Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaravusio adresu (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 17.00 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, į kurį įvažiavimas yra užtvertas metaline grandine, norėdamas išvažiuoti iš šio kiemo, tačiau nesiekdamas padaryti kokios nors žalos mažamečiui A. K., gimusiam 2005 m., laikiusiam užtvaro grandinę, sugriebė nepilnamečiui už abiejų rankų, taip sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pastato ir pastatęs savo automobilį kieme nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo, įvyko žodinis konfliktas su moterimi (K. K.), kuri neleido išvažiuoti iš kiemo užkabindama grandinę. Kelis kartus moteris uždėdavo grandinę, o jis nuimdavo. Moteris buvo įsižeidusi, pikta. Ji savo automobiliu pavažiavo į priekį ir tada išlipusi vėl uždėjo grandinę. Jis (K. B.) nuėjo grandinės nukabinti. Tada moteris pasikvietė savo nepilnametį sūnų, kuris buvo jos mašinoje, ir liepė užkabinti grandinę. To daryti visiškai nebuvo jokios prasmės, kadangi iš kiemo šiaip ar taip nebūtų galėjęs per tą vietą išvažiuoti, nes moteris buvo savo automobiliu užstačiusi išvažiavimą. Atėjęs vaikas uždėjo grandinę, o jis (K. B.) ją vėl nuėmė. Vaiko už rankų sugriebęs nebuvo ir tikslo sužaloti tikrai neturėjo, gal vaikas pats užsigavo į grandinę. Moteris elgėsi labai konfliktiškai ir į suaugusiųjų konfliktą pati įvėlė ir savo vaiką. Taip pat moteris kaimynui, kuris buvo balkone, liepė atnešti kažkokį raktą. Kaimynas buvo stambokas, pliktelėjęs, todėl jis (K. B.) to žmogaus išsigando ir nebenorėdamas traumuoti savo trejų metų vaiko, kuris buvo automobilyje, išvažiavo iš kiemo per veją, o ne per išvažiavimą, kuris tuo metu buvo užtvertas moters automobiliu. Už važiavimą per veją buvo nubaustas.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Tvirtina tuos parodymus, nes tada viską prisiminė geriau. Atsimena, kad K. B. su juodos spalvos autobusiuku buvo įvažiavęs į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), nors ten stovi ženklas, draudžiantis pašaliniams asmenims statyti savo automobilius minėtame kieme. Būdamas savo balkone pamatė, kad tarp K. B. ir K. K. vyksta žodinis konfliktas dėl K. B. įvažiavimo į kiemą. K. K. kelis kartus uždėjo grandinę, o K. B. kelis kartus tą grandinę nuėmė. Be to, K. K. savo automobiliu buvo užstačiusi išvažiavimą iš kiemo. K. K. jo (liudytojo) paprašė atnešti raktus, kad galėtų užrakinti tą grandinę. Jis (liudytojas) nunešė raktą. Tuo metu matė, kaip K. K. vaikas uždėjo grandinę, o K. B. ją nuėmė. Be to, K. B. plūdosi necenzūriniais žodžiais, tačiau jokio fizinio kontakto tarp vaiko ir K. B. nematė. Taip pat nematė, kad vaikui būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Apie vaikui padarytus rankų sužalojimus K. K. papasakojo tik kažkurią kitą dieną po įvykio.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai. Iš pradžių ji atsiuntė paaiškinimą, kad posėdyje dalyvauti negalės. Su ja susisiekus telefonu ir paprašius raštu nurodyti datas, kada galėtų dalyvauti teismo posėdyje, K. K. paaiškino, kad vis dėlto paskirtą dieną į bylos nagrinėjimą atvyks, tačiau paskirtu laiku neatvyko ir daugiau jokių prašymų nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla išnagrinėta K. K. nedalyvaujant.

Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. K. K. protokolo – pareiškimo matyti, jog ji pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 16.55 val., su sūnumi A. K. ėjo link savo automobilio, kurį buvo palikusi daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, į kurį įvažiavimas yra užtvertas metaline grandine. Įvažiavimas į šį kiemą yra draudžiamas kelio ženklu. Išvažiavimas iš kiemo buvo apsunkintas, nes kieme stovėjo netvarkingai paliktas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiavusi iš kiemo sustojo, sūnus išlipo iš automobilio užkabinti metalinės grandinės. Tuo tarpu ji pastebėjo iš parduotuvės išeinantį vyriškį. Šio paklausė, ar jis yra šio namo gyventojas. Vyriškis ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais, buvo nusiteikęs agresyviai. Tada vyriškis nukabino nuo stovo metalinę grandinę ir numetė ant žemės. A. K. bandant užrakinti įvažiavimą į kiemą, vyriškis abiem rankomis sugriebė jam už rankų ir jas suspaudęs ištraukė grandinę, tada sūnų stumtelėjo į šoną, paleisdamas jo rankas. Po to vyriškis pasišalino iš kiemo, važiuodamas per veją. A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, sūnus skundėsi, kad jam skaudėjo dešinę ranką kuomet vyriškis buvo sugriebęs. Ant sūnaus dešinės rankos matyti nykščio ir plaštakos mėlynė (b. l. 9-11).

Iš liudytojos K. K. apklausos protokolo matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 12-14).

Iš liudytojo V. K. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val., buvo savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkone. Matė, kad kaimynė K. K., išvažiavusi iš kiemo, stovi prie užtvaro, netoliese – jos sūnus, o prie jų – nepažįstamas vyriškis, kuris vartodamas necenzūrinius žodžius reikalavo leisti išvažiuoti iš kiemo. Suprato, kad K. K. nori uždėti metalinę grandinę. Vyrui pasakė, kad jis apsiramintų. Vyriškis pasiūlė išeiti į kiemą pasikalbėti. K. K. paklausė, ar jis (liudytojas) turi raktą nuo užkabinamos spynos. Jai atsakė, kad turi ir tuoj ateis. Išėjęs į kiemą pamatė, kad K. K. sūnus laiko grandinę rankoje, paskui ją užkabino, o vyriškis ją nukabino, vėliau berniukas vėl ją užkabino. Vyriškis visų atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, o paskui per pievą išvažiavo iš kiemo. Nematė, kad vyriškis būtų sugriebęs, suspaudęs K. K. sūnaus rankas. Būnant kieme tarp jų jokio kontakto nematė (b. l. 15-17).

Iš specialiuoju liudytoju apklausto K. B. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, atvyko į susitikimą su asmeniu. Savo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Perdavė asmeniui dokumentus ir su mažamečiu sūnumi nuėjo į parduotuvę. Grįžo po 5 min. iš kiemo išvažinėjo moteris. Ji, išvažiavusi iš kiemo, užkabino grandinę. Kartu su vaiku atsisėdo į automobilį, norėjo išvažiuoti iš kiemo, bet kadangi moteris prieš pat nosį užkabino grandinę, išlipo iš automobilio jos nukabinti. Vėl atsisėdo važiuoti, bet moteris antrą kartą užkabino grandinę. Tada antrą kartą išlipo iš automobilio, tarp jo ir minėtos moters įvyko žodinis konfliktas. Girdėjo kaip namo gyventojas per balkoną ėmė jį auklėti, bet nekreipė dėmesio. Po to atsikabino grandinę, o minėta moteris šūktelėjo berniukui, liepė ateiti ir užkabinti grandinę. Berniukas grandinę užkabino, tada jis (K. B.) ją vėl atsikabino, bet moteris vėl liepė berniukui užkabinti grandinę. Supanikavo, išsigando kaimyno, be to, automobilyje buvo mažametis vaikas, didelė pinigų suma, todėl išvažiavo iš kiemo per bortus. Nori pabrėžti, kad prie vaiko neprisilietė, tik iš jo rankų paėmė grandinę. Nustebino, kad mažas vaikas jį vadino necenzūriniais žodžiais. Negalėjo vaiko užgauti, kad imant grandinę jis nesipriešino, nereikėjo jos tempti, pats vaikas atidavė grandinę. Savo rankomis prie berniuko prisilietęs nebuvo (b. l. 18-20).

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės K. U. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymių turinčios aplinkybės pagal K. K. pranešimą ikiteisminio tyrimo įstaigai, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 16.57 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, jos mažametis sūnus A. K. patyrė fizinį skausmą ir galimai nežymų sveikatos sutrikdymą, kai sūnui laikant

įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę užtvaros grandinę jo rankas stipriai suspaudė į automobilių aikštelę ketinęs įvažiuoti automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. B.. Prokurorė nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43008-18 nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 592 straipsnio 1 dalimi, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą kartu su tyrimo medžiagos patvirtinta kopija perduoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai administracinio nusižengimo teisenai pradėti. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nustatytos susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad K. B. veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Taip pat nutarime nurodoma, jog yra aišku, kad dėl fizinio poveikio nukentėjusysis A. K. juto momentinį fizinį skausmą bei dėl jo kūno lietimo atsirado nežymūs sužalojimai, tačiau, įvertinus tyrimo duomenis, darytina išvada, kad įtariamojo K. B. veiksmų padariniai nėra pakankami baudžiamajai atsakomybei atsirasti. K. B. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekęs padaryti kokią nors žalą vaiko sveikatai, jo tyčia nebuvo nukreipta į fizinio skausmo sukėlimą vaikui. Šiame nutarime paminėta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1159/2018, iš kurios matyti, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūrėtam A. K. dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje pirmo delnikaulio artimajame gale nustatyta 2x1 cm rausvai violetinė poodinė kraujosruva, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje antro delnikaulio tolimajam gale nustatyta 1x1 cm analogiška poodinė kraujosruva. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4-8).

ANK 72 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 Eur.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju žodinis konfliktas buvo kilęs tarp dviejų suaugusių asmenų, t. y. K. B. ir nepilnamečio nukentėjusiojo mamos K. K., dėl K. B. įvažiavimo į kiemą, kuriame gyvena K. K. ir į kurį įvažiavimas yra ribojamas užtveriant rakinama metaline grandine. Teismo posėdžio metu K. B. parodė, kad K. K. neleido išvažiuoti iš kiemo užkabindama grandinę. Kelis kartus moteris uždėdavo grandinę, o jis nuimdavo. Moteris buvo įsižeidusi, pikta. Ji savo automobiliu pavažiavo į priekį ir tada išlipusi vėl uždėjo grandinę. Jis (K. B.) nuėjo grandinės nukabinti. Tada moteris pasikvietė savo nepilnametį sūnų, kuris buvo jos mašinoje, ir liepė užkabinti grandinę. To daryti visiškai nebuvo jokios prasmės, kadangi iš kiemo šiaip ar taip nebūtų galėjęs per tą vietą išvažiuoti, nes moteris buvo savo automobiliu užstačiusi išvažiavimą. Moteris elgėsi labai konfliktiškai ir į suaugusiųjų konfliktą pati įvėlė ir savo vaiką. Atėjęs vaikas uždėjo grandinę, o jis (K. B.) ją vėl nuėmė. Liudytojas V. K. teisme taip pat patvirtino, kad tarp K. K. ir K. B. vyko žodinis konfliktas, kurio metu K. K. kelis kartus uždėjo grandinę, o K. B. kelis kartus tą grandinę nuėmė. Be to, K. K. savo automobiliu buvo užstačiusi išvažiavimą iš kiemo. K. K. jo (liudytojo) paprašė atnešti raktus, kad galėtų užrakinti tą grandinę. Jis (liudytojas) nunešė raktą. Tuo metu matė, kaip K. K. vaikas uždėjo grandinę, o K. B. ją nuėmė.

Ir nors K. K. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jos sūnų sužalojo K. B., šis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad jokio tikslo sužaloti vaiko neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas specialiuoju liudytoju K. B. parodė, kad prie vaiko neprisilietė, tik iš jo rankų paėmė grandinę (b. l. 18-20). Teisme K. B. taip pat kategoriškai tvirtino, kad vaiko už rankų sugriebęs nebuvo ir tikslo sužaloti tikrai neturėjo, gal vaikas pats užsigavo į grandinę. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė, jog vyriškis (K. B.) būtų sugriebęs, suspaudęs K. K. sūnaus rankas. Būdamas kieme tarp jų jokio kontakto nematė (b. l. 15-17). Teisme šis liudytojas taip pat paaiškino, kad kai nunešė į kiemą raktą nuo grandinės, matė, kaip K. K. vaikas uždėjo grandinę, o K. B. ją nuėmė. Be to, K. B. plūdosi necenzūriniais žodžiais, tačiau jokio fizinio kontakto tarp vaiko ir K. B. nematė. Taip pat nematė, kad vaikui būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Apie vaikui padarytus rankų sužalojimus K. K. papasakojo tik kažkurią kitą dieną po įvykio.

Taigi iš visų šių aptartų parodymų matyti, kad yra pagrįstų abejonių dėl nepilnamečiui padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Vienintelė K. K., kuri pagal bylos aplinkybes, buvo kilusio konflikto iniciatorė, nurodė, kad K. B. sugriebė jos sūnui abiem rankomis už vaiko rankų, kuriose šis laikė grandinę, ir suspaudęs grandinę ištraukė, po to vaiką stumtelėjo į šalį paleisdamas šio rankas (b. l. 9-11, 12-14). Tačiau, teismo vertinimu, K. K. parodymai yra nelogiški – nesuprantama, kaip galima vienu metu abiem rankomis būti suspaudus kito žmogaus rankas ir tuo pačiu metu iš to žmogaus rankų ištraukti grandinę. Be to, šiuo atveju net ir nustačius, kad kokie nors K. B. veiksmai konflikto metu galėjo lemti nepilnamečio vaiko rankų sužalojimus, nėra pagrindo manyti, jog K. B. tyčia ginčo konfliktinėje situacijoje nebuvo nukreipta į K. K. nepilnamečio sūnaus sužalojimą ar kitokį teisių pažeidimą, o yra objektyviai susijusi tik su santykių su K. K. bei į konfliktą pačios K. K. iniciatyva įtrauktu A. K. aiškinimusi dėl išvažiavimo iš kiemo. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir šių konfliktų metu atliktus veiksmus vertinti kaip administracinį nusižengimą. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Kaip minėta, šiuo atveju vyko aršus konfliktas, K. B. buvo įsiaudrinęs, K. K. taip pat elgėsi gana konfliktiškai – ne tik savo automobiliu užtvėrė išvažiavimą K. B., bet dar ir norėjo išvažiavimą užtverti grandine, kas buvo šioje situacijoje visai nebūtina, nes K. B. per jos užstatytą automobilį iš kiemo ir taip nebegalėjo išvažiuoti. Abu suaugusieji ginčijosi. K. K., siekdama įrodyti savo tiesą, į šį konfliktą įtraukė dar ir savo vaiką, kuris bandė padėti mamai užkabindamas grandinę, o K. B., būdamas susijaudinęs ir supykęs, tą grandinę numetė vėl ir dėl šių esant įtemptai konfliktinei situacijai jo atliktų veiksmų galimai buvo padaryti nežymūs sužalojimai nepilnamečiui. Tačiau iš visų įvykio aplinkybių akivaizdu, kad K. B. tyčia nebuvo nukreipta sužaloti vaiką, jis tiesiog norėjo pašalinti kliūtį, trukdžiusią jam išvažiuoti iš kiemo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko motinos veiksmus. Kaip jau minėta, konfliktas vyko tarp suaugusių asmenų. Konflikto metu vaiko mama K. K. ne tik nesiėmė jokių veiksmų, užkardinančių, jog jos vaikas suaugusiųjų aršių, emocingų pokalbių negirdėtų bei konfliktinės situacijos apskritai nematytų, bet priešingai, pati savo iniciatyva vaiką įtraukė į konfliktą.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad K. B. atliktų veiksmų turinys nesudaro administracinio nusižengimo, nurodyto administracinio nusižengimo protokole, sudėties. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ANK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio nusižengimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla K. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, teiseną K. B. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.