ir nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį daugiau kaip 30 dienų bankas turėjo raštu įspėti skolininką apie netinkamą sutarties vykdymą ir nustatyti 14 dienų terminą vykdymo trūkumams pašalinti, tačiau tokio įrodymo ieškovas nepateikė. Taip pat teismui nebuvo pateikti atsakovo 2008-10-16 ir 2008-11-24 vykdyti mokėjimai, kurie įrodo, kad nors vėluojant, bet sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi ir įsiskolinimas buvo mokamas nepraleidžiant sutartyje numatyto 30 dienų termino, todėl ieškovas vienašališkai nutraukdamas kredito vartojimo sutartį pats pažeidė sutarties sąlygas. Nutraukiant sutartį ieškovas neįvertino, kad sutarties 41 punkte buvo nustatyta jog nustačius 14 dienų terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, skolos suma turėjo sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų nuo bendros kredito sumos ir tik įsitikinus, kad pradelstų mokėjimų suma viršija 10 procetų bankas turėjo teisę siųsti pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo. Kadangi kredito suma sudarė 11 585 EUR, o įsiskolinimo suma 794,59 EUR, todėl esant mažesnei nei 10 procentų bendrai įsiskolinimo sumai ieškovas sutartį nutraukė be pagrindo. Be to, atsakovui nebuvo įteiktas ieškinyje nurodytas 2008-11-17 raštas Nr. 876933 dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ieškovas įrodymų apie pranešimo įteikimą nepateikė (CPK 178 str.). Pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo siunčiamas senu atsakovo gyvenamuoju adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, nors teismui ieškovas siuntė dokumentus nurodydamas faktinę atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys nesklebtini), Vilnius, todėl ieškovas žinojo tikrąją atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau apie sutarties nutraukimą nepranešė, todėl pažeidus Vartojimo kredito sutarties 40, 41 punktus bei Civilinio kodekso 6.206 straipsnį sutartis nutraukta neteisėtai. Be to, kadangi neteisingai buvo nurodytas atsakovo adresas (duomenuys nesklebtini), Vilniuje, teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį, nes atsakovo tikroji gyvenamoji vieta (duomenys nesklebtini), Vilniuje, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, o ne Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi byloje 2009 m. spalio 6 d. skirtas parengiamasis posėdis.
Atsakovams neatvykus į teismo posėdį, teismas 2009 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovų solidariai A. B. ir A. B. 6457,29 EUR skolos, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 6457,29 eurų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Iš atsakovų lygiomis dalimis A. B. ir A. B., ieškovo naudai priteista 669 Lt žyminio mokesčio, t.y. po 334,50 Lt iš kiekvieno bei 18 Lt teismo pašto išlaidų, t.y. po 9 Lt iš kiekvieno, valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nepagrįsti, nes pagal sutarties sąlygas (40,41 p.) sutartis buvo nutraukta prieš tai raštu įspėjus atsakovą. Be to, pagal sutarties 36 p. yra nustatyta, jog esant suėjus terminams mokėti pagal kelias sudarytas sutartis, įmokos skolai grąžinti paskirstomos pagal nustatytą eiliškumą. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas mokėjo, teismo nuomone nepatvirtino to fakto, kad buvo mokama tinkamai pagal kredito sutartį byloje. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, į bylą pateiktas 2007-02-23 vartojimo kredito sutartį Nr.VK1136070131, kuria atsakovui ieškovas suteikė 11585 eurų kreditą 36 mėnesių terminui, 2007-02-23 sudarytą laidavimo sutartį Nr.FA-VK1136070131, kurioje nurodyta, kad kredito sutartis bei laidavimo sutartis yra sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, teismas konstatavo, kad susidarius įsiskolinimui 6231,14 EUR negrąžinto kredito, 150,75 EUR palūkanų, 75,40 EUR delspinigių, Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2008-12-01, nes atsakovas nevykdė pareigos mokėti pagal nustatytą tvarką.
Teismas sprendė, kad kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6200 str.). Atsakovas laiku savo prievolės pagal kredito sutartį nevykdė, todėl, remiantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų ieškovo naudai buvo priteistas 6457,29 EUR įsiskolinimas. Įsiskolinimas priteistas solidariai iš atsakovų, nes atsakovė laidavimo sutartimi prisiėmė prievolę užtikrinti atsakovo sudarytos sutarties vykdymą. Be to, teismas iš laidavimo sutarties nustatė, kad kreditas buvo skirtas būtent šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštaravo šeimos interesams. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad abiejų atsakovų prievolė prieš ieškovą yra solidari (CK 3.109 str., 6.6 str., 6.8 str., 6.81 str.) ir ieškovas šiuo atveju turėjo teisę pasirinkti reikšti reikalavimą vienam ar kartu abiem atsakovams solidariai (CK 6.6 str. 4 d.). Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalimi bei 6.872 straipsnio 1 dalimi ieškovo naudai priteistos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma 150,75 EUR palūkanų (6,5 proc. metinių palūkanų visam kredito laikotarpiui). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.71 straipsniu iš atsakovų ieškovo naudai priteisti 75,40 EUR delspinigiai (sutarties 25 p.). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovo naudai priteista 11 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 6457,29 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti 2009 10 06 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Nurodė, kad į 2009 10 06 d. 14:00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atsakovas negalėjo atvykti dėl ūmios ligos (juosmeninės radikulopatijos, išreikštos skausmo sindromu), kuri 2009 10 06 konstatuota Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos medikų pažyma. Į medikus atsakovas kreipėsi po tą pačią dieną 10:30 val. pasibaigusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdžio civ. byloje Nr.2-1103-603/2009, kurio metu pasijuto blogai. Medikai rekomendavo vykti į namus gydytis. Iš klinikos atsakovas išvyko apie 13:30 val. ir tuomet neturėjo galimybės nei informuoti teismą apie savo neatvykimą, nei atsiųsti prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo su įrodymais. Teismas priimdamas sprendimą už akių neįvertino aplinkybės, ar atsakovo įsiskolinimas užtruko ilgiau nei 30 d. ir ar apie tai raštiškai informuotas įteikiant pranešimą. Atsakovas, pagrįsdamas, kad 2008 11 17 rašto Nr.877158 išsiuntimo dieną įsiskolinimas pagal sutartį buvo mažiau nei 30 d., o mokėjimai pagal sutartį, nors ir pavėluotai, buvo vykdomi, pateikė 2008 10 16 ir 2008 11 24 įvykdytų įsipareigojimų kopijas, liudijančias, kad atsakovas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir 2008 11 17 rašto surašymo dienai jo įsiskolinimas negalėjo sudaryti daugiau kaip 30 d., todėl ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutarties prieš terminą. Teismas nevertino ir nėra duomenų apie tai, kokiai Sutarties 36 p. (dėl įmokų mokėjimo eiliškumo) nurodytai grupei priklauso ginčo sutartis. Kredito gavėjas, nutraukęs sutartį prieš terminą, turėjo pateikti įrodymus, jog atsakovo pradelstų įsiskolinimų suma sutarties nutraukimo metu sudarė 10 % ir daugiau nuo bendros kredito sumos ir kad jam buvo išsiųstas dar vienas raštiškas pranešimas, nustatantis sutarties pažeidimo pašalinimui papildomą 14 d. terminą pagal Sutarties 41 p. Ieškovo 2008 11 17 rašte nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas sudarė 794,59 EUR, kas sudarė mažiau negu 10 % atsakovo paimtos 11585 EUR sumos.
Atsiliepimas
Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atsiliepime į atsakovo A. B. pareiškimą prašė atsakovo pareiškimo netenkinti ir palikti sprendimą už akių nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad atsakovo pasyvumas įrodinėjamas tuo, kad pastarasis į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, kuri paprastai nelaikoma svarbia priežastini neatvykti į teismo posėdį. Atsakovas savo pareiškime nurodė, kad iš gydytojo išvyko apie 13:30 val., tačiau to įrodyti negalėjo. Atsakovas turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes apie neatvykimo priežastis informuoti teismą, tačiau to nepadarė. Visos šalių pateiktos bylos reikšmingos aplinkybės dėl teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimo buvo nagrinėjamos, ieškovas pateikė visus reikiamus įrodymus bei atsakė į visus atsakovų atsiliepime suformuluotus prieštaravimus, todėl neegzistuoja nei viena aplinkybė, reikšminga sprendimo už akių peržiūrėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl teismo 2009 10 06 sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas. Iš atsakovo priteisti 3 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi (CPK 246 str. 2 d.), todėl atsakovui nepateikus įrodymų, kad pas gydytoją lankėsi nuo 10.30 val. iki 13.30 val., teismas padarė išvadą, jog atsakovas parengiamojo teismo posėdžio dieną turėjo galimybę informuoti teismą apie savo neatvykimą ir prašyti atidėti posėdį, tačiau ja nepasinaudojo, todėl įvertinęs jo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo liga nesudarė pagrindo laikyti neatvykimo priežastį į parengiamąjį teismo posėdį svarbia. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė ir nepridėjo jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovas A. B. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, dėl ieškovui atsirado teisė nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti grąžinti visą kredito sumą, o atsakovui A. B. - pareiga ją grąžinti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti 2009-10-06 teismo sprendimą už akių.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai, padarė išvadą, jog aplinkybė, kad dėl ligos atsakovas praleido teismo posėdį yra nesvarbi. Tačiau kokiais įrodymais remiantis buvo padaryta paminėta išvadą neaišku. Atsakovas į bylą pateikė gydytojų išduotą pažymą, kurioje atsakovui konstatuota juosmeninė radikulopatija, išreikšta skausmo sindromu, todėl esant šiai diagnozei atsakovo galimybė judėti buvo labai apsunkinta ir jis jautė nuolatinį skausmą įvairiose kūno vietose. Kadangi uždegimas kilo netikėtai, atsakovas nebuvo susitaręs su gydytojais dėl vizito ir laikotarpiu po teismo posėdžio pasibaigusio 10.30 val. nuvykęs į kliniką pralaukė priėmimo iki 13.00 val., tačiau jo apsilankymo laikas išduotoje pažymoje užfiksuotas nebuvo. Siekdamas pagrįsti apsilankymo pas medikus konkretų laiką pateikė klinikos 2010 m. sausio 20 d. išrašą iš medicininių dokumentų, pagrindžiantį jog į medikus buvo kreiptąsi 2009 m. lapkričio 6 d., 13.30 val. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė naujų įrodymų pagrindžiančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 40 punktas numatė, kad atsakovui nemokant nustatytų kredito gražinimo sumų ir nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį daugiau kaip 30 dienų bankas turėjo raštu įspėti skolininką apie netinkamą sutarties vykdymą ir nustatyti 14 dienų terminą vykdymo trūkumams pašalinti, tačiau tokio įrodymo ieškovas nepateikė. Taip pat teismui buvo pateikti atsakovo 2008-10-16 ir 2008-11-24 vykdyti mokėjimai, kurie įrodo, kad nors vėluojant, bet sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi ir įsiskolinimas buvo mokamas nepraleidžiant sutartyje numatyto 30 dienų termino, todėl ieškovas vienašališkai nutraukdamas kredito vartojimo sutartį pats pažeidė sutarties sąlygas. Nutraukiant sutartį ieškovas neįvertino, kad sutarties 41 punkte buvo nustatyta jog nustačius 14 dienų terminą sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, skolos suma turėjo sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų nuo bendros kredito sumos ir tik įsitikinus, kad pradelstų mokėjimų suma viršija 10 procentų bankas turėjo siųsti pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo. Kadangi kredito suma sudarė 11 585 EUR, o įsiskolinimo suma 794,59 EUR, todėl esant mažesnei nei 10 procentų bendrai įsiskolinimo sumai ieškovas sutartį nutraukė be pagrindo. Be to, atsakovui nebuvo įteiktas ieškinyje nurodytas 2008-11-17 raštas Nr. 876933 dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ieškovas įrodymų apie pranešimo įteikimą nepateikė (CPK 178 str.). Teismas netinkamai įvertino tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 36 punktą, nustatantį skolos gražinimą pagal kelias sutartis ir numatantį skolos gražinimo eiliškumą, nes nė vienos sąlygos numatytos šiame sutarties punkte nutraukta Vartojimo kredito sutartis neatitiko ir byloje duomenų, kad Vartojimo kredito sutartis buvo apdrausta nėra. Teismas netyrė ir nevertino kokiomis sąlygomis sutartis bus vykdoma. Nepasisakė dėl Civilinio kodekso 6.55 straipsnio taikymo ginčo sutarčiai. Kadangi priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, tai jo nuomone sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą tinkamai ištyręs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į sprendimo už akių teisinę prigimtį. Teismas pagrįstai nepripažino atsakovo ligos svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nes atsakovas būdamas advokatu ir pajutęs skausmus būdamas teisme, turėjo visas galimybes pranešti teismui apie savo ligą ir paprašyti teismo posėdį atidėti.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuvos agrogrupė“ v UAB „Vilbana“). CPK 285 str. 1 d. numato konkrečius atvejus, kada teismas gali priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 str. 2 d. teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas privalo visapusiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei neįvertinęs jų pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v UAB „Modesta“), o esant sudėtingoms ir/ar prieštaringoms aplinkybėms, kai teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės, teismas neprivalo priimti sprendimo už akių.
Byloje nustatyta, kad atsakovui ir atsakovo laiduotojai nevykdant vartojimo kredito sutarties Nr. VK0160050950 ir laidavimo sutarties Nr. FA-VK1136070131 salygų laiku ir nustatytais terminais ir dalimis gražinti suteiktą kreditą, kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą nutraukė kredito sutartį su atsakovu ir laidavimo sutartį su atsakovo laiduotoją bei kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 6457,29 EUR skolos bei 11 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Parengiamasis teismo posėdis byloje skirtas 2009 m. spalio 6 d. 14.00 val (b.l. 153). Atsakovui teismo šaukimas įteiktas 2008-07-22, asmeniškai, atsakovo laiduotojai 2009-07-23, asmeniškai (b.l. 154, 156). Atsakovui ir atsakovo laiduotojai į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus, teismas 2009-10-06 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas 2009-10-28 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas 2010-01-07 nutartimi atsisakė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko dėl ligos bei pateikė Baltijos Amerikos klinikos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2009-10-06 atsakovas dėl ligos (juosmeninės radikulopatijos, išreikštos skausmo sindromu) lankėsi pas gydytojus, nes esant šiai ligai buvo apsunkinta jo judėjimo galimybė, bei 2010-01-20 išrašą patvirtinantį, kad 2009-10-06 jis 13.30 val lankėsi pas gydytojus.
Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Tiek atsakovo, tiek jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys pagal Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalį laikomos nesvarbiomis, t.y. nepakankamomis teismo posėdžiui atidėti, jei nenustatytos papildomos aplinkybės, patvirtinančios tų priežasčių reikšmingumą konkrečioje byloje.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas apie atsakovo neatvykimo į teismą priežastis sprendė labai konkrečioje situacijoje, kai su atsakovu iš anksto buvo suderinta parengiamojo teismo posėdžio data ir laikas. Nagrinėjamu atveju, teismas neturėjo galimybės nustatyti atsakovo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių reikšmingumo (CPK 178, 185 str.), todėl turėjo pakankamą pagrindą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Skunde atsakovas nurodo, kad jis 2009-10-06 dalyvavo teismo posėdyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, kitoje byloje ir jo metu kilus skausmui ir 10.30 val. posėdžiui pasibaigus, nedelsdamas nuvyko pas gydytojus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia atsakovas būdamas tame pačiame teismo pastate, būdamas profesionalus teisininkas (advokatas) vykdantis profesinę veiklą (b.l. 194) ir iš anksto žinodamas apie teismo posėdžio laiką ir datą turėjo realią galimybę pranešti teismui apie savo negalavimą ir pateikti prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tokiu būdu teismas būtų turėjęs pagrindą įvertinti pateiktą prašymą ir spręsti klausimą dėl atsakovo prašymo tenkinimo.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustačius abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismui pateikiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti grindžiamas tokiais įrodymais kurie kelią abejonę teismo priimto sprendimo, kuriuo galimai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. dienos nutartis Nr. 3K-3-131/2006).
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas su pareiškimu peržiūrėti 2009-10-06 sprendimą už akių nepateikė jokių naujų įrodymų.
Kaip matyti iš byloje esančio kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pranešimo apie vartojimo kredito sutarties Nr. VK 1136070131 nutraukimo (b.l. 12; 74), kreditorius ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nustatydamas įpareigojimo įvykdymo terminą 2009-12-02 ir prašė sumokėti 794,59 EUR iš jų 662 EUR,81 EUR negražintų kredito dalių, 65 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 66 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių. Atsakovas į bylą pateikė 2008-10-16 bei 2008-11-24 išrašus apie atliktus dalinius mokėjimus kreditoriaus naudai (b.l. 147-148).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės įrodo tai, kad atsakovas neįvykdė kreditoriaus įpareigojimo ir iki nustatyto termino 2009-12-02 nepadengė kreditoriaus reikalautos sumos, t.y neįvykdė jam tenkančios prievolės tinkamai ir laiku ir sąžiningai (CK 6.38 str., 6200 str.), todėl kreditorius prieš tai raštu įspėjęs atsakovą turėjo pagrindą nutraukti kredito sutartį. Be to, nurodyti 2008-10-16 bei 2008-11-24 išrašai, kurių reikšmę akcentuoja atsakovas prašydamas peržiūrėti teismo sprendimą už akių buvo pateikti pirmos instancijos teismui iki priimant prašomą peržiūrėti sprendimą už akių, todėl teismas juos įvertino ir dėl jų pasisakė sprendime.
Atskirajame skunde atsakovas iš esmės remiasi banko nesąžiningumu nutraukiant sutartį, tačiau nesutikdamas su Vartojimo kredito nutraukimu dėl kreditoriaus nesąžiningumo nepareiškė byloje priešieškinio, nepateikė duomenų, kad kitoje byloje būtų ginčijamas kreditoriaus nesąžiningumas, pažeidinėjant ir nutraukiant Vartojimo kredito sutartį, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas į bylą nepateikė naujų įrodymų sudarančių pagrindą peržiūrėti teismo 2009-10-06 priimtą sprendimą už akių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priimdamas 2009 m. spalio 6 d. sprendimą už akių nustatė pakankamai aplinkybių, sąlygojančių jo pagrįstumą, bei pagrįstai 2010 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą.Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo nesirūpinimą proceso skatinimu, objektyviai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes ir pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių, numatytų Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo A. B. valstybės naudai priteistinos 8,60 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6641-0640/2009 palikti nepakeistą, o A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,60 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.