Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-07 · Byla Nr. N-39-1855-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-07
Bylos Nr.
N-39-1855-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gudynas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N39-1855/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Neringos policijos komisariato pareigūnas 2008 m. birželio 23 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. birželio 23 d. apie 17 val. 25 min. Žaliojo kelio gatvėje, Neringoje, R. K. vairavo automobilį Lexus LS 430 (valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 2,38 promilės girtumo laipsnis). R. K. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. nutarimu skyrė R. K. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Teismas nutarime nurodė, kad R. K. kaltę padarius LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodo jo paties prisipažinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens girtumo tikrinimo alkotesteriu rezultatai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. R. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis per vienerius metus yra baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimą (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatomis, padarė išvadą, kad R. K. skirtina nuobauda, atitinkanti sankcijoje numatytos nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

II.

Apeliaciniu skundu R. K. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimą – neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto pažiedimo. Tai vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą. Apeliantas pažymi, kad jis, nors ir buvo anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baudas visada sumokėdavo laiku. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis dirba UAB „Vilauda“ direktoriumi. Jo darbas yra susijęs su kelionėmis verslo reikalais. Šis darbas yra pagrindinis jo šeimos, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, pajamų šaltinis. Jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, augina 8 mėnesių dukrą, kuriai dėl sveikatos sutrikimų reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų tinkamai pasirūpinti savo šeima. Apeliantas pažymi, kad jis teigiamai apibūdinamas tiek darbe, tiek gyvenamojoje aplinkoje. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į R. K. apeliacinį skundą Neringos policijos komisariatas prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimą nepakeistą. Komisariatas nurodo, kad R. K. per metus jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ji turi galiojantį teistumą pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Komisariato nuomone, patenkinus R. K. apeliacinį skundą, nebūtų įgyvendinti pagrindiniai įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždaviniai, numatyti LR ATPK 1 straipsnyje, ir nebūtų pasiekti administracinė nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti numato LR ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

R. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Pagal LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis turi rodyti aiškų smerkiamąjį asmens požiūrį į padarytą pažeidimą. Be to, gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai jo kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. neneigė padaręs pažeidimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams dėl padaryto pažeidimo ar duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. K. gailėjosi dėl minėto pažeidimo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.

Jokių R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar tuo labiau išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių jo atsakomybę ir leidžiančių taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nagrinėjamu atveju nėra.

R. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teisė vairuti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo pobūdžio ir besirūpinant savo šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai. Dėl šių apelianto argumentų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat dėl teisės vairuoti netekimo kilsiančios pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo ir nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. yra paskirtos administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus 2007 m. birželio 25 d. ir 2007 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 12-13). Tai, vadovaujantis LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo padarytas vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Todėl, atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti R. K. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra konstatuota R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, R. K. skirta nuobauda, atitinkanti sankcijoje numatytos nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkį, negali būti vertinama kaip per griežta. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė-Maculevičienė