- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- II-154-257/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio vyresniojo patrulio nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2010 m. kovo 25 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio vyresniojo patrulio nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pagal ATPK 123 str. 1 d. nubaustas 150 litų bauda už tai, kad jis 2010 m. kovo 25 d. apie 22.30 val. Šiaulių rajone, Ginkūnuose, Aušros g. tamsiu paros metu vairavo techniškai netvarkingą automobilį, kurio užpakalinės dalies viena gabaritinė šviesa nedegė, neveikė avarinė šviesos signalizacija (neįjungta), nebuvo pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas bei šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – ir K.E.T.) 246.5.p. reikalavimus. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. teismui pateiktame skunde (b.l.2-3) nurodė, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, tačiau tik sustabdžius policijos pareigūnui pamatė, kad nedega automobilio galinė gabaritinė šviesa. Jis sėsdamas į automobilį matė, kad dega abi galinės gabaritinės šviesos, tačiau kelio danga buvo šlapia ir duobėta, todėl dėl sutrenkimo ar drėgmės galėjo dingti kontaktas. Jis negalėjo numatyti, jog gali būti sugedusi automobilio galinė gabaritinė šviesa, todėl neįjungė avarinės signalizacijos ir nepritvirtino avarinio sustojimo ženklo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai – teismo šaukimu (b.l.19). 2010 m. balandžio 26 d. prašymu prašoma bylą nagrinėti R. V. nedalyvaujant ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą į švelnesnę, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra neįgalus, išlaiko mažametę dukrą, žmona yra bedarbė (b.l.21).
Institucijos, priėmusios nutarimą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b.l.17). Atsiliepimo dėl R. V. skundo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundas tenkintinas ir paskirta administracinė nuobauda pakeistina ir jam paskirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje – įspėjimas.
ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisykles draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų, o K.E.T. 246.5 p. draudžia važiuoti transporto priemone, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, t. y draudžiama važiuoti transporto priemone, sugedus galinei šviesai tais atvejais, kai yra tamsus paros metas ir kai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.
Administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.12) yra nustatytas faktas, jog nutarime nurodytu laiku R. V. vairuoto automobilio galinis vienos pusės gabaritinis žibintas nešvietė. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau mano, jog jis negalėjo numatyti, kad gali sugesti galinis žibintas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. padaryto pažeidimo neginčijo, todėl buvo priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, ir paskirta administracinė nuobauda.
Be to, teismas konstatuoja, jog sprendžiant klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ATP sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. ATP subjektas yra asmuo, kuris padaro AT pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika, kaltės forma – tyčia. Objektas – teisės normų reguliuojami ir administracinės teisės sankcijų tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai. Administracinio pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – transporto priemonių, turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti, vairavimas. K.E.T. 15 p. numato reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus. Iš teismo pacituotų K.E.T. reikalavimų yra akivaizdu, kad vairuotojui privalu ne tik išvažiuoti techniškai tvarkingu automobiliu, tačiau ir stebėti, kad kelionės metu neatsirastų automobilio gedimų, dėl kurių jį toliau draudžiama eksploatuoti. Kalbant apie administracinio teisės pažeidimo sudėties vieną iš sudėtinių elementų – kaltę – teismas konstatuoja, kad šiuo metu galiojantis ATPK numato dvi kaltės formas, kurioms esant galima administracinė atsakomybė: administracinio teisės pažeidimo padarymą tyčia (ATPK 10 str.) ir administracinio teisės pažeidimo padarymą dėl neatsargumo (ATPK 11 str.). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas ne tyčia – bent jau tokių įrodymų byloje nėra surinkta, tačiau yra pagrindas teigti, kad pažeidėjo veiksmuose yra neatsargumo požymių, nes ATPK 11 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Pagal straipsnio dispoziciją išeitų, kad esant norminiame akte (K.E.T. 15 p.) numatytai pareigai kelionėje stebėti transporto priemonės techninę būklę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nedarė ir lengvabūdiškai tikėjosi, kad išvengs galimų techninių gedimų, dėl kurių toliau bus draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, bei tinkamai nekontroliavo transporto priemonės techninės būklės kelionės metu ir dėl to laiku nepastebėjo atsiradusio gedimo, jo nepašalino ar neatliko kitų K.E.T. numatytų veiksmų – neįjungė avarinės signalizacijos, nepritvirtino avarinio ženklo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jo veiksmuose yra kaltė – neatsargumas – ir todėl jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Ta aplinkybė, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilyje yra ar nėra sumontuota sistema, įspėjanti apie automobilio apšvietimo prietaisų gedimus, jo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau priešingai, jei tokios sistemos nėra, netgi įpareigoja jį būti atidesniu ir nuolat kelionės metu skirti padidintą dėmesį automobilio techninei būklei stebėti.
Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. yra iš dalies darbingas (b. l. 7), išlaiko nepilnametį vaiką (b. l.6), jo žmona bedarbė, įregistruota Šiaulių darbo biržoje (b. l. 5). Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. administracinė bauda pakeistina į įspėjimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota, parenkant nuobaudos dydį teisingai taikytas ATPK 30 str., atsižvelgta į ATPK 30² str. reikalavimus, tačiau paskirta per griežta nuobauda ir todėl ji keistina, paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str.1 d. 5 p., ATPK 30¹ str., teismas
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą patenkinti ir pakeisti 2010 m. kovo 25 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK VTS Patrulių būrio vyresniojo patrulio nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, R. V. pagal ATPK 123 str. 1 d. paskirtą 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą į įspėjimą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.