Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovo E. B. atstovams advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui ir K. B., atsakovui A. B., atsakovo A. B. atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, atsakovei notarei A. K., atsakovės Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-07-27 mirė S. B. (b.l. 11). 2013-10-02 ieškovas E. B. notarinės formos pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, 2013-07-27 mirus jo motinai S. B. (b.l. 12). 2013-11-11 K. B. testamentu, patvirtintu notaro, visą savo turtą paliko sūnui E. B. (b.l. 14). 2013-10-02 ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), (b.l. 15). Palikimas atsiradęs po S. B. mirties buvo paveldėtas pagal įstatyminį rėžimą, kurio ¼ dalį paveldėjo jos sutuoktinis K. B., o ¾ dalis vienas iš jos sūnų A. B. (S. B. paveldėjimo byla).

2014-04-15 nutartimi ieškovo E. B. dalyvavimas byloje pripažintinas būtinu, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, į teismo posėdį ieškovas neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, byloje jį atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas Saulius Gintaras Vaičiūnas, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis, b.l. 116).

Dėl ieškovo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu

Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas teigia, kad jam nebuvo išaiškintos palikimo atsisakymo pasekmės, kad palikimo atsisakymo kito paveldėtojo naudai įstatymas nenumato, todėl ieškovo sandoris - pareiškimas dėl palikimo atsisakymo - buvo sudarytas dėl suklydimo. Ieškovo sprendimą atsisakyti palikimo sąlygojo klaidingas, bet neišgalvotas ir pagrįstas manymas, jog atsisakyti palikimo gali tėvo naudai. Jeigu notarė būtų ieškovui išaiškinusi palikimo atsisakymo pasekmes, pareiškimo ieškovas nebūtų pasirašęs.

Civilinio kodekso 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. (Civilinio kodekso 1.63 straipsnis). Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad apie asmens valią atsisakyti palikimo turi būti pranešta konkrečiam notarui – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet nenustatyta šio sandorio notarinės formos reikalavimo. Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Pagal šią nuostatą turto paveldėjimas yra palikimo priėmimas ir priimto palikimo įforminimas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir kt.). Įpėdinio atsisakymas nuo palikimo atliekamas ne notariniu veiksmu, o įpėdinio vienašaliu sandoriu, kuriam įstatymo nenustatyta privaloma notarinė forma. Tokio pareiškimo pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui ir jo priėmimas į paveldėjimo bylą yra notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą, veiksmas, bet ne notarinis veiksmas. Tai – organizacinis – tvarkomasis veiksmas, t. y. faktinio, o ne teisinio pobūdžio veiksmas. Įstatymo nedraudžiama sudaryti sandorį notarine forma, jeigu įstatyme sandoriui nustatyta paprasta rašytinė forma (Civilinio kodekso 1.77 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsisakyti galima paprastu rašytiniu pareiškimu. Šis pareiškimas turi būti pateiktas notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą. Tai nereiškia, kad pareiškimą paduodantis įpėdinis asmeniškai turi atvykti pas notarą ir padaryti tokį pareiškimą (čia pat jį surašyti ir pasirašyti). Įpėdinis apie savo valią atsisakyti palikimo gali pareikšti bet kuriam notarui ar jo funkcijas atliekančiam asmeniui, t. y. sudaryti šį sandorį pas bet kurį notarą, sudaryti jį paprasta rašytine forma ir asmeniškai pateikti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą. Iškilus ginčui dėl palikimo atsisakymo sandorio galiojimo, jis gali būti panaikintas, jeigu nenustatyta laisvos asmens valios atsisakyti palikimo. Notaras tvirtina asmenų neginčijamas subjektines teises ir faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovui atvykus pas notarą buvo patvirtinta vienašališka asmens valia atsisakyti palikimo kaip neginčijamas faktas – įpėdinis ją asmeniškai išreiškė pasirašydamas ant notaro surašyto 2013-10-02 pareiškimo (b.l. 14). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 3 dalį palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui. Nagrinėjamu atveju valios išraiškos dokumentas įpėdinio laisva valia buvo įformintas notarine forma. Byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis pasirašė notarą paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Apie asmens valią atsisakyti palikimo sprendžiama iš jo pareiškimo ir veiksmų. Įpėdinis (ieškovas) ne tik atvykęs pas notarą pareiškė kad nori atsisakyti palikimo, bet šį pareiškimą pasirašė įformindamas jį notarine forma, taip pat jis nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Įpėdinis neįrodinėjo ir nesirėmė argumentais, kad įforminto pareiškimo neketino pateikti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, kad pareiškimas buvo perduotas palikimo atsiradimo vietos notarui prieš jo valią (pvz., pareiškimas buvo pavogtas, panaudotas kaip pamestas dokumentas ir pan.). Įpėdinio valią parodo jo veiksmai palikėjo turto atžvilgiu. Veiksmus palikimui priimti įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsisakymas ir jokių veiksmų neatlikimas, o tai reiškia palikimo nepriėmimas, sukuria vienodas teisines pasekmes – įpėdinis neįgyja nuosavybės teisės į palikimą (Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teigia, kad notarė jam neišaiškino palikimo atsisakymo pasekmių, kad palikimo atsisakymo kito paveldėtojo naudai įstatymas nenumato, todėl ieškovo sandoris - pareiškimas dėl palikimo atsisakymo - buvo sudarytas dėl suklydimo. Notariato įstatymo 2 dalyje numatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Nors tretysis asmuo K. B. teigia, kad jam ir ieškovui atvykus pas notarę ir notarės padėjėjai surašius 2013-10-02 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo prieš ieškovui jį pasirašant ieškovui nebuvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės, tačiau teismo įsitikinimu ir šalių paaiškinimų pagrindu labiau tikėtina, kad ieškovui buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės. Kaip jau buvo išaiškinta ankščiau, palikimo atsisakymo pareiškimo notarinės formos įstatymas nenumato. Asmuo pareiškimą notarui gali pateikti paprasta rašytine forma. Ieškovas teigia, kad 1961 metų Civilinio kodekso 591 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad įpėdinis atsisakydamas nuo palikimo galėjo nurodyti, kad atsisako palikimo kitų asmenų iš įstatyminių ar testamentinių įpėdinių tarpo naudai, o 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įpėdiniams priskiriamas ir mirusiojo sutuoktinis. Ieškovui, kaip įstatyminiui įpėdiniui yra taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai. Ieškovas nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškimo nuo palikimo atsisakymo teisinių pasekmių, turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar galiojanti aktuali Civilinio kodekso įstatymo redakcija numato galimybę atsisakyti palikimo kurio nors konkretaus įpėdinio naudai, o ne vadovautis nebegaliojančiu 1961 metų Civiliniu kodeksu. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 5 dalis nustato, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis vyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovo atstovas nurodo, kad faktiškai palikimą priėmė ir tai patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad po motinos mirties deklaravo gyvenamąją vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini),, kuris yra palikimo dalykas, bet ir realiai jame pradėjo gyventi. Pažymi, kad palikimo neketino besąlygiškai atsisakyti – jo ketino atsisakyti tik formaliai įteisinant jį tėvo vardu, bet faktiškai jį priėmė. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta galimybės palikimo atsisakyti tik formaliai - jį priimti per kitą asmenį. Pagal materialinės teisės normas tai yra neteisėta. Civiliniame kodekse taip nėra numatyta galimybės atsisakyti palikimo kito asmens naudai. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, t.y. jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą atsisako palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Ieškovo motyvai, kad jis tikėjosi, jog jam atsisakius palikimo padidės jo tėvo palikimo dalis, nesudaro pagrindo suklydimą laikyti esminiu ir sandorį pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 straipsnio l dalies pagrindu. Ar sandoris sudarytas suklydimo įtakoje, sprendžiama pagal civilinio teisinio santykio dalyvių valią, buvusią sandorio sudarymo metu. Vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas atsisakė nuo jam priklausančio palikimo dalies, atsiradusio po jo motinos mirties, laisva valia, niekieno neįtakotas ir neverčiamas, suvokdamas, kad 2013-10-02 pasirašo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir to norėjo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje neįrodyta, kad palikėjas faktiškai priėmė palikimą. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti įpėdinio pareiškimu išreikšta valia pagal Civilinio kodekso 5.60 straipsnį ir šio pareiškimo įforminimu notarine forma palikimo atsiradimo vietos notarui. Ieškovo atsisakymas nuo palikimo atitiko tikrąją jo valią, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atsisakymas nuo palikimo buvo sudarytas dėl suklydimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovui A. B. iš ieškovo priteistina 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 50).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti iš ieškovo E. B. 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.