Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.1d. (3 epizodai), BK 215 str.1d., 198/1 str. 1 d. 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. M. apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:

veikdama bendrininkų grupėje kartu su iš anksto susitarusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims neteisėtai įgijus R. M. AB banko „DnB“ priklausančius asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo kodą, slaptažodžius, kintamus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims disponuojant neteisėtai įgytais R. M. AB banko „DnB“ priklausančiais asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, save pateikus kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, apgaule, tikslu R. M. vardu paimti greitąjį kreditą, būdami prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, iš įrenginio, kuriam tuo metu buvo suteiktas IP adresas 178.236.197.137 (UAB „Baitukas ir partneriai“), 2014-01-10, 17:54 val. R. M. vardu užsiregistravo UAB „4 Finance“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt bei pagal šioje internetinėje svetainėje pateiktą paraišką 1500 Lt (434,43 EUR) paskolai gauti, tą pačią dieną iš UAB „4 Finance“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1500 Lt (434,43 EUR).

Tokiais veiksmais kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Tokiais veiksmais kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir A. M. A. (kaltinamoji) nėra jo giminaitė, romų tabore jis nebuvo senai, gyvena kaime Jurbarko rajone, padeda žmonėms atlikti darbus. Į Vilnių važiavo du kartus. A. M. pasiūlė pinigų, liepė paimti pasą ir pasakė važiuoti kartu. Iš karto jai paso nedavė, perdavė paskui - kai reikėjo tvarkyti dokumentus banke, kur ėjo kartu su ja. Jis pats yra beraštis. A. jam aiškino, kad nieko nebus, kad jei ateis laiškai, turi neimti jų, plėšyti. Banke kažką parašė, jis gavo pinigų, išvažiavo namo. Po to antrą kartą atvažiavo A, mašinoje dar buvo moteris, vardu I., ir vairuotojas, čigonas, vardu S.. Važiavo automobiliu, sustojo šalia einančio jo pažįstamo A. (M.). Apie sudegintus namus, apie pinigus iš Anglijos, kuriuos turi pervesti, sakė A.. Apie tai kalbėjo ir čigonė I.. Jam pasakė: „pasiūlyk A. (M.) uždirbti 300 Lt.“ Patikėjo jais. Padarė tai, pasiūlė A.. Jei būtų žinojęs, kad apgaus, nebūtų pasiūlęs. Nežinojo, kad bus problemų. Pats jis kreditų neėmė. Antrą kartą taip pat buvo išgėręs. Kartu su jais bei A. važiavo į Vilnių, į banką tvarkyti dokumentų ėjo A. su A. M..

Nustatyta, kad 2014-01-10, 18:13 val. R. M. vardu buvo užsiregistruota UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos, kurios IP 178.236.197.137 (UAB „Baitukas ir partneriai“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje) bei pateikta paraiška dėl 700 Lt paskolos suteikimo. 2014-01-10, 18:27 val. kreiptasi dėl 686 Lt papildomos paskolos suteikimo (t.1 b.l. 129- 130).

2014-01-13, 18:57 val. R. M. vardu buvo užsiregistruota UAB „4 Finance“ internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos, kurios IP 178.236.197.137 (UAB „Baitukas ir partneriai“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje) bei pateikta paraiška dėl 250 Lt paskolos suteikimo; 2014-01-13, 20:28 val. pateikta paraiška didinti sumą ir kreiptasi dėl 750 Lt paskolos suteikimo; 2014-01-13,17:54 val. pateikta paraiška dėl 1500 Lt paskolos suteikimo (t.1 b.l. 133-136).

Iš A. M. sąskaitos Nr. 794010051001829073 išrašo matyti, kad 2014-01-10 iš R. M. sąskaitos Nr. 754010044300108748 pervedus 1880 Lt, ši pinigų suma 2014-01-13, 9:14 val. išgryninta bankomate DNB 5001, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje (t.1 b.l.158).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąją (parodo į kaltinamąją) ir R. M., kurį kaime vadina S.. Datos neatsimena, ėjo Jurbarko gatve, kai netoliese sustojo mašina, kurioje sėdėjo R. M., kaltinamoji (A. M.) ir vairuotojas. Pasakė, kad įvyko problema, paklausė, gal jis galintis padėti, nes antstoliui skolingi, neturi sąskaitos. Padėti prašė, įkalbinėjo kaltinamoji, R. taip pat prašė jiems padėti. Pastarasis aiškino, jog A. jo pusseserė, kad žmonėms atsitiko bėda, jiems reikia padėti. Kaltinamoji sakė, kad sudegė namas, kad giminaičiai turi pervesti pinigų, o į jų sąskaitą negali, nes jie skolingi antstoliams. Žadėjo jam atlyginti, duoti 300 Lt. Patikėjo, sutiko. R. M. sėdėjo mašinos gale, apie pinigus su juo nekalbėjo. Važiavo į Vilnių, prie Akropolio. Iš jo kaltinamoji paėmė asmens tapatybės kortelę, aiškino tai tuo, kad giminaičiai iš Anglijos galėtų į sąskaitą pervesti pinigus. Žinojo, kad R. M. giminių Anglijoje neturi. Apie sudegusį namą kalbėjo būtent kaltinamoji. Su kaltinamąja ėjo į banką, kur išėmė bankininkystės kodus. Visus duomenis (buvo perduoti slaptažodžiai, kodai, asmens tapatybės kortelė) perdavė kaltinamajai ir ji valandai pradingo. Kol jie mašinoje sėdėjo, jam atėjo sms žinutė, kad yra jam į sąskaitą pervesti pinigai. Kaltinamoji (A. M.) grįžo prie automobilio su kita moterimi. Pastaroji jo dėl nieko neįkalbinėjo. Tuomet kaltinamoji liepė jam nueiti į banką bei nuimti pinigus, ką jis ir atliko - pinigus padavė kaltinamajai. Ji įsidėjo juos į rankinuką. Po ko jį parvežė namo, ir už tą paslaugą kelyje kaltinamoji davė jam 300 litų. Kad yra apgautas, sužinojo, kai pradėjo eiti laiškai, jog yra paėmęs paskolą ir nemoka už ją. Nemano, kad R. M. yra prisidėjęs, pastarasis tiesiog norėjo padėti, nes “žmonėms atsitiko bėda”. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. R. M. pasakė jam, kad ir jį apgavo, taip pat vežėsi į Vilnių ir lygiai taip pat apgavo. Jis labai pergyveno dėl to, kad įtraukė į visa tai ir jį. Kodėl tyrimo metu jo apklausos protokole parašyta, kad apie sudegusį namą, giminaičius Anglijoje jam aiškino R., pasakyti negali, iš tikrųjų tai buvo kaltinamosios žodžiai. Kokia pinigų suma jo vardu buvo paimta, dabar neatsimena.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, A. M. atpažino A. M. (t. 1 b.l. 30-31).

2014-01-13, 16:36 val. A. M. vardu buvo užsiregistruota UAB „4Finance“ internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos, kurios IP 178.236.197.137 (UAB „Baitukas ir partneriai“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje) bei pateikta paraiška dėl 1500 Lt paskolos suteikimo (t.1 b.l. 34-35).

2014-01-13, 17:30 val. A. M. vardu buvo užsiregistruota UAB „MCB Finance“ internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos, kurios IP 178.236.197.137 (UAB „Baitukas ir partneriai“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje) bei pateikta paraiška dėl 700 Lt paskolos suteikimo;

2014-01-13, 17:55 val. pateikta paraiška padidinti paskolos sumą iki 2156 Lt (b.l. 43-44).

Iš nukentėjusiojo A. M. sąskaitos Nr. 544010044300366564 išrašo matyti, kad 2014-01-13 UAB „4Finance“ pervedus 1500 Lt bei tą pačią dieną UAB „MCB Finance“ pervedus 700 Lt ir 2156 Lt, 2014-01-13 buvo 1800 Lt pervesti A. M. į sąskaitą Nr. 794010051001829073 (t.1 b.l. 19-20).

Iš A. M. sąskaitos Nr. 794010051001829073 išrašo matyti, kad 2014-01-13 iš A. M. sąskaitos Nr. 544010044300366564 pervedus 1800 Lt, 1700 Lt buvo išgryninta bankomate DNB 5001, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, likusiais 94,80 Lt (27,45 EUR) atsiskaityta alaus restorane „Bravaria“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje (t.1 b.l. 50).

Iš nuotraukų nukentėjusysis atpažino kaltinamąją A. M. (t.1 b.l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ar išvengimas (panaikinimas) turtinės prievolės. Apgaulė suvokiama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo asmens sąmonėje suformavimas, faktų, kurie klaidinamą nukentėjusįjį skatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turtą. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-331-693/2015, Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010).

Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji, veikdama kartu su nenustatytais asmenimis, apgaulę naudojo kaip priemonę įgyti svetimą turtą: aiškino nukentėjusiesiems apie tai, kad sudegė namai, kad giminaičiai turi atsiųsti pinigų iš Anglijos, kad tam reikia pasinaudoti jų sąskaitomis ir elektroninės bankininkystės duomenimis. Apie tai, kad jų vardu bus imami greitieji kreditai, nukentėjusiesiems R. M. ir A. M. buvo nutylima.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Kaip matyti iš šios bylos faktinių duomenų, kaltinamoji A. M. nusikalstamus veiksmus atliko veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis, gautus pinigus pasidalindavo. Kaip aiškina pati kaltinamoji, už savo atliktus veiksmus ji gaudavo tik tam tikrą sumą. Nukentėjusiųjų atžvilgiu bendrininkų grupė naudodavo tą pačią apgaulės schemą: aiškindavo, kad turi bėdą, sudegė namas, antstoliai areštavo sąskaitą, giminaičiai iš Anglijos turi atsiųsti pinigų ir tam reikia tik asmens banko sąskaitos. Domėjosi bendraudami su nukentėjusiuoju, ar jis tokią sąskaitą turi, ar neturi skolų. Kaltinamosios ir jos bendrininkų naudojama apgaulė turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimams sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis, perduoti jiems banko dokumentus, kurių pakanka finansinėms operacijoms atlikti, po ko bendrininkų grupė įgydavo realią galimybę nukentėjusiųjų vardu imti kreditus ir gautas lėšas pasisavinti. Kaip parodo nukentėjusieji, būtent kaltinamoji A. M. aiškino apie giminaičius Anglijoje, kurie turi atsiųsti pinigų, ji gi ėjo kartu į banko skyrių sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiųjų vardu gautų kredito pinigų dalis buvo pervedami į kaltinamosios banko sąskaitą, po ko jie buvo išgryninami, paimami ir kaltinamoji dalindavosi juos su bendrininkais. Kaltinamoji neneigia, kad gaudavo sau pinigų. Tokiu būdu, kaltinamoji aktyviai dalyvavo sukčiavimo schemoje ir buvo sukčiavimo bendravykdytoja.

Kaltinamoji teigia, kad ji vykdė kito asmens, kurio vardas Georgijaus nurodymus, kad darė tai dėl pinigų, kad nevažiavo į Jurbarką, tačiau pasitikdavo nukentėjusiuosius Vilniuje, kur ėjo kartu į banką, tvarkydavo dokumentus, išgrynindavo pinigus, kuriuos atiduodavo Georgijui.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad ir vienu, ir kitu atveju kaltinamoji su kitais asmenimis atvykdavo automobiliu į Jurbarką, įkalbinėdavo juos padėti, naudodavo apgaulę, aiškindama apie atsitikusią bėdą, sudegusį namą, areštuotą banko sąskaitą ir pinigus, kuriuos turi pervesti giminaičiai iš Anglijos. Kartu su nukentėjusiaisiais vykdavo į banką, kur buvo sudarytos sutartys dėl elektroninės bankininkystės, vėliau jų vardu buvo gaunami kreditai, apie ką nukentėjusieji nežinojo, pinigai buvo pervedami į kaltinamosios sąskaitą ir išgryninami.

Tokiu būdu, nustatyta, kad kaltinamoji, veikdama su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu nukentėjusiojo R. M. vardu iš „UAB „MCB Finance“ paėmė 700 Lt ir 686 Lt kreditus, o iš UAB „4 Finance“ paėmė 1500 Lt, 250 Lt ir 750 Lt kreditus, bei savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Jos veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Tokiu pat būdu kaltinamoji paėmė kreditus nukentėjusiojo A. M. vardu: 1500 Lt kreditą iš UAB „4Finance“ ir 700 Lt bei 2156 Lt kreditus iš UAB „MCB Finance“ ir savo bei kitų naudai įgijo svetimą turtą. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. M. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininkės asmenybę. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Baudžiamasis įstatymas priskiria padarytas veikas prie nesunkių. Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kuri registruota darbo biržoje, augina du nepilnamečius vaikus. Veikas įvykdė iki 2015-05-07 jai paskelbto nuosprendžio už analogiškas veikas. Bausta už administracinius teisės pažeidimus (t.1 b.l.175-176). Kaltinamoji A. M. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių nei sunkiančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamosios asmenybę, ir daro išvadą, kad A. M. skirtinos bausmės, kurių dydis nežymiai viršija įstatymu numatytą šios bausmės minimumą. Taikytini LR BK 63 str. 1d., 4 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo dalinio sudėjimo būdu. A. M. yra jauno amžiaus, administracinių nuobaudų neturi, augina du vaikus, registruota darbo biržoje, todėl teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. M. atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas skiriant jai teismo įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civiliniu ieškovu byloje pripažinta UAB „MCB Finance“ civilinių ieškinių byloje nepareiškė.

520,13 Eur (1795,85 Lt) dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro A. M. vardu 1500 Lt dydžio paimta ir grąžintina paskola, 290,08 Lt ir 5,77 Lt vėlavimo palūkanos.

1001,58 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro R. M. vardu 250 Lt, 750 Lt ir 1500 Lt paimtos ir grąžintinos paskolos (iš viso 2500 Lt arba 724,05 Eur suma), 112,52 Eur palūkanos ir 165,01 Eur vėlavimo palūkanos.

Ieškiniai pagrįsti ir tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-307 str. str., teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimo R. M. atžvilgiu epizodas), ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimo A. M. atžvilgiu epizodas), ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę A. M. nustatyti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą A. M. atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąją:

bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą.

Civilinio ieškovo UAB „4finance“ civilinius ieškinius tenkinti. Iš kaltinamosios A. M. turtinei žalai atlyginti UAB „4finance“ naudai priteisti 1521,71 Eur.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.