Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“ direktorės J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nepatvirtintas patikslintas restruktūrizavimo planas, nutraukta restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“ restruktūrizavimo byla Nr. eB2-2271-603/2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „HQ Development“ supaprastinta tvarka iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirta UAB „Jurconsult Group”, patvirtintas 2017 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintas restruktūrizavimo planas.

2. UAB „HQ Development“, atstovaujama restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Jurconsult Group”, 2019 m. vasario 26 d. teismui pateikė prašymą dėl patikslinto restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad restruktūrizavimo plano rengimo metu buvo numatyta, kad restruktūrizavimo planas bus patvirtinas ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas keturiais mėnesiais vėliau, todėl visi restruktūrizavimo plane numatyti terminai tapo pradelstais. Be to, vykdant restruktūrizavimo planą, paaiškėjo naujos aplinkybės – pasikeitė UAB „HQ Development“ akcininkai, po taikos sutarties sudarymo RUAB „HQ Development“ atsisakė į 7000 Eur gautinų lėšų, paaiškėjo, kad restruktūrizavimo plane numatyta 25 000 Eur gautina suma yra neteisinga, dėl užsitęsusių terminų, RUAB „HQ Development“ tapo sudėtinga savarankiškai įgyvendinti nekilnojamojo turto vystymo projektą – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, pasikeitus rinkos sąlygoms, numatytų lėšų statybos darbų užbaigimui neužteks. Laiko, kad yra tikslinga parduoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neužbaigus statybos darbų.

3. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. vasario 13 d., 4 dienotvarkės klausimu 73,720 proc. balsų dauguma nutarta patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą. Kreditoriai G. M. ir R. S. pateikė prieštaravimą dėl 2019 m. vasario 13 d. patikslinto RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo.

4. UAB „HQ Development“, atstovaujama restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Jurconsult Group”, 2019 m. kovo 19 d. teismui pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nurodė, kad restruktūrizavimo planas patvirtintas ir pradėtas vykdyti 4 mėnesiais vėliau, nei jame buvo numatyta, todėl visi patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyti terminai tapo pradelstais. Be to, restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi būti parduotas iki 2019 m. balandžio 1 d. Patikslintas restruktūrizavimo planas dar nėra patvirtintas. Laiko, kad yra pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi netenkino RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Jurconsult Group“ prašymo dėl patikslinto restruktūrizavimo plano patvirtinimo; tenkino RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Jurconsult Group“ prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir nutraukė RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo bylą.

6. Teismas nurodė, kad siūlomame patikslintame plane nėra numatoma užbaigti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų. Matyti, jog šį turtą planuojama parduoti kaip vieną turtinį kompleksą, nebesiekiant užbaigti pradėto projekto, nebetęsiant pagrindinės įmonės veiklos (nekilnojamojo turto vystymo). Teismas sutiko su įmonės kreditorių argumentais, jog patikslintame plane numatant nutraukti preliminariąsias sutartis dėl butų, esančių gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pardavėjui (RUAB „HQ Development“) nutraukus preliminariąsias sutartis, pastarasis įsipareigoja sumokėti pirkėjui baudą (sudarytose sutartyse yra numatytos 5 ir 15 proc. baudos, skaičiuotinos nuo buto kainos), todėl didės įsipareigojimai kreditoriams, gali būti pažeisti jų interesai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame plane nepateikiama skaičiavimų dėl atsiskaitymo su kreditoriais – kaip bus sprendžiamas kreditorių finansinių reikalavimų padidinimo klausimas, ar gautų pajamų už parduotą turtą pakaks atsiskaityti su kreditoriais tiek pagal jau pareikštus finansinius reikalavimus, tiek ir pagal padidėjusius reikalavimus, kurie susidarys nutraukus preliminariausiąsias butų pirkimo – pardavimo sutartis.

7. Teismas sprendė, kad prašomas patvirtinti patikslintas planas nėra pakankamai išsamus ir iš pateikto patikslinto restruktūrizavimo plano turinio matyti, jog įmonė neplanuoja toliau vykdyti veiklos, tik parduoti turimą turtą ir nekonkrečia tvarka atsiskaityti su kreditoriais. Iš teismui pateikto patikslinto restruktūrizavimo plane esančio kreditorių įsipareigojimų grąžinimo grafiko matyti, jog įsipareigojimus kreditoriams planuojama padengti iki 2019 m. balandžio 1 d. Įsipareigojimams padengti turės būti parduotas įmonės turimas nekilnojamasis turtas, o apie galimą turto pirkėją ir konkrečią turto pardavimo kainą duomenų nėra. Minėtame grafike nurodyta, jog terminas dėl kreditorių finansinių įsipareigojimų padengimo apskaičiuotas su prielaida, kad ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 22 d. įsiteisės teismo nutartis patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą, bei bus panaikinti visi apribojimai įmonės turtui. Taip pat nurodyta, jog tuo atveju, jeigu teismo nutartis patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą įsiteisės vėliau, atitinkamai bus tikslinami ir grafike nurodyti atsiskaitymo terminai.

8. Teismas nurodė, kad patikslinto plano įgyvendinti nėra objektyvios galimybės, kadangi prašymas patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą teisme gautas tik 2019 m. vasario 27 d. Darytina išvada, jog patikslintas planas teismui pateikiamas tvirtinti su intencija jį tikslinti mažiausiai dar bent vieną kartą, kas yra nesuderinama su restruktūrizavimo proceso operatyvumu. Padarė išvadą, kad prašomas patvirtinti patikslintas restruktūrizavimo planas neatitinka restruktūrizavimo proceso esmės.

9. Teismo vertinimu, patvirtintas restruktūrizavimo planas nėra tinkamai vykdomas: pavėluotai gautas statybos leidimas, nėra vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), užbaigimo darbai, nėra duomenų apie numatytų pajamų gavimą (tai patvirtina prašomo patvirtinti patikslinto restruktūrizavimo plano turinys) ir kt.), taip pat nepatvirtintas patikslintas restruktūrizavimo planas, kurio nebus objektyvios galimybės vykdyti numatytais terminais, taigi sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ne tik neįgyvendinamos, bet dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių ir nebus įgyvendintos, ir įmonė negali įrodyti, jog planas bus įvykdytas. Aplinkybė, kad teismas patvirtino pradinį restruktūrizavimo planą vėliau nei planuota, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to buvo pagrindas praleisti restruktūrizavimo plane nustatytus terminus. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tenkino įmonės restruktūrizavimo administratoriaus prašymą, nutraukė įmonės restruktūrizavimo bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėja RUAB „HQ Development“ direktorė J. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį dalyje, kuria nutarta patenkinti RUAB „HQ Development“ administratoriaus UAB „Jurconsult group“ prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir išspręsti bylą iš esmės arba grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį, kuria nutarta netenkinti restruktūrizuojamos UAB „HQ Development“ administratoriaus UAB „Jurconsult Group“ prašymo dėl patikslinto restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Vykdant restruktūrizavimo planą, paaiškėjo naujos aplinkybės, užsitęsė restruktūrizavimo plano tvirtinimo terminai, todėl dėl objektyvių aplinkybių planas nebuvo pradėtas įgyvendinti, pradelsti plane nustatyti terminai. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas patvirtino patikslintą restruktūrizavimo planą, tačiau atmetė pasiūlymą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo. Nepatvirtinus turto pardavimo tvarkos ir nerealizavus turimo turto, RUAB „HQ Development“ neturės galimybės vykdyti visų įsipareigojimų per artimiausius tris mėnesius, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bendrovė turės finansinių sunkumų, arba reali tikimybė, kad jų turės artimoje ateityje. Laiku neįvykdžius turtinių prievolių, kreditoriai pradės priverstinį skolų išieškojimą, bus apribotas RUAB „HQ Development“ disponavimas turtu, todėl bus apsunkinta RUAB „HQ Development“ veikla.

10.2. RUAB „HQ Development“ visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytas restruktūrizavimo sąlygas, todėl teismas nutraukė restruktūrizavimo bylą nepagrįstai. Esminė sėkmingo RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo sąlyga – restruktūrizuoti bendrovės skolas, pašalinti visus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektinius trūkumus, sėkmingai baigti teisminius ginčus su asociacijomis Užupio bendruomene ir Paplaujos bendruomene, parduoti pastatytus butus. Restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu RUAB „HQ Development“ planuoja tęsti ūkinę – komercinę veiklą. Planuoja vykdyti įsipareigojimus pagal turimas sutartis ir sudaryti naujas.

10.3. Pareiškėjos teigimu, byloje nėra duomenų, kad restruktūrizavimo planas būtų nevykdomas ar vykdomas netinkamai.

10.4. Kreditorių nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui yra pagrindas teismui svarstyti restruktūrizavimo planą ir, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, patvirtinti restruktūrizavimo planą.

11. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ pateikė atsiliepimą į RUAB „HQ Development“ atskirąjį skundą, prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakestą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1. Kreditorės teigimu, pareiškėjos nurodomos objektyvios prielaidos tikslinti restruktūrizavimo planą yra nepagrįstos. AB „Šiaulių bankas“ pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pateiktas patikslintas restruktūrizavimo planas nėra pakankamai išsamus, iš pateikto restruktūrizavimo plano turinio aišku, kad įmonė neplanuoja toliau vykdyti veiklos, planuoja tik parduoti turimą turtą ir nekonkrečia tvarka atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo kad nuo pat restruktūrizavimo proceso pradžios, restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, ką pripažįsta ir pati pareiškėja.

11.2. Kreditorės teigimu, RUAB „HQ Development“ per restruktūrizavimo procesą, nors ir padedant kreditoriams, nesugebėjo išspręsti turto pardavimo klausimų, šio turto nerealizavo, nesugebėjo pritraukti investicijų, sukurti įmonės veiklos atkūrimo ir plėtojimo strategijos. Negana to, RUAB „HQ Development“ įsitraukė į teisminius ginčus su butų pirkėjais, nesugebėjo rasti su jais sutarimo, taip pablogino kitų kreditorių, įskaitant banką, padėtį. Tad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, pagrįstai restruktūrizavimo bylą nutraukė.

11.3. Akcentavo, kad įmonėje paskutiniu metu dirba vos vienas darbuotojas, atsakovo vykdoma veikla neefektyvi ir nepelninga, todėl vykdomas atsakovo restruktūrizavimo procesas tik blogina kreditorių padėtį. Laiko, kad vienas darbuotojas negali uždirbti tiek pajamų, kad būtų galima vykdyti įmonės veiklą, atkurti jos mokymą, bei atsiskaityti su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, remdamasis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutraukė RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo bylą ir nepatvirtino patikslinto restruktūrizavimo plano, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl patikslinto restuktūrizavimo plano tvirtinimo

13. Įmonės restruktūrizavimas apibrėžiamas kaip visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Restruktūrizavimas įgyvendinamas remiantis įmonės restruktūrizavimo planu, kurio esmines dalis sudaro įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vykdant restruktūrizavimą, gali būti modifikuojamos restruktūrizuojamos įmonės prievolės kreditoriams, daroma įtaka kreditorių teisėms ir pareigoms (atidedami reikalavimų vykdymo terminai, atsisakoma reikalavimų (jų dalies), piniginė prievolė keičiama kita prievole ir pan.), todėl restruktūrizavimo procesas gali vykti tik tokiu atveju, jei restruktūrizavimo planui pritarė kreditoriai.

14. Restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas, nustatytas ĮRĮ, užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą, ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

16. ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalis).

17. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dėl to, kad priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo plano tikslinimo buvo laikytasi ĮRĮ 14 nustatytos tvarkos, nėra. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. vasario 13 d., 4 klausimu 73,720 proc. balsų dauguma, nutarta patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą (2 t., b. l. 141 – 144). Tačiau sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog vien ĮRĮ 14 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų reikalavimų laikymasis, įskaitant ir kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimo gavimas restruktūrizavimo plano modifikavimui, yra būtinoji, tačiau nepakankama sąlyga tam, jog teismas patvirtintų įmonės restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimus. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas (jo pakeitimai) atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (ĮRĮ 12 straipsnis).

18. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta: restruktūrizavimo tikslai ir trukmė, įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, atitinkantis ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, tarp jų: įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai (2 punktas); įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas (3 punktas); turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos (4 punktas); numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės (5 punktas); numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai (7 punktas).

19. Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų dėl atsisakymo tvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą, buvo tas, kad patikslintame restruktūrizavimo plane numatoma nutraukti preliminariąsias butų pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau nėra pateikiama skaičiavimų dėl atsiskaitymų su kreditoriais – kaip keisis (didės) kreditorių reikalavimai, ar gautų pajamų pakaks atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad įsipareigojimus kreditoriams planuojama padengti iki 2019 m. balandžio 1 d., tačiau apie galimą turto pirkėją ir konkrečią turto pardavimo kainą duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai, jog teismas atmetė prašymą patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo planą tik todėl, kad numatoma jį tikslinti dar mažiausiai bent vieną kartą ir tai neatitinka restruktūrizavimo proceso esmės, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Iš byloje esančio patikslinto restruktūrizavimo plano matyti (2 t., b. l. 147 – 180), kad (duomenys neskelbtini), pastatyti 26 butai, įregistruotas baigtumas – 55 proc. (2 t., b. l. 153). Iš viso sudaryta 12 preliminarių butų pirkimo – pardavimo sutarčių, iš kurių taip pat sudarytos preliminarios butų Nr. 23 ir Nr. 26 pirkimo – pardavimo sutartys. Tačiau pagal naują 2018 m. liepos 10 d. išduotą statybos leidimą buvo sumažintas gyvenamojo namo aukštingumas ir butų skaičius sumažėjo iki 22 (2 t., b. l. 154), taigi penktas aukštas turės (turėjo) būti nugriautas ir tam pirminiame restruktūrizavimo plane buvo numatytos išlaidos (1 t., b. l. 47, 14 eilutė).

21. Patikslintintame restruktūrizavimo plane nurodyta, kad dalis pirkėjų ketina nutraukti preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis (2 t., b. l. 154), tačiau nėra aišku, kurie tai pirkėjai, dėl kokių konkrečių priežasčių sutartis norima nutraukti, kokios to galimos pasekmės – netesybos, avanso grąžinimas ir pan. – gali kilti RUAB „HQ Development“. Be to, patikslintame restruktūrizavimo plane numatyta, kad RUAB „HQ Development“ planuoja nutraukti visas preliminarias sutartis, sudarytas su butų pirkėjais, o pirkėjams grąžinti sumokėtus avansus, išskyrus atvejus, jei turto pirkėjas sutaps su preliminarias sutartis sudariusiais asmenimis (2 t., b. l. 176). Kaip jau buvo minėta anksčiau, yra sudaryta net 12 preliminarių buto pirkimo – pardavimo sutarčių. Duomenų, kiek pareiškėja iš jų ketina nutraukti, nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patikslintame restruktūrizavimo plane nėra pateikiama skaičiavimų dėl atsiskaitymų su kreditoriais – kaip keisis (didės) kreditorių finansiniai reikalavimai, ar gautų pajamų pakaks atsiskaityti su visais kreditoriais.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateikto RUAB „HQ Development“ patikslinto restruktūrizavimo plano, RUAB „HQ Development“ finansinė padėtis ir turimo realaus turto masė nėra aiški. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad butų Nr. 22 – Nr. 26, sudarančių penktą aukštą, kuris turės būti nugriautas, balansinė vertė nurodoma kaip įmonės turtas, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslintame restruktūrizavimo plane šis turtas nurodytas nepagrįstai (2 t., b. l. 158-159). Be to, nurodyta, kad bendrovė turi net 103 363,17 Eur debitorių skolų, tačiau šių skolų realumas vertintas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad, pareiškėjos teigimu, debitorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM finansinis įsiskolinimas sudaro 59 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis sudaro reikšmingą dalį RUAB „HQ Development“ turto. Byloje nėra tikslių duomenų, kokiu pagrindu minėtas įsiskolinimas susidarė, paaiškinimas nėra pateiktas ir patikslintame restruktūrizavimo plane (2 t., b. l. 177-178), tačiau, labiau tikėtina ta aplinkybė, kad debitorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM finansinis įsiskolinimas galimai sudaro mokesčio permoką, kuri patikslintame restrūktūrizavimo plane yra atvaizduota kaip įmonės turtas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčio permoka grąžinama mokesčių mokėtojui pateikus prašymą, kurio pagrįstumą vertina mokesčių administratorius (MAĮ 87 straipsnio 5, 6 dalys). Mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos (MAĮ 87 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius būtų įsipareigojęs grąžinti kokią nors mokesčio permoką mokesčių mokėtojui. Ir priešingai, jei toks įsipareigojimas ir būtų, tai jis turėtų būti įvykdytas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos (jei nebuvo pradėtas mokestinis patikrinimas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, debitorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM finansinis įsiskolinimas 59 000 Eur sumai kaip įmonės turimas turtas turėtų būti pagrįstas papildomais įrodymais.

23. Duomenų, kad pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą buvo atsiskaityta su kreditoriais, nėra. Tokią išvadą galima daryti ir iš to, kad kreditorių sąrašas restruktūrizavimo plane, pateiktame su pareiškimu (1 t., b. l. 35-37), ir kreditorių sąrašas patikslintame restruktūrizavimo plane yra nepasikeitęs (2 t., b. l. 162-164). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad bendrovės turtas būtų išaugęs. Taigi, didėjant kreditorių finansiniams reikalavimams, kyla pagrįstų abejonių dėl plano įgyvendinimo realumo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje dėl patikslinto restruktūrizavimo plano netvirtinimo aiškiai nurodė, iš byloje esančių duomenų matyti, jog įsipareigojimai kreditoriams didės, nėra pateikta skaičiavimų, ar gautų pajamų už parduotą turtą pakaks atsiskaityti su kreditoriais tiek pagal jau pareikštus finansinius reikalavimus, tiek pagal padidėjusius reikalavimus, nutraukus preliminariąsias butų pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau pareiškėja su atskiruoju skundu minėtų aplinkybių iš esmės nepaneigė, o tik deklaratyviai pakartojo, kad keisti restuktūrizavimo planą reikia dėl objektyvių priežasčių, taigi neįrodė patikslinto restruktūrizavimo plano realumo ir ekonomiško pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad pateiktas patikslintas restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 12 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

25. Papildomai pažymėtina ir tai, kad patikslintame restruktūrizavimo plane numatyta parduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vientisą kompleksą už kainą, ne mažesnę, kuri reikalinga pirmos ir antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams dengti, įvertintant ir tai, kad hipotekos kreditoriaus finansinių reikalavimų suma 2019 m. vasario 28 d. bus 1 335 127 Eur. Numatoma turto pardavimo kaina – 1 979 421,28 Eur be mokėtino PVM (2 t., b.l. 174). Iš kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos matyti, kad su visais kreditoriais turėtų būti atsiskaityta jau 2019 m. balandžio 1 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie galimą tokio turto pirkėją ir / ar duomenų, jog nurodyta turto pardavimo kaina yra reali. Kita vertus, nekilnojamojo turto vertę iš esmės nustato pati rinka, todėl pateiktos įžvalgos dėl galimos turto vertės nei paneigia, nei patvirtina realias šiuo metu rinkoje esančias ar būsimas netolimoje ateityje tokio turto kainas ir / ar galimybę šį turtą parduoti už planuojamą vertę. Nors atskirasis skundas buvo teikiamas jau po 2019 m. balandžio 1 d., tačiau duomenų apie potencialų turto pirkėją pareiškėja nepateikė ir su atskiruoju skundu, taigi neįrodė, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ir atsiskaitymas su kreditoriais yra realus. Nurodytina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1891-661/2019, Nr. e2-659-640/2019 dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kuriose preliminarias sutartis sudarę asmenys, prašo pripažinti nuosavybės teisę į atitinkamas patalpas ir dalį žemės sklypo, todėl neatmestina ir tai, kad nebus įgyvendinta plane numatyta sąlyga, parduoti statomą gyvenamąjį namą kaip vientisą kompleksą, vienam savininkui.

26. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtini patikslintą restruktūrizavimo planą taip pat motyvuodamas ir tuo, kad plane nėra numatoma užbaigti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, t. y. nebenumatoma tęsti pagrindinės įmonės veiklos. Atskirajame skunde teigiama, kad restruktūrizavimo proceso metu bus siekiama didinti komercinės veiklos efektyvumą ir rentabilumą optimizuojant turimų išteklių panaudojimą perskirstant kompetencijas. Atstačius įmonės mokumą, bus išsaugotos darbo vietos. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.

27. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (ir privačių, ir valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Taigi, įmonės restruktūrizacija – tai procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010, 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

28. Įstatyme nustatyta būtina restruktūrizavimo procesui pradėti sąlyga, kad įmonė nebūtų nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-704-241/2019).

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad patikslintame plane nėra numatoma užbaigti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, t. y. nebenumatoma tęsti pagrindinės įmonės veiklos, o tai iš esmės prieštarauja restruktūrizavimo proceso tikslui, kuriuo, kaip jau buvo minėta anksčiau, siekiama įmonę išsaugoti ne kaip formalų vienetą, o kaip tokį, kuris galės toliau vykdyti normalią ūkinę veiklą.

30. Iš patikslinto restruktūrizavimo plano neįmanoma nustatyti bendrovės veiklos tęstinumo. Patikslintame restruktūrizavimo plane nurodyta, kad restruktūrizavimo plano vykdymo metu įmonė toliau tęs savo vykdytą veiklą – nekilnojamojo turto nuomą, nekilnojamojo turto vystymą, prekybą nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau tokios išvados negalima daryti įvertinus patikslinto restruktūrizavimo plano turinį. Visų pirma, bendrovė nebeplanuoja baigti statybos, o nebaigtą statyti nekilnojamąjį turtą ketina parduoti kaip turtinį vienetą. Numatoma, kad bendrovė pirmaisis restruktūrizavimo metais gaus 340 000 Eur, antraisiais metais – 1 550 000 Eur, trečiaisiais metais – 873 000 Eur pajamų (2 t., b. l. 172). Tačiau šie rodikliai nepagrįsti kitomis restruktūrizavimo plane nurodytomis priemonėmis. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iki 2019 m. balandžio 1 d. bendrovė ketino parduoti visą nebaigtą statybą (duomenys neskelbtini), kaip vieną turtinį vienetą, ir iš to gauti ne mažiau kaip 1 979 421,28 Eur be mokėtino PVM. Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad tai yra vienintelis RUAB „HQ Development“ turimas materialus turtas (2 t., b. l. 158-159) ir kito turto įsigyti bendrovė nenumato (2 t., b. l. 174). Byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovėje dirba tik vienas žmogus, planuojama į darbą priimti tik vieną darbuotoją – projektų vadovą, kuris koordinuotų statybos darbus (2 t., b. l. 176), 2020 metams nenumatyta išlaidų projektavimo darbams (2 t., b. l. 173), taigi iš restrukūrizavimo plano nėra aišku, kokią veiklą toliau vykdys RUAB „HQ Development“ ir iš kur generuos planuojamas gauti pajamas. Dar daugiau, iš planuojamos prognozinės pinigų srautų ataskaitos 2019-2020 metais matyti (2 t., b. l. 179-180), kad 2020 metais bendrovė planuoja gauti tik 43 000 Eur pajamų iš debitorių, taigi, įvertinus patikslintą restruktūrizavimo planą, labiau tikėtina, kad bendrovė nebeketina vystyti jokios ūkinės komercinės veiklos. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad per 2019-2020 metus bendrovė planuoja iš debitorių gauti bendrą 103 363 Eur sumą, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, pavyzdžiui, debitorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM skola yra labai abejotina.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti patikslintą restuktūrizavimo planą pagrįstai, kadangi pateiktas patikslintas restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 12 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jame neatsispindi kreditorių finansinių reikalavimų padidėjimas, susijęs su preliminarių sutarčių nutraukimu, restruktūrizavimo plane nurodytas bendrovės turtas kelia pagrįstų abejonių, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad bendrovės planuojamų gauti pajamų pakaks atsiskaityti su kreditoriais, patikslintas restruktūrizavimo planas nėra realiai ir ekonomiškai pagrįstas. Projekte nepateikta jokių duomenų, kaip bus sprendžiamas kreditorių finansinių reikalavimų padidinimo klausimas, ar gautų pajamų pakaks atsiskaityti su kreditoriais, įvertinant ir galimą finansinių reikalavimų padidėjimo faktą (nutraukus preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis). Be to, iš pateikto patikslinto restruktūrizavimo plano neįmanoma nustatyti, kokią ekonominę veiklą toliau vystys bendrovė ir iš kokios veiklos gereneruos restruktūrizavimo plane nurodytas pajamas, taigi nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti juridinį asmenį, realiai plėtojantį ūkinę komercinę veiklą. Priešingai, bendrovė išreiškė ketinimą parduoti statomą namą, t. y. vienintelį objektą, kuriame vykdė veiklą, tai leidžia teigti, jog įmonė plane nenumato tolimesnės veiklos, išskyrus turto realizavimą.

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

32. Pirmosios instancijos teismas nutraukė restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi bankroto administratorius pateikė į bylą įrodymus, jog restruktūrizavimo planas buvo vykdomas netinkamai.

33. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pati pareiškėja pripažįsta, kad patvirtintas restrūktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai. Byloje taip pat yra bankroto administratorės 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimas apie restruktūrizavimo plano vykdymą (3 t., b. l. 20-22), kuriame pažymėta, jog nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo tik 2018 m. kovo 15 d., t. y. trimis mėnesiais vėliau, nei buvo planuota rengiant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą, todėl buvo pradelsti restruktūrizavimo plane nustatyti terminai. Visgi, bendrovės planas yra vykdomas, nuo kai kurių terminų nežymiai atsiliekama. Restruktūrizavimo plane taip pat buvo numatyta, kad butų pardavimas prasidės jau pirmaisiais restruktūrizavimo vykdymo metais, po 2019 m. kovo 15 d. Pažymėjo, kad kreditoriai leido parduoti patalpas su kavine už 320 000 Eur, buvo gauti visi reikiami leidimai, suderinta data su notaru, panaikinti turtui taikyti areštai, tačiau įkaito turėtoja AB „Šiaulių bankas“ leidimo parduoti turtą nedavė, todėl sandoris neįvyko. Bankroto administratorė nurodė, kad šioje dalyje restruktūrizavimo planas vykdomas nebuvo. Atitinkamai, negavus planuotų pajamų iš parduoto turto, nebuvo įvykdytas 318 000 Eur dydžio įsipareigojimas kreditorei AB „Šiaulių bankas“. Be to, paaiškėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija į RUAB „HQ Development“ sąskaitą pervedė 25 000 Eur PVM permoką, o minėtas lėšas bendrovės vadovas paskirstė vienam kreditoriui. Bankroto administratorės teigimu, minėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl rengiami procesiniai dokumentai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nors bankroto administratorė konstatavo, kad restruktūrizavimo planas yra vykdomas su trūkumais, tačiau nurodė, kad trūkumai nėra esminiai, todėl siūlė kreiptis dėl restruktūrizavimo plano tikslinimo. Bankroto administratorė 2019 m. kovo 19 d. pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

34. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad kreditoriams taip pat tenka reikšmingas vaidmuo sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, kadangi, restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant arba netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo restruktūrizavimo administratorius gali kreiptis į teismą tik kreditorių susirinkimui pritarus tokiam restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Restruktūrizuojamai bendrovei nevykdant ar netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo tiesiogiai kreiptis į teismą suteikta teisė ir įmonės kreditorių susirinkimui (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šiuo atveju tiek kreditorių susirinkimui tvirtinant restruktūrizavimo planą, tiek kreditorių susirinkimui sprendžiant dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kai minėtas planas nevykdomas arba vykdomas netinkamai, būtina kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, t. y. ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kartu pabrėžtina, jog įstatymas nereikalauja kvalifikuotos kreditorių daugumos sprendimui, kuriuo pritariama administratoriui kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, priimti (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 26 straipsnio 2 dalis), t. y. tokiam kreditorių susirinkimo nutarimui priimti pakanka, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-627-381/2018).

35. Administratorius restruktūrizavimo procese turi specialų teisinį statusą. Sėkmingas bendrovės restruktūrizavimo tikslų pasiekimas priklauso nuo administratoriaus veiksmų, jo aktyvumo, jam priskirtų pareigų sąžiningo vykdymo, prižiūrint restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu, savalaikiai informuojant teismą, kreditorių, įmonės dalyvių, savininkų arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovų susirinkimą ar kreditorių komitetą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai). Taigi, teismo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas turi būti vykdomas jame nustatyta tvarka, restruktūrizavimo plano vykdymo kontrolė ir šios kontrolės kontekste – kreditorių teisių apsauga, yra įgyvendinama naudojant įstatyme įtvirtintus teisinius instrumentus. Nevykdant arba netinkamai vykdant restruktūrizavimo planą, administratorius turi pareigą ne tik apie tai pranešti kreditoriams ir teismui, tačiau ir pats, gavęs ne mažesnį kaip 1/2 kreditorių nuo visos teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos pritarimą, turėtų kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-162-157/2017).

36. Restruktūrizavimo administratoriui arba kreditorių susirinkimui pateikus teismui įrodymus, jog nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, teismas restruktūrizavimo bylą nutraukia (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, įstatymų leidėjas vienu iš pagrindų teismui nutraukti restruktūrizavimo bylą numatė aplinkybę, jog nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Jeigu administratorius ar kreditorių susirinkimas nevykdo pareigos informuoti teismą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nesikreipia į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tai nereiškia, jog, nurodytiems subjektams nevykdant savo pareigų, teismas ex officio negali spręsti dėl restruktūrizavimo plano tinkamo vykdymo bei dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nustačius tam pagrindą. Atsižvelgiant į teismo aktyvų vaidmenį restruktūrizavimo procese, pripažintina, kad informaciją apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą teismas taip pat gali gauti ir iš kitų šaltinių – valdymo organų, bendrovės dalyvių ar kreditorių. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nėra įtvirtinta nuostatos, jog kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo suteikiama teisė tik administratoriui ir kreditorių susirinkimui. Priešingai, teismas, turėdamas duomenų, jog galimai nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, privalo pats inicijuoti klausimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo svarstymą teismo posėdyje apie jį tinkamai informuodamas restruktūrizavimo proceso dalyvius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-174/2014; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1446/2016).

37. Iš byloje esančio 2018 m. kovo 1 d. pranešimo matyti, kad teismas paskyrė teismo posėdį 2019 m. kovo 25 d. rašytinio proceso tvarka nagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, nustatė terminą bankroto administratoriui ir suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimą į kreditorių G. M. ir R. S. prieštaravimus (3 t., b. l. 24). Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad bankroto administratorius 2019 m. kovo 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (3 t., b. l. 25). Duomenų, kad minėtas prašymas teismo buvo išsiųtas suinteresuotiems asmenims, nėra. Bankroto administratorius taip pat nepateikė duomenų, kad kreditoriai susirinkime būtų svarstę klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriai nei teismo, nei bankroto administratoriaus nebuvo tinkamai informuoti apie prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nagrinėjimą, dėl to negalėjo tinkamai išreikšti savo pozicijos nagrinėjamu klausimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. kovo 25 d. nutartimi išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nesilaikė ĮRĮ nustatytos restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūros.

38. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas nurodo esant reikšminga, kad po to, kai bankroto administratorius pateikė ataskaitą apie restruktūrizavimo plano vykdymą, kreditoriai pritarė patikslintam restruktūrizavimo plano projektui, taigi, teismas daro išvadą, kad kreditoriai yra suinteresuoti restruktūrizavimo procesu ir iš esmės jam pritaria. Nors didžiausia RUAB „HQ Development“ kreditorė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė poziciją ir sutiko, kad RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo byla būtų nutraukta, tačiau šiuo atveju tai nesudaro pagrindo spręsti, kad visi kreditoriai susirinkime apsvarstė šį klausimą ir pritarė restruktūrizavimo bylos nutraukimui. Kaip matyti iš bankroto adminsitratoriaus pateiktos ataskaitos, būtent kreditorė AB „Šiaulių bankas“ lemiamu momentu nedavė sutikimo parduoti nekilnojamąjį turtą, taigi užkirto kelią restuktūrizavimo plano sėkmingam įgyvendinimui. Galiausiai, kreditorių susirinkime apsvarsčius klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir priėmus atitinkamą sprendimą, kreditoriai, nesutinkantys su kreditorių susirinkimo nutarimu, turi galimybę tokį sprendimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instnacijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tinkamai neinformavęs restruktūrizavimo proceso dalyvių ir nenustatęs termino bei nepareikalavęs administratoriaus pateikti duomenis, jog buvo gautas kreditorių pritarimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, 2019 m. kovo 25 d. nutartimi išnagrinėjęs administratoriaus prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jį tenkino ir restruktūrizavimo bylą nutraukė, iš esmės remiantis argumentu, kad restruktūrizavimo planas nevykdomas, kai tuo tarpu kreditoriai susirinkime buvo pritarę patikslinto plano patvirtinimui byloje, o duomenų, kad administratorius prieš teikiant teismui prašymą nutraukti bylą, informavo kreditorius, bei kreditoriai išreiškė savo nuomonę dėl pareikšto prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą nevykdant patvirtinto plano (jam pritarė), byloje nepateikta. Taigi, administratorius pateikė prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą, nesilaikant ĮRĮ nustatytos pareigos gauti kreditorių pritarimą. Todėl šioje dalyje pirmos instacijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas dėl restuktūrizavimo bylos nutraukimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl patikslinto restruktūrizavimo plano patvirtinimo, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria nutraukta RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo byla, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.