Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas: 1) Kelmės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, jo vykdymą atidedant ir įpareigojant atlikti 100 val. nemokamų darbų; 2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 310 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimu su 100 Lt vertės turto konfiskavimu ir 625 Lt bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2025 m. gegužės 3 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARLN-0574 patikros sertifikato Nr. 2215570, pirmu tikrinimu 19.14 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, antru tikrinimu 19.33 val. nustatytas 2,46 promilių girtumas), vairavo automobilį „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad atvyko pas savo brolį A. K.. Kai pas jį svečiavosi, buvo šeštadienis. Jis išėjo į miestą, o A. K. buvo išėjęs į lauką, savo kieme, kiek suprato, išėjo parūkyti. Jis jam paskambino ir paklausė, kur jis yra, ir jie susitiko. Nuėjo į mašiną ir atsisėdo. A. K. įkišo raktą į užvedimo spynelę, kad jie galėtų pasiklausyti muzikos. Ten rūkė ir nusprendė išgerti degtinės butelį. Namie negėrė, kad A. K. draugė nesupyktų. Kartu su broliu išgėrė degtinės butelį, kuris buvo 0,7 l, bet viso jo neišgėrė, išgėrė maždaug 0,5 l. Jautėsi išgėręs, bet nepergėręs. Besėdint kažkaip sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pasveikinti mamos su Motinos diena. A. K. persėdo į keleivio pusę ir jie išvažiavo. Nuvažiavo kelis kilometrus ir juos sustabdė policija. Jis, t. y. R. V., pats vairavo mašiną. Viskas įvyko šeštadienį, bet kelinta diena buvo, nepamena, buvo gegužės mėnuo. Žino, kad jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas. Mašinos raktelius turėjo jo brolis A., jis jau atėjo su rakteliais, o jis pats nematė, kaip jis juos pasiėmė. A. jam sakė, kad raktai nuo buto yra kartu susegti su automobilio rakteliais. Jis atėjo iš buto, todėl ir turėjo raktus. Iš vakaro buvo vartojęs alaus, nes į svečius atvyko penktadienio vakarą. Tą vakarą, kai atvyko pas brolį, nesijautė neblaivus, nes alaus išgėrė po 2 ar 3 butelius. Nakvojo pas brolį namuose. Niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo. Anksčiau buvo sustabdytas girtas, gal 2-3 kartus. Labai blogai vertina savo elgesį. Mano, kad neturi problemų su alkoholiu, nes šiaip negeria, tik savaitgaliais, susitikus su draugais, išgeria. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo prieš 2 savaites, yra (duomenys neskelbtini). Iki gegužės mėnesio turėjo savo veiklą, bet yra ją sustabdęs, nes buvo sunku su darbais. Kai užsiregistravo į Užimtumo tarnybą ir pasikalbėjo su konsultante, žada atnaujinti savo veiklą, bet tai priklausys nuo darbų eigos.

Teisiamajame posėdyje liudytoja transporto priemonės savininkė K. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinio brolis, o ji yra mašinos savininkė. Ji tik vėliau pastebėjo, kad nėra raktų. A. išėjo į parduotuvę ir ji jam pasakė, kokių maisto produktų nupirkti. Jos automobilio raktai visada būna prisegti prie namų raktų. A. pasiėmė juos abu. Jis, kai išėjo, taip ir nebegrįžo. Jam neleido pasiimti raktų. Jis dažniausiai nusisegdavo tuos raktus, bet šį kartą pasiėmė juos abu, kartu susegtus. A. nevairuodavo jos mašinos. Jis neturi teisės vairuoti. Kai A. negrįžo, ji jam neskambino. Jie buvo šiek tiek apsipykę, ir dažniausiai, kai jis išeina, ji jam leidžia nusiraminti. Ji buvo su mažu vaiku, todėl nebuvo kada jam skambinti, tiesiog buvo užsiėmusi su vaiku. Iš vakaro, penktadienį, atvažiavo R. V.. Daug jie negėrė. Jos prašymu automobilis buvo sugrąžintas jai saugoti. Jai reikalingas automobilis, nes ji turi mažą vaiką, kurį reikia vežti į Kauno klinikas. Vaikas yra ankstukas, todėl ir reikia vežti į klinikas tyrimams. Nenori, kad jos transporto priemonė būtų konfiskuota.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o R. V., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. M. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu A. K., turi trijų savaičių kūdikį. Ji jau apie pusę metų yra įgijusi automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už jį sumokėjo, kiek pamena, apie 3000 eurų. Jis priklauso jai, t. y. yra vienintelė jo savininkė ir valdytoja. Savo automobilį, būdama namuose, visuomet palieka daugiabučio namo aikštelėje. Raktus nuo automobilio visuomet laiko ant komodos, prie įėjimo. Jos sugyventinis turi brolį R. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). R. V. kartais atvyksta pas juos į svečius. Pas juos R. V. atvyksta autobusu, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2025 m. gegužės 2 d., vakare, R. V. atvyko pas juos į namus. Atvykus R. V. jis su jos sugyventiniu A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, jie alkoholio tuomet daug neišgėrė. Tą dieną viskas buvo gerai, visi anksti nuėjo miegoti. 2025 m. gegužės 3 d., jiems visiems atsikėlus ir būnant namuose, ji nepastebėjo, kad jos sugyventinis A. K. ar jo brolis R. V. vartotų alkoholinius gėrimus. Vėliau, apie pietus, tiksliai laiko nepamena, A. K. nuėjo pamiegoti, o R. V. kažkas paskambino į jo mobiliojo ryšio telefoną ir R. V. jai nurodė, kad kažkur išvyksta su draugais. Dar R. V. klausė, ar jis dar grįš, tačiau jis jai nurodė, kad nežino. R. V. išėjus iš jų namų, ji eidama į tualetą dar matė, kad raktai nuo jos automobilio tikrai buvo padėti ant komodos. Vėliau, apie 13 val., jos sugyventinis A. K. atsikėlė ir jai pasakė, kad eina į parduotuvę. Ji dar jam nurodė, ką reikia nupirkti iš parduotuvės. A. K. einant iš namų girdėjo, kad jis pasiėmė namų raktus. Negalvojo, kad galėjo pasiimti ir raktus nuo automobilio. Ji raktų paimti neleido. Jos sugyventinis taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones. Visą dieną buvo namuose. Nepastebėjo, kad kieme nėra jai priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi namas yra renovuojamas ir apstatytas stelažais, o be to, net nepagalvojo patikrinti, ar automobilis stovi kieme. Apie 20.00 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, ir nurodė, kad jos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvežamas į saugojimo aikštelę, kadangi jį vairavo neblaivus asmuo. Tik vėliau grįžęs jos sugyventinis A. K. pasakė, kad R. V., būdamas neblaivus, vairavo jai priklausantį automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Ji apie tai, kad jos automobilį vairavo neblaivus R. V., nieko nežinojo. Savo automobilio niekam nedavė, neleido juo kažkam važinėtis. A. K. jai paaiškino, kad tiesiog paėmė jos automobilio raktelius, norėdamas nueiti ir pasėdėti automobilyje, tačiau negalėjo atsakyti, kaip jis R. V. perdavė vairuoti jai priklausantį automobilį. Rašys prašymą dėl jai priklausančio automobilio grąžinimo, kadangi šis automobilis jai yra labai reikalingas, nes turi vežioti savo trijų savaičių kūdikį į Kauno klinikas (b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad gyvena su sugyventine K. M.. Ji turi jai priklausantį automobilį „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. tą automobilį už savo lėšas, kiek pamena, įsigijo maždaug prieš pusę metų. Ji vienintelė naudojasi savo automobiliu, kadangi jis pats vairuoti teisės niekuomet nebuvo įgijęs. K. M., būdama namuose, savo automobilį visada grįžusi namo palieka pastačiusi daugiabučio namo kieme. Automobilio raktai prisegti prie buto raktų, kuriuos visuomet ji palieka ant komodos prie įėjimo. Jis turi brolį R. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis kartais atvyksta pas juos į svečius, t. y. paskutinį kartą pas juos į svečius atvyko 2025 m. gegužės 2 d., vakare. R. V. atvykus pas juos į svečius, kartu su R. V. vartojo alkoholį. Jo sugyventinė K. M. alkoholio nevartoja, kadangi yra maitinanti jų kūdikį. Su R. V. tą vakarą alkoholio išgėrė nedaug. Anksti nuėjo miegoti. 2025 m. gegužės 3 d. ryte atsikėlus alkoholio nevartojo. Kadangi tą dieną kėlėsi anksti, buvo pavargęs, maždaug per pietus nuėjo dar prigulti ir užmigo. Prieš jam užmiegant R. V. dar buvo jų namuose. Vėliau, apie 13-14 val., atsibudęs R. V. namuose jau nerado. Jo sugyventinė K. M. jam paaiškino, kad R. V. kažkur išvyko. Tuomet nusprendė nueiti į parduotuvę. Prieš išeinant iš namų pasiėmė raktus nuo buto, prie kurių yra prisegti ir automobilio raktai. Einant į parduotuvę susitiko savo brolį R. V.. Kartu su R. V. nuėjo į parduotuvę, kur parduotuvėje nusipirko 1 butelį 0,5 l degtinės. Nusipirkus alkoholio, kartu grįžo prie jos sugyventinės K. M. automobilio, kuris buvo pastatytas kieme. Norėjo su broliu pasiklausyti ramiai muzikos ir atsigerti nusipirkto alkoholio. Jis automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, jo brolis atsisėdo į vairuotojo vietą. Kiek pamena, jiems su broliu išgėrus nusipirktą degtinę, jie nusprendė nuvažiuoti iki jų mamos namų, kad pasveikintų ją su mamos diena. Tuo metu jis ir R. V. buvo apsvaigę nuo išgerto alkoholio ir suvokė, kad nei jis, nei brolis vairuoti automobilio negali, tačiau vis tiek nusprendė važiuoti iki mamos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). R. V. vairavo automobilį, jis sėdėjo šalia. Jiems bevažiuojant, kažkur kelyje link (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Jo broliui R. V. buvo nustatytas girtumas, o kadangi jo sugyventinei K. M. priklausantį automobilį jis vairavo neblaivus, automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 63-65).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 3 d. 19.00 val. gautas pranešimas, jog galimai neblaivus vairuotojas su ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti (b. l. 12-16).

Iš 2024 m. gegužės 3-4 d. Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. B. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2025 m. gegužės 3 d. 19.12 val. (duomenys neskelbtini) sustabdyta transporto priemonė ,,Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus R. V.. Jam pirmu tikrinimu nustatytas 2,52 prom., antru tikrinimu nustatytas 2,46 prom. girtumas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-11).

Iš 2025 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelias – asfalto dangos. Kairėje pusėje matoma pieva, o dešinėje pusėje – medžių krūmai ir pieva. Kelio dešiniajame kelkraštyje matomas stovintis, priekiu link (duomenys neskelbtini) pusės, tamsiai pilkos spalvos automobilis „Opel Astra Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 17-22).

Iš 2025 m. gegužės 3 d. daikto apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje matomas tamsiai pilkos spalvos automobilis „Opel Astra Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant transporto priemonės išorės dalių ir kėbulo apgadinimų nesimatė. Automobilio viduje, priekyje, vairuotojo pusėje, jokių daiktų nebuvo. Priekyje, keleivio pusėje, jokių daiktų nebuvo. Tarp priekinių sėdynių esančioje daiktadėžėje buvo gumos pakelis ir popieriaus lapas. Keleivio pusėje daiktadėžėje buvo laidai, cigaretės „LD“ su Lietuvos Respublikos banderole, kvepalai ir įvairūs popieriaus lapai. Automobilio viduje, gale, dešinėje pusėje, ant galinės sėdynės jokių daiktų nebuvo. Ant grindų buvo tuščias degtinės „Lithuanian auksinė“ butelis ir pilnas alaus „Kalnapilis pilsner“ butelis. Automobilio gale, kairėje pusėje, ant galinės sėdynės daiktų nebuvo. Ant grindų buvo pilnas degtinės „Lithuanian auksinė“ butelis ir du vaisvandenių buteliai. Automobilio bagažinėje buvo pilkos ir juodos spalvos vaiko vežimas (b. l. 23-35).

Iš 2025 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų matyti, jog R. V. 2025 m. gegužės 3 d. 19.14 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, 19.33 val. R. V. nustatytas 2,46 promilių girtumas. R. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 36-40). Pagal alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2215570 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2025 m. birželio 1 d. (b. l. 40).

AB „Regitra“ duomenų išraše ir transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad automobilio ,,Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra K. M. (b. l. 44-46).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Astra Sports Tourer“ kaina Lietuvoje su PVM yra 3790 eurų (b. l. 47).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,46 promilių girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. V. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai su broliu vartojo alkoholį (degtinę). Tai, jog R. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės, 2024 m. gegužės 3-4 d. Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. B. tarnybinių pranešimų, 2025 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2025 m. gegužės 3 d. daikto apžiūros protokolo, 2025 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų duomenys.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu R. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis sistemingai daro pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,46 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę mieste ir krašto kelyje. Be to, jis vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai nebuvo gavęs leidimo naudotis šia transporto priemone iš jos teisėtos savininkės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones ir niekada šios teisės nebuvo įgijęs, todėl kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau, šalia automobilyje sėdėjusiam broliui, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs (b. l. 102-104), administracine tvarka baustas, didžioji dalis administracinių nusižengimų – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių dalį padarė būdamas neblaivus, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 105-114), nedirba (b. l. 115-119). Byloje nėra duomenų apie R. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad žada atnaujinti individualią veiklą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 119), byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis gautų pastovias pajamas, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis teismo posėdžio metu. Kad kaltinamajam trūksta piniginių lėšų rodo ir tai, jog kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs dalies jam paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą. Be to, šioje byloje paskyrus bausmę kaltinamajam, jam dar bus taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės, naudotos padarant nusikalstamą veiką, vertės konfiskavimas, o tai dar labiau apsunkins jo turtinę padėtį. Be kita ko, sprendžiant dėl bausmės rūšies, atsižvelgtina ir į įvykdyto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. V. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. 60 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 3 d. 19 val. 14 min. iki 2025 m. gegužės 4 d. 17 val. 46 min. (b. l. 73-80). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, kad ankstesnės nusikalstamos veikos, už kurias teistumas išnykęs, buvo padarytos labai seniai, jis kaltu prisipažino visiškai. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog R. V. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nors byloje nustatyta, kad R. V. nevisiškai laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir R. V. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones: automobilio „Opel Astra Sport Tourer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą 3 metams (BK 67, 68 straipsniai). Transporto priemonės savininkė K. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme prašė nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio „Opel Astra Sport Tourer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jai nežinant pasinaudojo R. V. nusikaltimo padarymo metu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

R. V. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas ir niekada neįgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyta 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų sau, šalia automobilyje sėdinčiam broliui, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad R. V., jo kraujyje esant 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracijai, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), o po to ir už miesto ribų. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį, kuris jam nepriklauso ir be jo savininkės žinios. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka daug kartų baustas už KET pažeidimus ir dalį šių nusižengimų padarė būdamas neblaivus. Taigi R. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 4 d. (b. l. 98-101).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. V. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

R. V. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Opel Astra Sport Tourer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklausė K. M. (b. l. 45-46). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė K. M. žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Opel Astra Sport Tourer“ (M1-AC universalas, 2012 m., dyzelinas 81kW/110 AG) 2025 m. gegužės mėn. kaina su PVM yra 3790 eurų (b. l. 47). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo R. V. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 3790 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98-101) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos.

Automobilis „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimas, paimtas daiktų apžiūros metu, prokurorės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu perduoti saugoti K. M. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini K. M. (b. l. 51-62).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį R. V. yra 112,50 Eur (b. l. 141-142). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 3 d. 19 val. 14 min. iki 2025 m. gegužės 4 d. 17 val. 46 min. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, atidėti R. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. V. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra Sport Tourer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3790 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

R. V. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį „Opel Astra Sport Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir išvežtą į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą, paimtą daiktų apžiūros metu, prokurorės 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu perduotus saugoti K. M. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti K. M..

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.