Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bendrabučio elektros skydinėje ir koridoriuje, S. K. su draugais gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, nesudarė savo mažamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tinkamų sąlygų, neužtikrino tinkamos priežiūros.

Apklausta teismo posėdžio metu S. K. pripažino padariusi teisės pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi.

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančio S. K. pasiaiškinimo matyti, kad ji pripažįsta pažeidimų padarymą ir gailisi (2 b.l.). S. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d. ir 181 str. 1 d., įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,4 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 19 val. 30 min., Kaune, Partizanų g. 5, bendrabučio elektros skydinėje ir koridoriuje, S. K. su draugais gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę, nesudarė savo mažamečiui sūnui A. K., gim. 2012-07-08, tinkamų sąlygų, neužtikrino tinkamos priežiūros. Tokiais veiksmais S. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d. ir 181 str. 1 d.. S. K. kalta dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis.

Motyvuojamoji dalis

S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta,), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, kad S. K. skirtinos administracinės nuobaudos – bauda ir įspėjimas, numatyti įstatymų straipsnių, numatančio atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, sankcijose, baudos dydį nustatant lygų sankcijose numatytam minimumui.

Nagrinėjamoje byloje S. K. taip pat buvo kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 19 val. 30 min., vengdama administracinės atsakomybės, policijai pateikė kito asmens duomenis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Iš minėto teisės akto nuostatų matyti, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises – jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti, todėl atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą paties pažeidėjo atžvilgiu tiriamoje byloje, jis negali būti traukiamas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nenustatyta, kad S. K. būtų ATPK 187² str. numatyto teisės pažeidimo subjektas, dėl to S. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 178 straipsnio 1 dalimi, 181 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

S. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d. ir 181 str. 1 d., ir skirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d. – 8 Eur (aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. – įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.