- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-70-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00130-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal E. K. atstovo advokato G. D. ( toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo E. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir skirta 2200 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. K., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Institucija) interesus .
2. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas E. K. atstovo advokato G. D. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą E. K. atžvilgiu nutraukti.
3. Teigia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes buvo pažeistas teismingumo principas. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ne pagal teismingumą, t. y. nei pagal pažeidimo padarymo vietą, nei pagal E. K. gyvenamąją vietą, o teismo nurodyti motyvai, jog siekiant proceso ekonomiškumo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ši byla išnagrinėta neperduodant kitam teismui, yra neteisėti. Pareiškėjas teigia, kad teismas apie netinkamą teismingumą žinojo jau po pirmojo teismo posėdžio, tačiau paskyrė dar du teismo posėdžius ir nurodė privalomą E. K. dalyvavimą, dėl ko tiek E. K. tiek jo atstovas turėjo dar du kartus važiuoti į Kauną (patyrė papildomų išlaidų). Pareiškėjas nurodo, kad administracinė teisena pradėta dėl VMI pareiškime nurodomų priežasčių, padarytų E. K. iki 2016-06-28. Tiek (duomenys neskelbtini) buveinė, tiek E. K. gyvenamoji vieta buvo Kaune (ir rajone). Tai reiškia, kad Visagino rūmuose pradėti administracinę teiseną nebuvo jokio pagrindo, o bylą išnagrinėjus teisme, kuriam byla neteisminga, teismo nutarimas negali būti teisėtu vien dėl teismo nutarime nurodytų principų. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, kadangi pareiškėjo manymu, teismas turėjo aiškų siekį nubausti E. K.. Teigia, kad vien tai, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neteismingas teismas, rodo teismo šališkumą. Be to, trečiajame teismo posėdyje 2018-03-15 teismas pakvietė iš teismo koridoriaus liudytoją I. P., nors nei prieš tai vykusiuose posėdžiuose, nei šiame posėdyje niekas iš šalių liudytojų apklausti neprašė ir teismas nebuvo nusprendęs į bylą kviesti liudytoją, todėl liudytoja į bylą pakviesta neprocesinėmis priemonėmis. Pareiškėjo įsitikinimu pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas ANK.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi institucijos pareiškimo motyvais, jog bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Be to, teismas skundžiamą nutarimą grindė apyvartos žiniaraščiu ir avansine apyskaita, tačiau šie dokumentai nėra pasirašyti atskaitingo asmens, jie nepatvirtinti ir surašyti po to, kai E. K. jau nebebuvo bendrovės vadovu. Taip pat teigia, kad teismas nevertino liudytojos I. P. paaiškinimų dėl to, jog apyvartos žiniaraščiuose ir avansinėje apyskaitoje nėra nustatyta mokėjimo paskirtis. Pareiškėjas aiškina, kad E. K. nebuvo informuotas apie operatyvaus patikrinimo pradėjimą, juo labiau nebuvo su juo supažindintas, tačiau teismas konstatavo, jog E. K. su 2018-10-22 operatyvaus patikrinimo pažyma supažindintas tinkamai. Pažymi, kad kasos bendrovėje nebuvo, todėl jokie atsiskaitymai grynaisiais pinigais 2018 m. birželio mėnesį negalėjo vykti. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas vertino tik vienintelį institucijos pateiktą dokumentą - operatyvaus aptikrinimo medžiagą, o kitų rašytinių įrodymų, įrodančių, kad nebuvo padarytas joks pažeidimas, nevertino ir E. K. kaltę grindė vien VMI pareiškime nurodytais argumentais. Teigia, kad pagal į bylą pateiktą „(duomenys neskelbtini) turinį matyti, kad paskutinėje patikslintoje deklaracijoje 2018 m. birželio mėn. jokio įsiskolinimo valstybės biudžetui nėra, tačiau teismas šių įrodymų niekaip nevertino.
5. Pareiškėjas skunde analizuoja ANK 120 straipsnio, CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, aiškinamąjį raštą (reg. 2017 m. rugsėjo 6 d. Nr. XIIIP-1085) ir teigia, kad byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kas nors būtų pareiškęs kreditorinius reikalavimus, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, jog E. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, sudėtis. Šiuo atveju, teismas turėjo nustatyti vieną esminių sąlygų, susijusių su kreditorinių reikalavimų pareiškimu.
Šalies argumentai
6. Skunde pareiškėjas nurodo, jog ne visuomet CK 6.930¹ straipsnyje numatytų atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnį. Pareiškėjas pažymi, jog E. K. pripažino, jog bendrovė turėjo laikinų sunkumų dėl mokėjimų, tačiau juos lėmė ne E. K. veiksmai, o kontrahentų mokėjimų ir atsiskaitymų vėlavimas, tačiau tai nereiškia, jog E. K. pripažįsta, jog 2018 m. birželio mėnesį atliko kokius nors mokėjimus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su pateiktais argumentais. Nurodo, kad dėl techninės klaidos nebuvo įvertinta, kad pažeidimų padarymo metu (2018 m. birželio mėnesį) (duomenys neskelbtini) buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nustatytos teismo posėdžio, vykusio 2019-03-15 metu. VMI prie Finansų ministerijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės, jos neperduodamas kitam tos pačios pakopos teismui, nes priešingu atveju, Pareiškėjas būtų patyręs dar didesnius nepatogumus, kadangi byla būtų nagrinėjama iš naujo. Nurodo, kad VMI prie Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė I. P. atliko (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų šaukimu, kuris 2019-02-15 buvo atsiųstas liudytojos darbovietės VMI prie Finansų ministerijos bendru elektroninio pašto adresu vmi.@vmi.lt, buvo šaukta į teismo posėdį (1-2 priedas). Atsiliepime teigia, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2018-12-18 balanso išrašas, kuris patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 66809,35 Eur. Informacija apie vykdytą priverstinį išieškojimą yra nurodyta 2018-10-22 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat pateikta kartu su VMI prie Finansų ministerijos 2018-1219 pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo. Prie atsiliepimo pateikiami priverstinį išieškojimą patvirtinantys dokumentai (3 priedas), kadangi CK 6.930¹ straipsnis, nenumato sąlygos, jog atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra taikomas tik tuo atveju, kai jau yra vykdomas skolos išieškojimas. Kita vertus, priverstinį išieškojimą patvirtinančių dokumentų bylos nagrinėjimo metu neprašė pateikti ir pats Pareiškėjas. Teigia, kad operatyviam patikrinimui, visus dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Operatyvaus patikrinimo metu surinkti dokumentai nėra pasirašyti E. K., nes šio patikrinimo metu, jis jau nebebuvo Bendrovės vadovas. E. K. taip pat nebuvo supažindintas su operatyvaus patikrinimo medžiaga, tačiau E. K. yra susipažinęs su 2018-10-22 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta kartu su VMI prie Finansų ministerijos 2018-12-19 pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo. Nurodo, kad prie atsiliepimo pridėtas mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (5 priedas) patvirtina, kad visomis atsiskaitymų su kitais kreditoriais dienomis (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui. Institucijos teigimu, mokesčių mokėtojas turi prievolę pats apskaičiuoti visus mokesčius ir iki kito mėnesio 25 dienos sumokėti į valstybės biudžetą, todėl jokių papildomų veiksmų mokėtinai prievolei atsirasti VMI neturi atlikti, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus deklaruoto mokesčio atitinkamo įstatymo ar pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau-MAĮ) 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad atsakomybei pagal ANK 120 straipsnį atsirasti nėra numatytas reikalavimas, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pažeidusiam asmeniui būtų iškelta bankroto byla. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pakeitimų įstatymo projektų, tačiau šie pakeitimai nebuvo priimti, todėl minėtame aiškinamajame rašte išsakyta ne įstatymų leidėjo, o tik atskiro Seimo nario, kuris teikė įstatymo pakeitimo projektą, nuomonė ir ji negali būti teisės aiškinimo šaltiniu.
8. Skundas netenkinamas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai nustatė prievolės biudžetui 2018 m. birželio mėnesį buvimą, dėl ko nepagrįstai pripažino E. K. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog jų visuma patvirtina, kad E. K. būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas, jog neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos interesus. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Nagrinėjamu atveju, E. K. nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.
12. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, nustatančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
13. Tai, kad E. K. nesilaikė aukščiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo patvirtina byloje esantys duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija, operatyvaus patikrinimo pažymos kopija, mokestinės prievolės balansų kopijos, Bendrovės avansinių apyskaitų kopijos, apyvartos žiniaraščio kopijos ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2018-10-02 buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) operatyvinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog minėta bendrovė 2018-09-25 datai (operatyvaus patikrinimo pavedimo surašymo dieną) turi 64 687.60 Eur dydžio mokestinę nepriemoką VMI (2018-12-18 įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 66 809,35 Eur). Tikrinant laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-08-31, buvo nustatyta, jog Bendrovė atliko finansines operacijas, t. y. išmokėjo Bendrovės vadovui E. K. 6600 Eur; sumokėjo (duomenys neskelbtini) 900 Eur (2018-06-06 sumokėta 300 Eur, 2018-06-12 – 250 Eur, 2018-06-19 – 150 Eur, 2018-06-28 – 200 Eur). Patikrinimo metu, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018-06-01 – 2018-06-28 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nors turėjo skolą valstybės biudžetui, tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent: turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, atsiskaitė su kitais kreditoriais : bendrovės vadovu bei (duomenys neskelbtini), kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile, t. y. šiuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad E. K., kaip tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas, pagrįstai bei teisingai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
14. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik operatyvaus patikrinimo pažyma ir nepasirašytais bei nepatvirtintais dokumentais (apyvartos žiniaraščiu bei avansine apyskaita) atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2018-10-02, o baigtas 2018-10-09, kuomet E. K. jau nebebuvo Bendrovės vadovu, todėl akivaizdu, kad šių dokumentų jis pasirašyti negalėjo. Antra, operatyvaus patikrinimo metu aukščiau paminėtus dokumentus (apyvartos žiniaraščiu bei avansine apyskaita) pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti (duomenys neskelbtini), kuri 2018-10-09 savo paaiškinime nurodė, jog visos ataskaitos buvo parengtos pagal (duomenys neskelbtini) turimus registro įrašus, nes (duomenys neskelbtini) originalius dokumentus 2018-09-27 pasiėmė ekonominė policija, todėl vien aplinkybė, jog byloje nebuvo pateikti dokumentų originalai, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo ir nepanaikina E. K. administracinės atsakomybės. Be viso to, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, paneigiančių faktą, jog turėdamas prioritetą pirmiausia atlyginti susidariusią skolą valstybei (trečia eilė), (duomenys neskelbtini) atliko atsiskaitymus su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Tokių duomenų nėra pateikta ir apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas taip pat teigia, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma mokestinė nepriemoka biudžetui 2018 m. birželio mėnesį neegzistavo. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pats administracinio nusižengimas padarytas 2018 m. birželio mėnesį, tačiau (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka (skola) susidarė dar nuo 2017-11-28. Iš teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės balansų matyti, kad už laikotarpį 2017-10-01 – 2017-10-31 PVM mokesčio skola valstybės biudžetui sudarė 11635 Eur, už laikotarpį 2017-11-01 – 2017-11-30 sudarė 103 Eur, 2017-12-01 –2017-12-31 sudarė 10616,53 Eur, už laikotarpį 2018-01-01 – 2018-01-31 sudarė 5167 Eur, už laikotarpį 2018-02-01 – 2018-02-28 sudarė 6215 Eur, už laikotarpį 2018-03-01 – 2018-03-31 sudarė 3 Eur, už laikotarpį 2018-06-01 – 2018-06-30 sudarė 29123 Eur.) Visa tai rodo, kad (duomenys neskelbtini), kaip mokesčių mokėtojas, vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamų privalėjo teikti PVM deklaracijas ir jose deklaruotas mokėtinas PVM sumas sumokėti į valstybės biudžetą, tačiau matyti, jog už tam tikrus mokestinius laikotarpius (duomenys neskelbtini) nesumokėjo arba sumokėjo ne visą mokėtiną sumą, dėl ko susidarė PVM mokestinė nepriemoka. Šiuo atveju pažymėtina, kad MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. To paties įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog mokesčių administratorius (VMI prie Finansų ministerijos) įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo seka, kad VMI prie Finansų ministerijos yra kreditorius ir įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką esant MAĮ 105 straipsnyje numatytais atvejais, todėl priešingai apeliacinio skundo argumentams, jokių papildomų veiksmų mokėtinai mokestinei prievolei atsirasti mokesčių administratorius (VMI prie Finansų ministerijos) atlikti neturi. Pastebėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2018-03-26 ir tai patvirtina Institucijos su atsiliepimu pateikti dokumentai (duomenys neskelbtini) (2018-03-26; 2018-04-10; 2018-05-28; 2018-05-31; 2018-08-03), kadangi administracinės bylos nagrinėjimo metu E. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, neginčijo fakto dėl priverstinio išieškojimo ir nepareiškė noro susipažinti su priverstinį išieškojimą patvirtinančiais dokumentais.
16. Atsakant į skundo argumentą, jog E. K. administracinė byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo principą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 572 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkių teismai. Pagal ANK 628 straipsnio 1 dalį, apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. Kaip matyti, 2018-10-02 – 2018-10-19 buvo atliktas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog pažeidimo padarymo metu 2018-06-01 – 2018-06-28 (duomenys neskelbtini) buveinė buvo registruota (duomenys neskelbtini) (iki 2018-07-12). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo turinio, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, Pareiškėjas nurodė paliekantis klausimą spręsti teismo nuožiūra, Institucijos atstovė pripažino, kad buvo klaidingai nurodytas įmonės adresas pažeidimo padarymo metu, tačiau nurodė, kad teismui nusprendus palikti pareiškimą nenagrinėtu, Institucija kreipsis su pareiškimu į kitą teismą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, kad nors byla ir teisminga kitam tos pačios pakopos teismui, tačiau siekiant proceso ekonomiškumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ši byla išnagrinėta iš esmės jos neperduodant kitam teismui. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina tai, kad jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas sutrukdė bylą išspręsti teisingai, nei administracinio nusižengimo byloje, nei apeliaciniame skunde nėra pateikta. Kita vertus, aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo kitas, pagal teritorinį teismingumą apylinkės teismas, nesuteikia pagrindo manyti, jog teismas buvo šališkas ir byla išnagrinėta neobjektyviai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumu neabejoja. Teismo šališkumas nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu nenustatytas.
17. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja I. P. į teismo posėdį buvo šaukta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų šaukimu, kaip VMI prie Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė, kuri atliko (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, todėl atmetami Pareiškėjo skundo argumentai, kad liudytoja I. P. į bylos nagrinėjimą pakviesta pažeidžiant procesines priemones. Dėl kitų skundo argumentų (aiškinamųjų raštų, įstatymų projektų ir kt.), apygardos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl E. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ir nepanaikina imperatyvo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto eiliškumo.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 29 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. atstovo advokato G. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.