- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- A-756-3174-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00106-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos kariuomenės motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis vilkas“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 12-01-2012 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnauja Lietuvos kariuomenės motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“ (toliau ir – LK MPB „Geležinis vilkas“). LK MPB „Geležinis vilkas“ vadas, atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-17, 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 skyrė pareiškėjui už Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 72 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybos vietą) drausminę nuobaudą – kario laipsnio pažeminimą. Su skirta drausmine nuobauda pareiškėjas nesutiko ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos kariuomenės vadą, prašydamas panaikinti nuobaudą. Lietuvos kariuomenės vadas, patvirtindamas 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6, pripažino, kad pareiškėjas buvo nubaustas du kartus už tą pačią veiką. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-131 panaikino pareiškėjui 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D-19 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Tačiau, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti panaikinta ne 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D-19 jam skirta drausminė nuobauda, o 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 skirta drausminė nuobauda. Minėtu 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D-19 drausminė nuobauda (papeikimas) pareiškėjui skirta už Brigados tiesioginės paramos logistikos bataliono vado 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 0-21 patvirtintos Ruklos karinio miestelio technikos parko budinčio vilkiko vairuotojo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 2.2 punkto, draudžiančio technikos parko budinčio vilkiko vairuotojui be technikos parko budėtojo leidimo pasišalinti iš tarnybos vietos, pažeidimą. Tačiau, priimant 2010 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. P-112, Instrukcijos 2.2 punkte numatytos pareigos nevykdymas papildomai buvo įvertintas ir kaip savavališkas pasišalinimas iš tarnybos vietos pagal Kariuomenės drausmės statuto 72 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. P-131 pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. apskundė kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas pareiškėjo skundo nenagrinėjo, todėl pareiškėjas kreipėsi su skundu į krašto apsaugos ministeriją. Tačiau krašto apsaugos ministras, remdamasis krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos 2010 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-34, 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 12-10-2012 atsisakė nagrinėti skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nuomone, toks krašto apsaugos ministro sprendimas yra nepagrįstas. Krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos 2010 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-34 nepagrįstai nurodoma, kad sprendimas dėl pareiškėjo skundo buvo priimtas Lietuvos kariuomenės vado. Lietuvos kariuomenės vadas tik patvirtino 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6 ir jokio sprendimo nepriėmė, o priimti sprendimą įpareigojo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (toliau – ir KASOKTĮ), sausumos pajėgų vado sprendimą gali panaikinti pats sausumos pajėgų vadas arba aukštesnis vadas, t. y. šiuo atveju kariuomenės vadas. Tarnybinio patikrinimo išvados yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kariuomenės vadas, patvirtindamas 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6, nepriėmė jokio individualaus administracinio teisės akto, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) gali būti skundžiamas aukštesniam vadui ar tiesiogiai teismui. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis KASOKTĮ bei Kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, pagrįstai apskundė sausumos pajėgų vado įsakymą kariuomenės vadui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas su skundu į krašto apsaugos ministrą kreipėsi 2010 m. lapkričio 12 d. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į kariuomenės vadą su skundu dėl žemesnių vadų sprendimų (drausminės nuobaudos – karinio laipsnio pažeminimo) panaikinimo. Dėl pareiškėjo skundo Lietuvos kariuomenės vado nurodymu buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2010 m. rugsėjo 8 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-6), kurią kariuomenės vadas patvirtino. Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – kario laipsnio pažeminimas skirta pagrįstai, tačiau kita drausminė nuobauda – papeikimas yra nepagrįsta, todėl sausumos pajėgų vadas buvo įpareigotas panaikinti pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas su šiuo kariuomenės vado sprendimu (tarnybinio patikrinimo išvada) pasirašytinai susipažino 2010 m. rugsėjo 14 d. Sausumos pajėgų vadas, vykdydamas minėtą kariuomenės vado įpareigojimą, 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-131 panaikino žemesnio vado pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas su šiuo įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai 2010 m. rugsėjo 23 d. Nesutikdamas su šiais kariuomenės vado bei sausumos pajėgų vado sprendimais, pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. pakartotinai kreipėsi į kariuomenės vadą su skundu, iš esmės pateikdamas tuos pačius motyvus ir pareikšdamas tuos pačius reikalavimus – panaikinti jam paliktą galioti drausminę nuobaudą – kario laipsnio pažeminimą. Atsakydamas į šį pareiškėjo skundą, kariuomenės vadas 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. KVS-370 jį informavo, kad skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti prašymai jau buvo tirti atliekant tarnybinį patikrinimą dėl jo 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundo, dėl ko buvo surašyta ir kariuomenės vado patvirtinta 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-6. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad kariuomenės vadas, patvirtindamas 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6, jau išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, o Kariuomenės drausmės statuto 63 straipsnio 2 dalis neleidžia jam nagrinėti skundo dėl savo paties veiksmų ar sprendimų. Pagal Kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnio 1 dalį karys gali paduoti skundą pagal karių pavaldumą arba tiesiogiai krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui. Pagal karių pavaldumą, skundžiant tiesioginio vado (viršininko) veiksmus, skundas pateikiamas skundžiamo vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui). Kariuomenės drausmės statuto 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karys skundą gali paduoti ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Su kariuomenės vado patvirtinta 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-6 pareiškėjas pasirašytinai susipažino dar 2010 m. rugsėjo 14 d., o su sausumos pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-131, kuris buvo priimtas vykdant kariuomenės vado įpareigojimą, pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2010 m. rugsėjo 23 d. Tačiau pareiškėjo skundas krašto apsaugos ministrui buvo paduotas (išsiųstas) 2010 m. lapkričio 12 d., o krašto apsaugos ministerijoje gautas 2010 m. lapkričio 15 d. Todėl laikytina, kad pareiškėjo skundas krašto apsaugos ministerijai buvo paduotas praleidus Kariuomenės drausmės statute nustatytą terminą. Kariuomenės drausmės statuto 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminas skundui paduoti gali būti pratęsiamas, jeigu jis buvo praleistas dėl ligos, tarnybinio būtinumo ar kitų skundo nagrinėjimą užtikrinančio pareigūno svarbiomis pripažintų aplinkybių. Tačiau krašto apsaugos ministrui paduotame pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, ir nebuvo prašoma jo pratęsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime nurodė, kad pagal Kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnio 1 dalį, karys turi teisę skųstis, kai yra pažeistos įstatymo ir kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas. Šis statutas nustato karių skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje. Kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka (57 str. 3 d.). Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 59 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skundai pagal karių pavaldumą paduodami per tiesioginį vadą (viršininką). Jei skundžiamasi tiesioginio vado (viršininko) veiksmais, skundas pateikiamas skundžiamo vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui). Karys, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą vadui (viršininkui), kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas (viršininkas). Kariuomenės drausmės statuto 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas paduodamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Šis terminas gali būti pratęsiamas, jeigu jis buvo praleistas dėl ligos, tarnybinio būtinumo ar kitų skundo nagrinėjimą užtikrinančio pareigūno svarbiomis pripažintų aplinkybių.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas visais savo skundais siekė jam paskirtos drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo panaikinimo, teigdamas, kad ji yra per griežta, tačiau iš esmės neginčijo paties drausmės pažeidimo fakto ir 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Dėl LK MPB „Geležinis vilkas“ vado 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 jam paskirtos drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo pareiškėjas pagal pavaldumą kreipėsi su skundu į Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadą, kuris 2010 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. S-412 pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą, kuris pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Kariuomenės vadas savo rezoliucija patvirtino 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6, palikdamas LK MPB „Geležinis vilkas“ vado 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą – kario laipsnio pažeminimą ir įpareigodamas sausumos pajėgų vadą panaikinti LK MPB „Geležinis vilkas“ kunigaikščio Vaidoto TPLB vado 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Patvirtindamas minėtą tarnybinio patikrinimo išvadą, kariuomenės vadas išreiškė savo poziciją ir 2010 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos (kario laipsnio pažeminimo) pagrįstumo. Sausumos pajėgų vadas, vykdydamas kariuomenės vado nurodymą (rezoliuciją), 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-131 panaikino 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D-19 pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Šis sausumos pajėgų vado įsakymas vertintinas kaip sprendimas, priimtas vykdant kariuomenės vado sprendimą, įformintą rezoliucijos forma 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TTR-6, su kuria pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2010 m. rugsėjo 14 d. Su sausumos pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. P-131 pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2010 m. rugsėjo 23 d. Todėl laikytina, kad Kariuomenės drausmės statuto 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas šiam sprendimui apskųsti suėjo 2010 m. spalio 23 d. Skundą dėl šio sprendimo krašto apsaugos ministrui pareiškėjas padavė 2010 m. lapkričio 12 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas skunde nenurodė termino praleidimo priežasčių ir neprašė praleisto termino atnaujinti. Todėl krašto apsaugos ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 12-10-2012, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti šį sprendimą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti krašto apsaugos ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 12-01-2012 ir įpareigoti krašto apsaugos ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo išdėstytos jo skunde pirmosios instancijos teismui. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė klaidingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 12-01-2012, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo 2010 m. lapkričio 12 d. skundą ,,Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, drausminės nuobaudos panaikinimo ir lauko pajėgų vado 2010-09-21 įsakymo Nr. P-131“, kadangi pareiškėjas praleido įstatymo numatytą skundo padavimo terminą ir prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
Karių padarytų drausmės pažeidimų tyrimo tvarką, nuobaudų už drausmės pažeidimus skyrimo tvarką, skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos 1999 m. gegužės 20 d. įstatymu Nr. VIII-1191 patvirtintas Kariuomenės drausmės statutas (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-508 redakcija) (1 str. 5-7 p.). Pagal Kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnio 1 dalį karys turi teisę skųstis, kai yra pažeistos įstatymo ir kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas. Skundai pagal karių pavaldumą paduodami per tiesioginį vadą (viršininką). Jei skundžiamasi tiesioginio vado (viršininko) veiksmais, skundas pateikiamas skundžiamo vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui) (Kariuomenės drausmės statuto 59 str. 1 d.). Karys, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą vadui (viršininkui), kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas (viršininkas) (Kariuomenės drausmės statuto 59 str. 2 d.). Kariuomenės drausmės statuto 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundai paduodami pagal karių pavaldumą arba tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui, o 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visi kariai turi teisę, nesilaikydami skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos, tiesiogiai kreiptis į generalinį inspektorių raštu arba žodžiu šioje dalyje nustatyta tvarka. Karys, nesutinkąs su generalinio inspektoriaus sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui (60 str. 2 d.). Pagal Kariuomenės drausmės statuto 61 straipsnį skunde išdėstytos aplinkybės kaip ir drausmės pažeidimai tiriamos atliekant tarnybinį patikrinimą.
Taigi, minėtose Kariuomenės drausmės statuto normose yra gana aiškiai įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kurią karys turi teisę pasirinkti alternatyviai, t. y. skundą paduoti laikantis skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos arba tiesiogiai kreipiantis į Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis vilkas“ vado 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 (b. l. 7) jam paskirta drausmine nuobauda – kario laipsnio pažeminimu, pasirinko Kariuomenės drausme statute numatytą skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarką. Pareiškėjas 2010 m. birželio 11 d. skundu (b. l. 98-100) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadą, prašydamas panaikinti tiek 2010 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-17 (b. l. 8-11) rekomendacinės dalies 2, 4 ir 5 punktus, tiek ir 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu jam skirtą drausminę nuobaudą. Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas buvo tas, kad jis buvo nubaustas du kartus už tą patį drausmės pažeidimą – 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D-19 jam paskirtas papeikimas. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-245 (b. l. 74) atlikto tarnybinio patikrinimo 2010 m. liepos 15 d. išvados Nr. GT-2 ,,Dėl j.srž. K. 2010-06-11 skundo ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo““ rekomendacinėje dalyje nurodyta: 1) nenaikinti MPB ,,Geležinis vilkas“ vado 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 ,,Dėl drausminės nuobaudos skyrimo srž. A. K.“ skirtos drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo; 2) nenaikinti TPI-17 rekomendacijų 4 punkto (b. l. 75-79). Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino l. e. sausumos pajėgų vado pareigas karininkas. Nesutikdamas su minėta išvada pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 2 d. skundu (Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje registruotas 2010 m. rugpjūčio 9 d.) ,,Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir drausminės nuobaudos panaikinimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą (69-71). Vykdant Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. V-683 dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo 2010 m. rugsėjo 8 d. išvadoje Nr. TTR-6, be kita ko, konstatuota, jog drausminė nuobauda – kario laipsnio pažeminimas – j. srž. A. K. skirta pagrįstai, nepažeidžiant nuobaudos už padarytą nusižengimą proporcingumo principo; drausminė nuobauda – papeikimas – skirta nepagrįstai, kadangi j. srž. A. K. veika, pasireiškusi nuo pasišalinimo iš technikos parko patruliavimo maršruto iki pasišalinimo iš karinio dalinio teritorijos vertinama kaip savavališkas pasišalinimas iš tarnybos vietos. Rekomendacinėje išvados dalyje siūloma: 1) nenaikinti MPB ,,Geležinis vilkas“ vado 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. P-112 skirtos drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo; 2) įpareigoti sausumos pajėgų vadą panaikinti MPB ,,Geležinis vilkas“ kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono (toliau – ir TPLB) vado 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 13-17). Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas. Sausumos pajėgų vadas, vadovaudamasis Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6, panaikino MPB ,,Geležinis vilkas“ kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D-19 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 12). Pareiškėjas su 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-6 susipažino 2010 m. rugsėjo 14 d., o su įsakymu pasirašė susipažinęs 2010 m. rugsėjo 23 d. bei užrašė pastabą ,,nesutinku, nes panaikinta ne ta nuobauda“. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymą pareiškėjas vėl skundė Lietuvos kariuomenės vadui, prašydamas panaikinti ne tik minėtą įsakymą, bet ir 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TTR-6 rekomendacinės dalies 1 ir 2 punktus (b. l. 54-58). Lietuvos kariuomenės vadas 2010 m. spalio 20 d. raštu (sprendimu) Nr. KVS-370 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog patvirtindamas 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TTR-6 kariuomenės vadas jau išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, o Kariuomenės drausmės statuto 63 straipsnio 2 dalies nuostatos neleidžia jam nagrinėti skundo dėl savo paties veiksmų. Pareiškėjui su skunde išdėstytais reikalavimais buvo pasiūlyta kreiptis į krašto apsaugos ministrą ar generalinį inspektorių (b. l. 53).
Pažymėtina, kad pareiškėjas tvirtindamas, jog 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-6 yra tik rekomendacinio pobūdžio, o teisines pasekmes jam sukėlė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymas, jo nuomone, neteisėtų Lietuvos kariuomenės vado veiksmų (atsisakymo nagrinėti jo skundą) krašto apsaugos ministrei, kaip asmeniui, kuriam kariuomenės vadas yra tiesiogiai pavaldus (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13 str. 4 d.), neapskundė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats pareiškėjas savo argumentuose nėra nuoseklus. Kaip minėta, iš vienos pusės jis teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinės dalies punktuose esantys nurodymai jam jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes yra tik rekomendacinio pobūdžio, iš kitos gi pusės paduodamas anksčiau aptartus skundus tiek Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadui, tiek ir Lietuvos kariuomenės vadui, be kita ko, prašė panaikinti ir minėtus tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinės dalies punktus. Iš pareiškėjo 2010 m. lapkričio 12 d. skundo (krašto apsaugos ministerijoje gautas 2010 m. lapkričio 15 d.) turinio matyti, kad jis kėlė tuos pačius reikalavimus kaip ir 2010 m. rugsėjo 28 d. skunde, adresuotame Lietuvos kariuomenės vadui (Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje gautas 2010 m. spalio 13 d.). Be to, prašymai panaikinti 2010 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados dalį bei 2010 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. P-112 buvo keliami ir pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 2 d. skunde Lietuvos kariuomenės vadui, dėl ko atlikus tarnybinį patikrinimą ir buvo surašyta 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TTR-6, patvirtinta Lietuvos kariuomenės vado.
Tokiu būdu, pareiškėjas pradžioje laikęsis skundų padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos, vėliau jos atsisakė. Neapskųsdamas Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. spalio 20 d. atsisakymo nagrinėti jo skundą, o paduodamas 2010 m. lapkričio 12 d. skundą krašto apsaugos ministrei dėl 2010 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-17 rekomendacinės dalies 2, 4 ir 5 punktų; 2010 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. P-112, kuriuo A. K. paskirta drausminė nuobauda – kario laipsnio pažeminimas; 2010 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TTR-6 rekomendacinės dalies 1 ir 2 punktų; 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. P-131, kuriuo buvo panaikinta E. K. skirta nuobauda – papeikimas, panaikinimo, pareiškėjas akivaizdžiai praleido Kariuomenės drausmės statuto 62 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio (skaičiuojant nuo kario sužinojimo apie jo galimai pažeistas teises, t. y. atitinkamai nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. bei 23 d.) terminą. Krašto apsaugos ministerijos generalinė inspekcija 2010 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-34 (b. l. 39-42) teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes nagrinėjamoje byloje ginčijamu klausimu, pagrįstai konstatavo, jog skundą pareiškėjas padavė praleidęs Kariuomenės drausmės statute nustatytą terminą, savo skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, neprašo jo pratęsti, ir nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių tai padaryti.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krašto apsaugos ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 12-10-2012 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, jam praleidus skundo padavimo terminą, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.