Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
1A-417-175-2009
Teisminio proceso Nr.
61-1-00610-2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
R. C.
Advokatai
Regina Atkočaitienė

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-175/09

Teisėja Banga Bartkienė (Proceso Nr. 61-1-00610-2006)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 214 str. 1 d. 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 302 str. 1 d. 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2009-01-15 iki 2009-05-22.

Iš R. C. priteista civilinio ieškinio tenkinimui V. A. – 230 Lt; R. B. – 890 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. nuteistas už tai, kad 2008-06-22 apie 6 val. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent - paėmęs nuo žemės plytą ir metęs ją į nukentėjusįjį G. P. , pataikė nukentėjusiajam į nugaros šoną, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą bei tyčia mesdamas į G. P. pusę alaus butelį, išdaužė V. A. priklausančio automobilio VW „Golf", v/n (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą 230 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. 230 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008-07-05 laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 13.30 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė R. B. priklausantį turtą: 30 litų vertės rankinę su joje buvusiais: 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatu „NOKIA" su SIM kortele, 10 litų vertės raktu su pakabukais, 20 litų vertės pinigine, kurioje buvo 690 litų vertės leidimas dirbti ir gyventi Europos Sąjungoje ir registracija Dublino m. Airijoje bei beverčiai: kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)apie darbo saugos kursų išklausymą, kad R. B. galėtų dirbti užsienyje, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) su vairuotojo medicininiu pažymėjimu, AB SEB „Vilniaus bankas" elektroninė mokėjimo kortelė VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio fondo valdybos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. B. vardu, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. 900 litų turtinę žalą, o neteisėtai įgytus - kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)apie darbo saugos kursų išklausimą, kad R. B. galėtų dirbti užsienyje, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su vairuotojo medicininiu pažymėjimu, AB SEB „Vilniaus bankas" elektroninę mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio fondo valdybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus R. B. vardu laikė iki 2008-07-08 17 val., kuomet dokumentus bei svetimą mokėjimo priemonę prie (duomenys neskelbtini) gražino nukentėjusiajam.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. C. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjęs G. P. pripažino, kad konfliktą pradėjo pirmas, pastumdamas nuteistąjį, todėl, pasak apelianto, jis griebė kas papuolė, t.y., plytą ir ją paleido į G. P. . G. P. pretenzijų jam neturi. Apeliantas tvirtina, kad R. B. dalinai atidavė daiktus per savo žmoną. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaiką, prisipažino padaręs nusikaltimus ir labai gailisi.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija tik jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jis prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad R. C. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino iš dalies, tačiau teismas nenustatė, kad nuteistasis gailisi padaręs nusikalstamas veikas. R. C. neatsiprašė nukentėjusiųjų, nepareiškė, kad gailisi padaręs nusikaltimus, nesistengė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Tiesa, kai kurie daiktai nukentėjusiajam R. B. buvo sugrąžinti, tačiau tai nėra ta aplinkybė, kuri parodytų, jog asmuo gailisi padarę nusikaltimą. Teismas nenustatė, kad nuteistasis kritiškai vertintų savo elgesį. Taigi nuteistajam R. C. šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatų ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusysis G. P. yra ir pats kaltas dėl konflikto kilimo. Tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-22 apie 5-6 val. ryto prie (duomenys neskelbtini) namo 3-ios laiptinės R. C. su kitu asmeniu gėrė, triukšmavo. Nukentėjusiojo G. P. žmonai bandant juos nuraminti, šie ją iškeikė. Triukšmą girdėjo ir kiti kaimynai. Taigi dar iki to, kol G. P. pastūmė nuteistąjį, bandydamas jį sutramdyti, R. C. įžūliu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl negalima tvirtinti, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, remiantis LR BK 56 str., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Teismo nustatyta, kad R. C. padarė tris apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl teismas pagrįstai už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Už LR BK 284 str.1 d. padarytą nusikaltimą teismas paskyrė artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmę, už kitas veikas paskirtos žymiai švelnesnės, negu LR BK straipsnių, numatančių atsakomybę už R. C. padarytus nusikaltimus, sankcijų vidurkiai, todėl laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis ir dar labiau švelninti atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

Be to, bendrindamas bausmes teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, R. C. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirta bei galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, tiek kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teisėtą, teisingą ir bausmės tikslus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikoma aiškiai per griežta, todėl nešvelninama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Svetlana JurgaitienėAlgirdas Jaliniauskas