- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 2-122-669/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-02298-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Kategorijos
- 2.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žibutei Milienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui G. J., dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir paprastojo turto administratoriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo terminuotai apriboti tėvo valdžią J. J. nepilnamečio vaiko J. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko J. J. nuolatinę globą, globėju paskirti G. J., J. J. gyvenamąją vietą nustatyti su G. J., ją paskirti paprastąja turto administratore, iš atsakovo priteisti 152 Eur dydžio išlaikymą sūnui J. J., mokamą periodinėmis išmokomis.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad santuokoje atsakovas J. J. ir D. J. susilaukė sūnaus J. J., gim. (duomenys neskelbtini). J. J. pastaruosius du metus yra prižiūrimas močiutės G. J., kuri dar 2015-08-05 kreipėsi į ieškovą su prašymu ją paskirti anūko J. J. globėja, kadangi tėvai vaiku nesirūpina, jo neprižiūri. (duomenys neskelbtini) D. J. mirė. Atsakovas vaiku nesirūpina, jo bendravimas su vaiku yra nereguliarus, dažnai girtauja, nedirba. Alkoholio vartojimas įtakoja jo emocinę būklę, elgseną, neatsakingą gyvenimo būdą ir kelia pavojų sūnui. Atsakovui buvo iškelti įpareigojimai gydytis priklausomybę nuo alkoholio, užsitikrinti nuolatines pajamas, planuoti turimą biudžetą, bendrauti su sūnumi kaip įmanoma dažniau, teikti jam išlaikymą, domėtis jo mokymusi, sveikata, bendrauti su socialiniu darbuotoju. Atsakovo sūnus J. J. išreiškė norą gyventi su močiute G. J., nes baiminasi tėvo girtavimo. Pats atsakovas nesiėmė veiksmų pašalinti priežastis, dėl kurių buvo sūnui nustatyta laikinoji globa – nesprendė girtavimo problemos, neteikė vaikui išlaikymo, nenoriai bendrauja su socialine darbuotoja, nepripažįsta turintis paminėtų problemų. Tretysis asmuo vaiką prižiūri, juos sieja giminystės ryšys, pats vaikas nori gyventi su močiute, jam sudarytos geros sąlygos mokytis, gyventi. Ieškovo atstovė palaiko reikalavimą priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 152 Eur dydžio išlaikymą J. J. išlaikyti, kad būtų maksimaliai tenkinami vaiko poreikiai ir interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atvykęs į teismo posėdį, nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog vaikui pakankamai dėmesio skirti negali, nes ieškosi darbo, per dienas nebūna namuose, gyvena kaimo vietovėje, mano, kad sūnui bus geriau gyventi su močiute. Neneigia, kad dėl alkoholio vartojimo, ne kartą savo iniciatyva vykdavo pas medikus dėl pagalbos išsiblaivyti, tačiau problemos alkoholio daromai žalai neįžvelgia. Nurodo, kad būdamas neblaivus nesirodo sūnui. Mano, kad ieškovo atstovė ir socialiniai darbuotojai perdėtai vertina jo asmenybę, nei yra iš tiesų. Patvirtino, kad pastaruosius penkis mėnesius sūnui neteikė išlaikymo, su vaiku bendrauja epizodiškai.
Šalies argumentai
Trečias asmuo G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos sūnus J. J. yra sunkaus, ūmaus charakterio. Jis nepripažįsta turintis bėdų dėl alkoholio vartojimo. J. J. jau seniai gyvena jos namuose, nes nei motinai esant gyvai, nei jai mirus, tėvas nevykdė savo pareigos rūpintis sūnumi: pastoviai girtauja, neturi pajamų, nesidomi vaiko mokslais ir sveikata, vaiko laisvalaikiu ir interesais. Ji sutinka būti vaiko globėja ir, kad vaikas gyventu jos šeimoje.
Liudytoja V. B., kuri yra Rietavo socialinių paslaugų centro darbuotoja, paaiškino, kad atsakovas nuo 2015-11-16 įtrauktas į Vaiko teisių skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Su juo dirbamas individualus socialinis darbas. Pagrindinės priežastys, kurios nesuderinamos su saugiomis sūnų auginti sąlygomis, yra atsakovo girtavimas, nesugebėjimas kontroliuoti emocijų, pastovių pajamų ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas. Vaikas gyvendamas su močiute, jaučiasi gerai jos aplinkoje, pats nori ten gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. J. ir atsakovo J. J. sūnus (38 b. l.). D. J. (duomenys neskelbtini) mirė (28 b.l.).
Byloje pateikti įrodymai, jog 2015-11-16 Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-613, J. J. šeima įtraukta į Vaiko teisių skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (30 b.l.). 2015-11-12 Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-607, J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta G. J., pas ją nustatyta ir vaiko globos vieta (32 b.l.). Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento pažymoje fiksuota, kad atsakovas šioje ligoninėje gydytas 8 kartus, diagnozuojant ūmią alkoholinę intoksikaciją (5 b.l.). Rietavo socialinių paslaugų centro duomenimis J. J. sūnaus dabartiniu metu auginti negali dėl pastovios gyvenamosios vietos, pajamų neturėjimo, dėl turimų problemų su dažnu alkoholio vartojimu, dėl nepastovaus dėmesio ir priežiūros vaikui skyrimo. (9, 15 b.l.). (duomenys neskelbtini) pateikta informacija patvirtina, kad J. J. mokymosi pasiekimais, elgesiu domisi tik G. J., tėvas mokykloje nesilanko, su mokytojais nebendrauja (10, 13, b.l.). SODROS duomenų bazės išraše fiksuota, kad atsakovas yra registruotas Darbo biržoje nuo 2016-08-29 (11 b.l.). Tretysis asmuo G. J. ir jos sutuoktinis K. J. yra charakterizuojami teigiamai, įvardijami kaip galintys prižiūrėti ir auginti J. J. (17-18; 25; 26; 33;34).
Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metais ratifikuotos J. T. vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kuriose numatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 3, 9, 12 str.).
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.
Atkreiptinas dėmesys, jog tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, laikinas tėvų valdžios apribojimas yra būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ta žala jam bus padaryta.
Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais.
Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad nepilnamečio vaiko J. J. teisės ir interesai yra pažeisti: atsakovas nevyko savo pareigos tinkamai visapusiškai rūpintis savo sūnumi - vaikui reikalinga rami, nuolatinė aplinka. Iš viseto pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovas nuo pat jo šeimos įtraukimo į Vaiko teisių skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, savo elgesio nekeitė, toliau aplaidžiai vykdė savo pareigas sūnaus atžvilgių todėl yra pagrindas vertinti esant CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytas tėvų valdžios apribojimo sąlygas.
Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Teismo sprendimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl atsakovas gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių apribojimas buvo nustatytas (CK 3.182 str. 3 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, esant neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvo valdžios apribojimo termino (LAT nutartis 2009-03-03 Nr. 3K-3-95/2009).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į įrodymų visumą, į tai, jog yra svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą bei tėvo teisės vėl būti kartu su vaiku, jų bendravimo su vaiku teisių užtikrinimą, tikintis, jog atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, atsakovas pakeis savo elgesį, supras, jog J. J. yra svarbu bendrauti su tėvu, būti saugioje aplinkoje, pakeis savo požiūrį į turimų problemų ir paspartins tų problemų pašalinimo galimybę, laikino tėvo valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Atsakovui išaiškintina, jog jis gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdamas įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).
Apribojus tėvo valdžią, atsakovui laikinai, apribojimo laikotarpiui, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią, vadovaujantis CK 3.257str., 3.263str., 3.264str. 3p., 3.265str. 1d., 3.275str., 3.183str., 4 d., nepilnamečiui J. J. nustatytina globa, paskirtinas globėjas, nustatytina jo gyvenamoji vieta (CPK 407 str.). CK 3.174 str. 2 d., teismas vaiko gyvenamąją vietą nustato vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir globėjo galimybes rūpintis vaiku.
Iš byloje esančių duomenų (32 b.l.) matyti, kad J. J. jau nuo 2015-11-12 yra laikinai globojamas močiutės G. J., jo gyvenamoji vieta yra nustatyta močiutės gyvenamojoje vietoje ir vertinant G. J. ir jos aplinką teigiamai charakterizuojančią aplinką, darytina išvada, kad tretysis asmuo G. J. ir jos aplinka atitinka globėjui keliamus reikalavimus, dėl ko ji skirtina globėju ir paprastuoju turto administratoriumi, o jos aplinka vertinama, kaip tinkama gyventi J. J..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. ir Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų (Civilinio kodekso 3.195 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis 152 Eur periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad atsakovas šiai dienai yra nedirbantis, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas, gali dirbti, išlaikymui prašoma suma yra realiai galima, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur iki sūnaus pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, (CK 3.192, 3.196 str., CK 1.5 str.). Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina globėja G. J. (CK 3.190 str. 1 d.). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 406 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti tėvo valdžią J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. J., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti J. J., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir paskirti G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) globėju ir paprastuoju turto administratoriumi.
Nustatyti J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-09 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vaikui priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti globėją G. J...
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teismo sprendimą per tris dienas jam įsiteisėjus, išsiųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.